Kvėpavimo ir kraujotakos sistemų būklei įvertinti naudojami kūno rengybos testai. Jų dėka galite sužinoti, kokias pastangas pajėgia mūsų širdis ir plaučiai bei kaip treniruotis, kad efektyviai padidintumėte savo darbingumą. Sužinokite, kas yra kūno rengybos testai: spirometrija, fizinio krūvio EKG, ergospirometrija ir kokie pratimų parametrai padeda nustatyti.

Fitneso testaiatliekami žmonėms, sergantiems širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemos ligomis, pacientams prieš operaciją ir sportininkams. Jie gali būti atliekami tiek širdies, plaučių ligų diagnostikai, tiek fiziniam pasirengimui įvertinti. Ištvermės testai leidžia nustatyti tokius pratimų parametrus kaip plaučių gyvybinė talpa, širdies susitraukimų dažnis, kraujospūdis, VO2 max, maksimalus širdies susitraukimų dažnis, plaučių minutinė ventiliacija ir kt.

Pažiūrėkite, kokiais tyrimais galima išmatuoti jūsų efektyvumą ir įvertinti jūsų sveikatą.

Veikimo testai: spirometrija

Spirometrija matuoja jūsų kvėpavimo būklę ramybės būsenoje. Taigi tai padeda įvertinti plaučių būklę. Procedūra susideda iš įkvepiamo ir iškvepiamo oro tūrio matavimo. Atliekama sėdint – pacientas burna uždengia specialų vamzdelį iš spirometro (matavimo prietaiso) ir laikosi gydytojo nurodymų. Dažniausiai bandymo pradžioje kvėpuojate laisvai, o tada reikia įkvėpti kuo giliau ir iškvėpti kiek įmanoma stipriau, bet tuo pačiu labai lėtai.

Spirometrijos metu tikrinami parametrai: gyvybinė plaučių talpa, t. y. didžiausias oro kiekis, kurį galime išpūsti (reiškia FVC), taip pat per pirmąją sekundę iškvepiamo oro kiekis (FEV1). Bandymų rezultatai lyginami su lentelėje pateiktais standartais. Jie gali būti naudojami diagnozuojant bronchų stenozę, susijusią su astma arba lėtine obstrukcine plaučių liga (LOPL), kuria dažnai kenčia rūkaliai.

Kūningumo testai: pratimų EKG

Tiek spirometrija, tiek fizinio krūvio EKG yra medicininiai tyrimai – jų pagrindinė funkcija yra aptikti plaučių ir širdies ir kraujagyslių ligas.

Elektrokardiografinis streso testas yra testas, kurį galima naudoti norint įvertinti, kaip širdis veikia fizinio krūvio metu. Jie atliekami ant bėgimo takelio arba stacionaraus dviračio. Į paciento kūnąPapildomai tvirtinami elektrodai, kurių pagalba prietaisas nuolat stebi pulsą ir spaudimą. Testuojamasis mankštinasi didėjant krūviui – tam kas 3 minutes didinamas bėgimo takelio greitis ir jo pasvirimo kampas (pagal vadinamąjį Bruce'o protokolą). Mankštos EKG metu gydytojas nuolat stebi kraujotakos sistemos darbą, o aparatas periodiškai, kas 1 minutę fiksuoja įvairius širdies parametrus

Testas gali aptikti vainikinių arterijų ligą ir nustatyti aritmijų priežastis. Jie taip pat atliekami siekiant nustatyti, koks treniruočių intensyvumas yra saugiausias tam tikram asmeniui.

Veikimo testai: ergospirometrija

Ergospirometrija yra spirometrijos ir EKG, atliekamos vienu metu fizinio krūvio metu, derinys. Tokį testą labai dažnai renkasi sportuojantys žmonės, nes padeda nustatyti visus svarbiausius veiklos parametrus. Be to, jame pateikiami vertingi patarimai, kaip pagerinti savo treniruotes, kad jos pasiektų geresnius sporto rezultatus. Ergospirometriją gali naudoti ir mėgėjai, ir profesionalūs sportininkai – daugiausia tie, kurie praktikuoja ištvermės disciplinas, pvz., bėgimą, važiavimą dviračiu, plaukimą, triatloną, irklavimą, tenisą.

Ergospirometrija atliekama kaip ir mankštos EKG, ant bėgimo takelio ar treniruoklio. Prie paciento kūno priklijuojami elektrodai, papildomai prie aparato, analizuojančio iškvepiamų dujų koncentraciją, pritvirtinama deguonies kaukė. Kompiuteris nuolat stebi sportuojančio žmogaus kvėpavimą ir širdies ritmą. Testas baigiamas, kai tiriamojo širdies susitraukimų dažnis pasiekia didžiausią lygį arba kai pasireiškia simptomai, rodantys didelį išsekimą (pvz., krūtinės angina, dusulys, staigus kraujospūdžio sumažėjimas).

Ergospirometrijos būdu galima išmatuoti šiuos veikimo parametrus:

  • VO2max– kitu atveju VO2 max arba didžiausias deguonies pasisavinimas. Tai reikšmė, apibrėžianti didžiausią deguonies kiekį, kurį mūsų kūnas gali gauti per vieną minutę intensyvaus pratimo;
  • HRmax- maksimalus širdies susitraukimų dažnis;
  • RER- kvėpavimo mainų santykis, t. y. iškvepiamo anglies dioksido ir sunaudoto deguonies santykis;
  • VE- minutinė plaučių ventiliacija, t. y. oro tūris, pratekantis per plaučius per minutę;
  • AT- anaerobinis slenkstis, t. y. pratimų etapas, kuriame anaerobiniai pokyčiai pradeda vyrauti prieš deguonies pokyčius.

Remdamasis gautais rezultatais, specialistas gali nustatyti individualius pratimų rodiklius, kurių žinojimas padeda planuoti treniruotes ir didina jų efektyvumą. Jie yra:

  • medžiagų apykaitos slenksčiai- juos lemia anaerobinės AT ir laktato LT slenksčiai. Viršijus LT, laktato koncentracija kraujyje pakyla virš ramybės lygio. Viršijus AT, kraujotakos sistema negali neatsilikti nuo deguonies, reikalingo ląstelėms energijai gaminti, tiekimo, sutrinka laktato gamybos ir išskyrimo pusiausvyra. Dėl šio reiškinio organizmas pradeda gauti energijos per anaerobinius procesus. Tokios pastangos sukelia greitą organizmo rūgštėjimą, todėl sportininkai turėtų stengtis atitolinti anaerobinio slenksčio atsiradimą. Žinodami širdies susitraukimų dažnį, kai organizmas viršija AT, jie gali išlikti aerobinių procesų ribose ir taip padidinti savo efektyvumą.
  • treniruočių zonos- širdies ritmo diapazonai, kuriuose fizinės pastangos turi skirtingą poveikį organizmui, pvz., padeda deginti riebalus, didina ištvermę, greitį, raumenų jėgą ir kt. zonos nustatomos pagal maksimalų širdies susitraukimų dažnį arba HRmax. Jų žinojimas padeda atlikti mokymus taip, kad jie atitiktų mūsų poreikius ir tikslus.
Pasak ekspertoPaweł Życki, asmeninis treneris

Žmonės, norintys atsikratyti nereikalingų kilogramų, fizinio pasirengimo testų dėka gali tiksliai nustatyti pulso intervalą, kuriam esant riebalų deginimas bus efektyviausias. Iš patirties žinau, kad daugelis jų nežino, kad daugiau nėra geriau, o lieknėjimas yra individualizuotas procesas, kuris turėtų vykti palaipsniui. Sportuojant per daug intensyviai, žmogaus organizmas daugiau energijos pasiima iš raumenyse esančio glikolio nei iš riebalų, todėl daugelio žmonių pastangos lieknėjant neduoda norimų rezultatų.

Žmonėms, norintiems išlaikyti formą, atlikimo testas gali padėti nustatyti pradinę treniruotės būseną ir nustatyti optimalų treniruočių tipą bei intensyvumą (pritaikius prie individualių kūno savybių). Savo kūno parametrus išmokęs varžovas galės treniruotis taip, kad efektyviai ir saugiai siektų užsibrėžto sportinio tikslo. Tyrimų dėka jis gali išvengti persitreniravimo ir sumažinti traumų riziką.

Š altinis: Diet & More spaudos medžiaga

Veikimo testai: kontraindikacijos

Žmonėms, turintiems šiuos simptomus arba ligas, fizinės būklės testų negalima atlikti:

  • neseniai infarktas;
  • nestabili širdies liga: vainikinių arterijų liga, krūtinės angina, ūminis miokarditas arba perikarditas, aritmijos, širdies nepakankamumas, sunki aortos stenozė;
  • karštaplaučių embolija arba plaučių infarktas;
  • kvėpavimo nepakankamumas;
  • dekompensuota bronchinė astma;
  • apatinių galūnių trombozė.

Taip pat yra santykinių kontraindikacijų atlikti veiklos testus – tuomet galima atlikti tyrimą, tačiau geriausia, jei pacientas gautų gydytojo patvirtinimą. Būkite atsargūs su:

  • kairiosios pagrindinės vainikinės arterijos stenozė;
  • prieširdžių virpėjimas;
  • tachiaritmija ir bradiaritmija;
  • hipertrofinė kardiomiopatija;
  • AV blokas;
  • sunki hipertenzija.

Kategorija:

Pratimų ABC