Širdies ir kraujotakos sistemos senėjimas yra vienas iš viso žmogaus kūno senėjimo aspektų. Širdies ir kraujagyslių sistema, kaip ir visi organai ir sistemos, palaipsniui ir švelniai pradeda veikti vis blogiau. Būna atvejų, kai riba tarp normalaus senėjimo ir ligų yra plona, ​​tuomet sunku atskirti, kurie pokyčiai atsiranda dėl amžiaus, o kurie – dėl besivystančios ligos. Sužinokite, kas bėgant metams nutinka širdies ir kraujagyslių sistemai ir kaip šie pokyčiai veikia vyresnio amžiaus žmonių sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis.

Širdies ir kraujotakos sistemos senėjimo procesas prasideda labai greitai, nuo 30 iki 40 metų, ir progresuoja lėtai, bet palaipsniui. Tai taikoma visiems audiniams ir organams. Nuo mūsų priklauso – mūsų gyvenimo būdas: mityba, fizinis aktyvumas, ligų profilaktika ir gydymas – tai priklauso nuo to, kaip greitai šis procesas pasieks kitus etapus.

Turinys:

  1. Kraujagyslių senėjimas
  2. Senstanti širdis

Yra trys pagrindiniai kraujotakos sistemos pokyčiai: arterijų sustingimas, laidumo sistemos fibrozė ir širdies raumens jungiamojo audinio hipertrofija. Esant normaliam senėjimui, nė vieno iš šių pakitimų nepakanka, kad sukeltų širdies ir kraujagyslių patologiją. Nepaisant to, jie palankiai vertina jų vystymąsi ir, atsiradus papildomiems veiksniams, liga daug lengviau išsivysto.

Žinoma, senėjimo procesas yra daugialypis, aukščiau aprašyti pokyčiai yra vienas iš daugelio. Taip pat nereikia pamiršti, kad jis veikia visas sistemas, o jų pokyčiai (ypač kvėpavimo ir nervų sistemos) netiesiogiai veikia ir širdį bei kraujagysles.

Senėjimas – tai nuolatinis, lėtai progresuojantis žmogaus organizmo funkcionavimo pablogėjimas – mažėja sistemų ir organų funkciniai rezervai bei pablogėja trapi mūsų organizme vykstančių procesų pusiausvyra. Tai, žinoma, yra susiję su organų, fermentų ir kūno struktūrų „dėvėjimu ir plyšimu“, ir iš pradžių tai pastebima tik didžiausio streso metu – fizinio krūvio, streso ar ligų metu.

Tačiau laikui bėgant šie pokyčiai vis labiau pastebimi. Senėjimo procesas yra natūralus, normalus ir visiškai fiziologinis, todėl pats savaime ligos ar patologijos nesukelia, bet gali prie to prisidėti. Taip yra, jei atsiranda senėjimasgreičiau nei natūraliai arba ji labai pažengusi, tuomet nežymus organizmo medžiagų apykaitos stabilumo sutrikimas lemia ligų atsiradimą. Dėl to yra daugelio organų ir sistemų, įskaitant širdies ir kraujagyslių sistemą, ligos. Su amžiumi susiję kraujotakos sistemos pokyčiai atsiranda dėl kelių pagrindinių senėjimo sukeltų pokyčių:

  • Dėl per didelio širdies laidumo sistemos jungiamojo audinio ir riebalinių ląstelių, kurios yra atsakingos už širdies stimuliavimą susitraukti, augimą
  • Dėl jungiamojo audinio augimo, kolageno kiekio ir amiloido nuosėdų atsiradimo širdies raumenyje, o tai turi įtakos jo susitraukimui ir jautrumui atsipalaidavimui,
  • Sumažina elastinių skaidulų kiekį, didina kolageno kiekį ir kalcifikaciją arterijų sienelėse

Kraujagyslių senėjimas

Paskutinis iš šių procesų sukelia arterijų sustingimą ir sumažina jų atitikimą bei lankstumą, o tai savo ruožtu sutrikdo energijos priėmimo ir perdavimo procesą.

Įprastomis aplinkybėmis dalis širdies raumens susitraukimo energijos, be kraujo išsiurbimo, perduodama į aortos sienelę, todėl ji lokaliai plečiasi, o tai plinta kartu su kraujagysle. Ši deformacija vadinama pulso banga, kuri palengvina kraujo siurbimą taip, kad energija, investuota į kraujagyslės deformaciją, palaipsniui atsipalaiduoja, gerinant kraujotakos efektyvumą.

Jei arterijos sienelė tampa standesnė, šio proceso efektyvumas mažėja, širdis priversta dirbti sunkiau, dėl to padidėja kraujospūdis ir atsinaujina širdies raumenys. Be to, su amžiumi arterijų gebėjimas atsipalaiduoti nyksta, viena vertus, dėl aprašytų pokyčių ir, kita vertus, sumažėjusio jautrumo kraujagysles plečiantiems preparatams.

Visa tai lemia kraujospūdžio padidėjimą, ypač sistolinį spaudimą (pirmoji iš išmatuotų verčių).

Nepaisant aprašytų pokyčių, normaliomis sąlygomis slėgio reikšmės išlieka teisingos net ir labai senyvo amžiaus. Tačiau jei organizme atsiranda dar koks nors provokuojantis veiksnys (pvz., nutukimas, stresas, fizinio aktyvumo stoka), tai sukelia arterinės hipertenzijos vystymąsi – vieną iš labiausiai paplitusių vyresnio amžiaus žmonių ligų.

Taip pat verta žinoti, kad su amžiumi vandens kiekis organizme mažėja, jis netiesiogiai veikia kraujotakos sistemą, šiek tiek sumažindamas cirkuliuojančio kraujo tūrį. Tai vienas iš mechanizmų, neleidžiančių išsivystyti arterinei hipertenzijai, nepaisant arterijų sienelių standumo. Indaipasikeičia, tačiau jų viduje sumažėja kraujo tūris, todėl slėgis išlieka panašaus lygio. Tačiau mažesnis vandens kiekis padidina senjorų dehidratacijos riziką.

Vyresnis amžius turi įtakos ir krešėjimo sistemai: sutrinka pusiausvyra tarp krešėjimo ir jo slopinimo, todėl šiek tiek padidėja venų trombozės rizika

Senstanti širdis

Širdies raumens pokyčiai, įskaitant jungiamojo audinio kiekio padidėjimą, sukelia diastolinius sutrikimus, t. y. prisipildymą krauju, todėl susitraukimo metu skilveliai užpildomi mažiau nei įprastai, o širdis tampa neveiksminga.

Be to, įvertinus arterijų atitikties susilpnėjimą ir dėl to padažnėjusį pulsą, nesunku įsivaizduoti situaciją, kai dėl didesnio darbo krūvio perauga širdies raumuo. Todėl vyresnio amžiaus žmonėms dažniau išsivysto vadinamasis širdies nepakankamumas su išsaugota išstūmimo frakcija, kuriam būdingas normalus susitraukimas, bet netinkama diastolė, atsirandanti, pavyzdžiui, dėl sienelių sustorėjimo.

Kitas pokytis – laidžiosios sistemos „senėjimas“, kuri yra atsakinga už impulsų, skatinančių širdį susitraukti, kūrimą ir paskirstymą. Paprastai šioje sistemoje padidėja riebalinio ir skaidulinio audinio kiekis, todėl atsiranda funkcinių sutrikimų, dėl kurių sumažėja susitraukimų skaičius ramybėje, sumažėja laidžiosios stimuliacinės sistemos reakcija į momentinį poreikį padidinti skaičių. susitraukimų skaičius ir maksimalus impulsų skaičius, kurį galima sugeneruoti.

Tokie pokyčiai turi dvejopą poveikį, viena vertus, jie sustiprina polinkį į vadinamąją ortostatinę hipotenziją, t.y. svaigimą ir silpnumą, atsirandantį iškart pakeitus kūno padėtį (pvz., iškėlus iš lovos) . Tai taip pat yra sumažėjusio fizinio krūvio tolerancijos priežastis – dėl mažesnio pasiekiamo širdies susitraukimų dažnio fizinio krūvio metu, palyginti su jaunais žmonėmis.

Širdies ir kraujagyslių sistemos atsakas į stresą taip pat tampa mažiau veiksmingas. Verta žinoti, kad dėl laidumo sistemos fibrozės ilgainiui gali atsirasti vadinamųjų širdies blokų, dėl kurių sutrinka susitraukimų tarp prieširdžių ir skilvelių sinchronizacija, tokiu atveju reikalingas širdies stimuliatorius

Minėtos amiloido sankaupos yra nenormalios, amorfinės b altymų sankaupos, kurios savaime nėra kenksmingos, tačiau jei jos yra gausios, gali pažeisti audinių, kuriuose jos yra, struktūrą ir funkciją. Pavyzdžiui, širdies prieširdžiuose, kartu su fibroze ir daugeliu kitų veiksnių,skatina prieširdžių virpėjimą, t. y. nereguliarų elektrinį aktyvumą ir neefektyvų susitraukimą.

Panašūs degeneraciniai pokyčiai: fibrozė, amiloido ir kalcio nusėdimas degeneruoja ir pažeidžia širdies vožtuvus, tai natūralus procesas, tačiau kai kuriems žmonėms jis progresuoja greičiau. Rezultatas yra vožtuvų liga, įskaitant dažniausiai pagyvenusiems žmonėms – aortos vožtuvo stenozę (aortos stenozę).

Širdies nepakankamumas

Visi aukščiau aprašyti procesai skatina širdies nepakankamumo atsiradimą, t.y. simptomų rinkinį, atsirandantį dėl šio organo susilpnėjimo. Širdies raumens jėgos nepakanka dėl daugelio priežasčių. Kaip minėta, diastolinis nepakankamumas ypač būdingas vyresnio amžiaus žmonėms. Jaunesniems nei 60 metų amžiaus jis pasireiškia maždaug 6% pacientų, o 80 metų amžiaus žmonėms tai sudaro pusę visų širdies nepakankamumo atvejų.

Kategorija:

Geriatrica