Reguliarus fizinis aktyvumas leidžia pasirūpinti ne tik figūra ir bendra sveikata, bet ir palaiko kasdienį smegenų darbą įvairaus amžiaus žmonėms – vaikams, suaugusiems ir senjorams. Be kita ko, pagerėja judėjimas gerina savijautą ir mažina psichikos bei neurologinių ligų riziką. Mokslininkai įrodė, kad fiziškai aktyvių žmonių smegenys turi didesnį gebėjimą atsinaujinti ir kad jos sensta lėčiau.
Smegenys yra vienas sudėtingiausių organų, kuris koordinuoja daugumą žmogaus organizme vykstančių procesų. Tai taip pat vienas iš greičiausiai augančių audinių, kurį reikia nuolat stimuliuoti, kad jis tinkamai veiktų.
Vaiko smegenys: fizinis aktyvumas palaiko mažiausio vystymąsi
Gimimo metu vaiko smegenys pasiekia trečdalį suaugusio sveiko žmogaus smegenų dydžio. Iki trijų mėnesių vaiko smegenys per dieną paauga 1 cm, o sulaukus penkerių metų pasiekia suaugusiojo smegenų svorį. Simono Fraserio universiteto mokslininkai apskaičiavo, kad smegenų senėjimo procesas prasideda sulaukus 24 metų. Iki tol jis turėtų išnaudoti visas savo galimybes, kurios priklauso ir nuo protinio, ir nuo fizinio pasirengimo
– Metai iš metų vis daugiau tyrimų rodo, kad vienas iš svarbiausių veiksnių, skatinančių smegenų vystymąsi ir jų tinkamumą, yra fizinis aktyvumas kiekviename gyvenimo etape. Jaunystėje judėjimas padeda mums mokytis, vėlesniuose etapuose padeda išlaikyti psichinę formą kuo ilgiau – sako dr. Sylwia Nowacka-Dobosz iš Józefo Piłsudskio kūno kultūros akademijos Varšuvoje.
Simono Fraserio universiteto mokslininkai apskaičiavo, kad smegenų senėjimo procesas prasideda sulaukus 24 metų.
Ilinojaus universiteto mokslininkai išsiaiškino, kad vos 20 minučių vidutinio intensyvumo vaikščiojimo daro didelę įtaką vaikų smegenų veiklos gerinimui ir jų rezultatams, susijusiems su mokyklinių skaičiavimo, rašymo ir skaitymo įgūdžių testų rezultatais. Didžiausias skirtumas tarp respondentų buvo skaitymo bandymai. Vaikai, kurie vaikščiojo prieš laikydami testą, įvertino vidutiniškai vienu balu aukštesnius balus nei mokiniai, kurie nejudėjo.
- Pratimai padidina kraujotaką organizme. Kartu su krauju į įvairius kūno audinius, įskaitant smegenis, tiekiamos maistinės medžiagos ir deguonis, kad būtų skatinama jų veikla,palaikyti susikaupimą ir kūrybiškumą – sako dr. Sylwia Nowacka Dobosz.
Suaugusiųjų smegenys: laimė ir kūrybiškumas gimsta judant
- Kadangi veikla, ypač sportas, reikalauja pastangų, nervų sistema gamina chemines medžiagas, tokias kaip endorfinai ir serotoninas (vadinamieji laimės hormonai), kad sumažintų biologinį stresą. Jų užduotis, be kita ko, yra malšinantis skausmo jausmą ir psichinę įtampą pratimų metu ir po jų. Jų poveikį organizmui suvokiame kaip nuotaikos pagerėjimą, atsipalaidavimo būseną ir net euforijos jausmą – priduria ekspertas.
Judėjimas mažina stresą darbe – skatina laimės hormonų gamybą ir padeda sumažinti streso hormonų: kortizolio ir adrenalino lygį.
Darbdaviai vis daugiau dėmesio skiria fizinio aktyvumo naudai, per sportą palaikydami gerą darbuotojų nuotaiką ir kūrybiškumą. 2022 metais įmonėse, skyrusiose savo ekipažams su darbo užmokesčiu nesusijusias išmokas, paramą sporto ir poilsio srityje sporto abonementais ir kortelėmis gavo 46,5 proc. darbuotojų (remiantis ataskaita „Papildomos išmokos darbuotojų akimis m. 2022").
- Sąmoningai ir sistemingai vykdoma fizinė veikla leidžia ilgiau džiaugtis gera sveikata, fizine ir intelektualine forma, imunizuoja nuo streso ir padidina darbingumą. Tyrimo duomenimis, laimingi darbuotojai yra 87% kūrybingesni – pabrėžia Adomas Radzki, populiarios MultiSport sporto kortelės kūrėjos „Benefit System“ valdybos narys.
Judėjimas ne tik skatina laimės hormonų gamybą, bet ir padeda sumažinti stresinėse situacijose susidarančio kortizolio ir adrenalino kiekį. Sistemingas mokymas padeda palaikyti sveiką šių medžiagų kiekį. Padidėjusios jų vertės stebimos, pavyzdžiui, depresijos būsenose.
– Viename iš tyrimų po mažiau nei dviejų savaičių reguliaraus kasdieninio vaikščiojimo pacientams buvo pasiektas reikšmingas depresijos simptomų sumažėjimas. Norint pasiekti geriausių rezultatų, aerobinius pratimus, trunkančius maždaug 30–45 minutes, geriausia atlikti kasdien arba kas antrą dieną. Galite pradėti nuo įprastų pasivaikščiojimų ar šiaurietiško ėjimo. Bėgimo takeliai ar stacionarūs dviračiai bus gera alternatyva. Nepaisant to, bet koks judėjimas yra kūno stimulas. Remiantis 2007 m. Blumenthal tyrimu, fiziniai pratimai sunkia depresija sergančius žmones veikia taip pat veiksmingai, kaip ir gydymas vaistais, sako dr. Nowacka-Dobosz.
Senjorų smegenys: fizinis aktyvumas sumažina depresijos ir su amžiumi susijusių ligų riziką
Žemas lygisfizinis aktyvumas ar nejudrumas yra susiję su didesne rizika susirgti senatvei būdingomis neurologinėmis ligomis, tokiomis kaip demencija ar Alzheimerio liga, ir sunkesnė eiga.
– Ilgamečiai tyrimai parodė, kad viena iš Alzheimerio ligos priežasčių yra nepakankamas fizinis aktyvumas. Žmonės, kurie mankštinasi bent kelis kartus per savaitę, turi mažesnę tikimybę susirgti Alzheimerio liga nei tie, kurie gyvena sėdimą, neaktyvų gyvenimo būdą, pažymi gydytoja Sylwia Nowacka-Dobosz. Kita vertus, Pascoe ir Parker 2022 m. atlikta tyrimų analizė rodo, kad fizinis aktyvumas ir tinkamai parinkti pratimai gali būti laikomi apsauginiu veiksniu nuo demencijos ankstyvame amžiuje.
Tyrimai parodė, kad senų neuronų regeneracija ir naujų neuronų atsiradimas gali vykti visą gyvenimą.
Daugelį metų buvo manoma, kad pasibaigus vaisiaus periodui naujų neuronų gamyba neįmanoma. Tačiau mokslo pažanga ir vėlesni tyrimai parodė, kad žmogaus smegenys turi puikių regeneracinių gebėjimų. Fizinio aktyvumo metu padidėja ne tik svarbių neuromediatorių, tokių kaip dopaminas, serotoninas ir noradrenalinas, koncentracija. Taip pat gaminamas BDNF (Brain-Derived Neurotrophic Factor) b altymas, atsakingas už senų neuronų regeneraciją ir naujų neuronų susidarymą. Tai b altymas, būtinas nervų sistemos vystymuisi ir taisymui. Jo ląstelės randamos hipokampe, t.y. už emocijas atsakinga smegenų struktūra, gebėjimas mokytis ir prisiminti.
Trylikos metų Šiaurės Manheteno tyrimas, kurį atliko Floridos Majamio universiteto mokslininkų komanda, parodė, kad reguliariai ir pakankamai intensyviai mankštinančių senjorų smegenys yra vidutiniškai 10 metų jaunesnės, palyginti su jų bendraamžiais. yra fiziškai neaktyvūs arba sunaudoja per mažai. srauto kiekis.