Simptomai, tokie kaip atminties sutrikimas, įprastos veiklos problemos arba pagyvenusių žmonių elgesio sutrikimai, dažniausiai laikomi demencijos apraiškomis. Tai tikrai dažna vyresnio amžiaus žmonių problema. Tačiau be kruopštaus diagnozavimo demencija neturėtų būti diagnozuojama iš karto. Praktiškai panašių problemų gali kilti dėl depresijos, skydliaukės disfunkcijos arba šalutinis vaistų poveikis. Taigi kaip žinoti, kada galima demencija nėra?

Turinys:

  1. Kai demencija nėra demencija: depresija
  2. Kai demencija nėra demencija: širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemos ligos
  3. Kai demencija nėra demencija: kepenų ir inkstų problemos
  4. Kai demencija nėra demencija: skydliaukės ligos
  5. Kai demencija nėra demencija: diabetas
  6. Kai demencija nėra demencija: vitaminų trūkumas
  7. Kai demencija nėra demencija: šalutinis vaistų poveikis
  8. Kai demencija nėra demencija: neurologinės ligos
  9. Kai demencija nėra demencija: jutimo sutrikimai
  10. Kai demencija nėra demencija: infekcijos
  11. Kai demencija nėra demencija: vėžys
  12. Kokius tyrimus turėčiau atlikti, kad išsiaiškinčiau, ar demencija nėra demencija?

Demencija, deja, nėra retas reiškinys – sergamumas ja didėja su amžiumi ir, kaip ir 60–65 metų amžiaus žmonių grupėje, demencija serga apie 1 proc., o tarp vyresnių nei 85 metų pacientų net 1 /3 iš jų gali pastebėti įvairius demencijos simptomus.

Demencija sukelia daug įvairių funkcijų sutrikimų – jie atsiranda:

  • atminties sutrikimas (ir šviežias, ir ilgalaikis)
  • elgesio pokyčiai (pvz., polinkis į agresyvumą, irzlumą)
  • sunkumai dėl vizualinio-erdvinio koordinavimo
  • kasdienės veiklos problemos (pvz., šukavimas ar valgymas su stalo įrankiais)

Gana dažnai atsitinka, kad kai pacientui pasireiškia tokio pobūdžio negalavimai, o už nugaros tuo pačiu metu yra daug pavasario, jam paskiriama demencijos diagnozė.

Tikrai yra didelė tikimybė, kadproblemų priežastis yra demencijos sutrikimai, tačiau praktiškai čia būtinas tam tikras santūrumas ir susilaikymas nuo per greito diagnozės nustatymo.

Na, atminties sutrikimai ar staigus senjoro veiklos pablogėjimas gali atsirasti ne tik dėl demencijos, bet ir dėl daugybės visiškai skirtingų ligų.

Kai demencija nėra demencija: depresija

Senyvo amžiaus žmogaus energijos trūkumą, pomėgių praradimą ar atminties sutrikimus gali sukelti, be kita ko, dėl depresinių sutrikimų.

Nuo jų kenčiantis senjoras gali vengti išeiti iš namų, nepaisyti kontaktų net su artimiausiais šeimos nariais arba patirti miego sutrikimų – nemigos ar per didelio mieguistumo forma. Senatvinės depresijos eigoje taip pat gali sutrikti apetitas (nesvarbu, padidėtų apetitas, ar labai sumažėjęs apetitas), tačiau būdingiausias depresijos simptomas yra prislėgta nuotaika.

Kai demencija nėra demencija: širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemos ligos

Širdies nepakankamumas, aritmijos ar lėtinė obstrukcinė plaučių liga, be pagrindinių simptomų, gali sukelti negalavimų, panašių į demenciją.

Tokia galimybė atsiranda dėl to, kad sergant šiomis ligomis sutrinka įvairių organizmo audinių, įskaitant smegenis, aprūpinimas deguonimi

Lėtinė smegenų hipoksija gali sutrikdyti nervų sistemos veiklą, todėl žmonėms, kurie kovoja su lėtine liga, nesvarbu, ar tai būtų kvėpavimo, ar širdies ir kraujagyslių sistema, gali išsivystyti įvairūs negalavimai, dėl kurių tokiems senjorams gali būti diagnozuota diagnozė. su demencija .

Kai demencija nėra demencija: kepenų ir inkstų problemos

Į demenciją panašūs sutrikimai gali atsirasti dėl kepenų ar inkstų ligų. Šie organai, be kita ko, atitinka toksiškų metabolitų apdorojimui ir pašalinimui iš organizmo.

Taigi, kai pacientui sutrinka bet kuris iš aukščiau paminėtų organų, įvairios kenksmingos medžiagos gali tiesiog kauptis organizme, o vėliau neigiamai paveikti nervų sistemos veiklą ir sukelti tokius simptomus kaip atminties pablogėjimas ar. vykdomųjų funkcijų pažeidimas.

Kai demencija nėra demencija: skydliaukės ligos

Skydliaukė yra organas, kurio hormonai įtakoja įvairių medžiagų apykaitos procesų greitį ir nervų sistemos veiklą.

Esant tokiai situacijai, kai organizme yra nenormalus šių hormonų kiekis, jų gali atsirasti žmonėmsvyresnio amžiaus, įvairūs sutrikimai, primenantys demenciją.

Sergant hipotiroze, be tokių simptomų, kaip vidurių užkietėjimas, sausa oda ar sulėtėjęs širdies susitraukimų dažnis, taip pat gali pasireikšti lėtas mąstymas, sunku prisiminti arba labai sumažėti gyvybinė veikla.

Hipertiroidizmas savo ruožtu gali sukelti padidėjusį prakaitavimą, vyresnio amžiaus žmonių viduriavimą, taip pat dirglumą, nuotaikų svyravimus ar sunkumą susikaupti.

Kai demencija nėra demencija: diabetas

Cukrinis diabetas, nereta vyresnio amžiaus žmonių liga. Tai pirmiausia siejama su padidėjusiu gliukozės kiekiu kraujyje, tačiau praktiškai tai gali būti ir atvirkštiniai, t. y. hipoglikemijos epizodai.

Gliukozė yra pagrindinis centrinės nervų sistemos „degalai“, todėl pacientas, kurio gliukozės kiekis kraujyje yra mažas, gali periodiškai jausti sumišimo ar nesugebėjimo susikaupti simptomus, taip pat gali kristi.

Kai demencija nėra demencija: vitaminų trūkumas

Tai, kad žmogaus organizmui reikia įvairių vitaminų ir maistinių medžiagų, kad jis tinkamai funkcionuotų, tikriausiai nereikia nieko įtikinėti.

Norint palaikyti tinkamą nervų sistemos funkcionavimą, be kita ko, būtina, vitamino B12, kurio trūkumas yra gana dažnas vyresnio amžiaus žmonėms ir kuris gali sukelti negalavimų, rodančių demenciją.

Vitamino B12 trūkumas gali atsirasti dėl bendros netinkamos mitybos, tačiau tai gali būti palanki ir vegetariška mityba, bet ir dažnas vartojimas – ypač kai šio vitamino kiekis maiste yra mažas – antacidiniai vaistai (vitaminas B12 pasisavinamas rūgščioje aplinkoje). ).

Kai demencija nėra demencija: šalutinis vaistų poveikis

Į demenciją panašūs simptomai kartais atsiranda vartojant vaistus. Senjorai yra linkę į šią problemą, nes apskritai įvairūs vaistai daug dažniau – dėl medžiagų apykaitos greičio sulėtėjimo ar pasišalinimo iš organizmo – jiems sukelia įvairų šalutinį poveikį. Tarp preparatų, kurie gali būti ypač palankūs esant sutrikimams, primenantiems demenciją, yra pvz. opioidiniai skausmą malšinantys vaistai, gliukokortikoidai, benzodiazepinai ir antihistamininiai vaistai bei kai kurie antibiotikai (pvz., fluorokvinolonai).

Kai demencija nėra demencija: neurologinės ligos

Demencija laikoma neurologine problema, tačiau ji tikrai skiriasiasmenys, kurie taip pat patenka į šią sritį, taip pat gali sukelti pacientams demencijos simptomų. Pavyzdžiui, Parkinsono liga, insultas ir normotenzinė hidrocefalija (Hakimo sindromas).

Kai demencija nėra demencija: jutimo sutrikimai

Kartais regos-erdvinės koordinacijos sunkumai, dirglumas ir nuotaikos svyravimai arba kritimai atsiranda ne dėl senjorų demencijos išsivystymo, o iš tikrųjų dėl jutimo organų disfunkcijos. Taip yra todėl, kad kai pagyvenęs žmogus pradeda matyti ar girdėti daug blogiau, jam gali būti sunku veikti įprastoje aplinkoje ir ilgainiui išsivystyti negalavimai, kurie gali būti laikomi demencijos pasireiškimu.

Kai demencija nėra demencija: infekcijos

Įvairios infekcinės ligos vienus simptomus gali sukelti netrukus po susirgimo, o kitus – ypač netinkamai gydant – tik po daugelio metų. Taip yra, pavyzdžiui, sifilio, Laimo ligos ar ŽIV infekcijos atveju. Po ilgo laiko, dažniausiai vos daugiau nei keliolika metų, sergant šiomis ligomis, gali būti pažeista centrinė nervų sistema, dėl kurios, pavyzdžiui, gali atsirasti atminties sutrikimų, asmenybės pokyčių ar vykdomųjų funkcijų sutrikimų.

Kai demencija nėra demencija: vėžys

Staigus demencijos simptomų atsiradimas, žinoma, gali būti susijęs su liga, bet ir su vėžiu. Šią situaciją ypač gali sukelti neoplastiniai pokyčiai, atsirandantys kaukolės viduje. Tokio tipo navikai gali, pavyzdžiui, slopinti centrus, dalyvaujančius kontroliuojant įvairius procesus (pvz., motorinę veiklą), ir sukelti simptomus, dėl kurių pacientas įtaria demenciją.

Kokius tyrimus turėčiau atlikti, kad išsiaiškinčiau, ar demencija nėra demencija?

Atsižvelgiant į visas aukščiau aprašytas problemas, aišku, kad reikalas nėra lengvas – simptomų, kuriuos teoriškai gali sukelti demencija, priežastis nebūtinai turi būti demencija.

Dėl šios priežasties, prieš nustatant tokią diagnozę, pirmiausia būtina atidžiai išanalizuoti bendrą jo sveikatos būklę. Verta atkreipti dėmesį, ar jis neserga lėtinėmis ligomis (pvz., diabetu ar lėtine obstrukcine plaučių liga).

Reikėtų išanalizuoti, kokius vaistus vartoja pagyvenęs žmogus ir ar jų veikimo pokyčiai susiję su jų vartojimo pradžia. Laboratoriniai tyrimai taip pat naudingi atliekant diferencinę demencijos diagnozę.

SunkuČia būtų išvardintos visos analizės, kurias galima atlikti, kad būtų pašalintos senjorams nerimą keliančių simptomų priežastys, išskyrus demenciją – dažniausiai svarbiausi yra skydliaukės hormonų kiekio matavimai, kepenų parametrų (pvz., kepenų transaminazių) tyrimai. arba inkstai (pvz., kreatininas).

Taip pat gali būti paprašyta nustatyti vitaminą B12. Jei įtariate, kad į demenciją panašūs simptomai gali atsirasti dėl neurologinės būklės arba intrakranijinio naviko, gali būti patartina atlikti galvos vaizdinius tyrimus (pvz., kompiuterinę tomografiją arba magnetinio rezonanso tomografiją).

Bet kada reikėtų ypač atsižvelgti į tai, kad galima demencija nėra demencija? Na, visų pirma, kai be didelių sunkumų funkcionuojančiam senjorui labai greitai atsiranda nerimą keliantys negalavimai, pasireiškiantys arba sunkiais atminties sutrikimais, ir pusiausvyros išlaikymo sunkumais, arba staigaus anksčiau turėtų įgūdžių praradimu.

Demencijos dažniausiai yra keblios ir jų simptomai palaipsniui didėja, o kai problemų priežastis yra ne demencija, o asmenyje, funkcijos sutrikimai gali atsirasti staiga, o ypač tada, kai reikia tiksliausiai diagnozuoti prieš atliekant tyrimą. tokiam pacientui nustatoma demencijos diagnozė.

Lankas. Tomaszas NeckisPoznanės medicinos universiteto medicinos fakulteto absolventas. Lenkijos jūros (labiausiai noriai vaikščiojantis jos pakrantėmis su ausinėmis ausyse), kačių ir knygų gerbėjas. Dirbdamas su pacientais jis orientuojasi į tai, kad visada jų išklausytų ir praleistų tiek laiko, kiek jiems reikia.

Kategorija:

Geriatrica