- Sveikata: metų prioritetas
- Kokių veiksmų imamės, kad pasirūpintume savo sveikata?
- Kuo šiandien džiaugiamės?
- Kada prasideda senatvė?
- „Sidabrinė ekonomika“ ir jos potencialas
MetrykaMnieNieTyka – toks yra šių metų „Bayer Barometro“ apklausos šūkis. Tai jau aštuntasis projekto leidimas, skirtas diagnozuoti svarbių socialinių reiškinių suvokimą. Naujausi tyrimai iliustruoja senjorų gyvenimo situaciją ir jaunų bei senų žmonių tarpusavio suvokimą.
Šiandien pasaulyje yra daugiau nei 60 metų amžiaus žmonių nei bet kada anksčiau. Iki 2050 m. 2,1 milijardo žmonių, arba beveik 22 % visų gyventojų, bus bent 60 metų amžiaus. 80 metų ir vyresnių žmonių skaičius iki 2050 m. padidės daugiau nei tris kartus iki beveik 450 mln. Tai didžiulis potencialas, bet ir iššūkis.
– Didėjantis vyresnio amžiaus žmonių skaičius reiškia rimtus makroekonominius iššūkius privačiam ir viešajam sektoriams. Kadangi demografiniai pokyčiai daro spaudimą sveikatos priežiūros išlaidoms ir pensijų sistemoms, sveikatos ir pensijų paslaugų tvarumas tampa pagrindiniu viešųjų diskusijų klausimu. Sveikatos ir socialinė priežiūra turės tapti daug veiksmingesnė, sako Markusas B altzeris, „Bayer“ prezidentas.
Sveikata: metų prioritetas
Vyresni ir jaunesni sutaria: svarbiausia vertybė, suteikianti galimybę sėkmingai gyventi senatvėje, yra sveikata (atitinkamai 58% ir 48% atsakymų). Toliau tarp prioritetų yra santykiai su sutuoktiniu ar partneriu (35 proc. ir 42 proc.) bei šeima (20 proc., palyginti su 22 proc.). Plėtoti pomėgius ir aistras jaunimas nurodo daugiau nei dvigubai dažniau (38%, palyginti su 16%).
- Ar aš turiu apetitą gero gyvenimo? Visada! – sako aktorė Ewa Kasprzyk – Gyvenimo apetitas nepriklauso nuo metų – jaunystė man yra sielos būsena, o ne gimimo liudijimas. Džiaugiuosi, kad apie tai kalbame vis dažniau. Turėtumėte būti pasirengę išbandyti naujus dalykus! Puoselėkime ryšius su kitais žmonėmis, pasirūpinkime savo mityba, ištirkime save, būkime aktyvūs fiziškai ir protiškai, turėkime aistrų. Darykime tai, kas mums teikia džiaugsmo. Man patinka vaikščioti su savo šunimi Szakira. Visą laiką turiu naujų idėjų ir nebijau jų įgyvendinti. Nes šios svajonės suteikia žmogui sparnus – nesvarbu, kiek jam metų!
Kokių veiksmų imamės, kad pasirūpintume savo sveikata?
Sveika mityba, poilsis, miegas, profilaktiniai patikrinimai: tai dažniausiai minimų veiklų, skirtų gerai fizinei ir psichinei būklei palaikyti, katalogas. Atrodo, kad jaunimas aktyviau palaiko formą nei senjorai.
Valgyti daržoves irvaisiai, ribojantis cukrus – tai dažniausiai minimi dietinės priežiūros elementai; tačiau jas dažniau nurodo jaunimas. Judėjimas po atviru dangumi taip pat yra jaunimo sritis (68 proc., palyginti su 48 proc.). Kita vertus, vyresnio amžiaus žmonės dažniau nurodo pakankamą miego kiekį (60%, palyginti su 56%).
Profilaktiniai tyrimai rodo 28% abiejose grupėse. Jaunimas dažniau nei senjorai suvokia sistemingos sveikatos priežiūros svarbą ir profilaktinių patikrinimų atlikimo teisėtumą, be konkrečių nuorodų dėl amžiaus. Tai ypač pasakytina apie akių tyrimus (70% indikacijų jauniems žmonėms, 50% senjorams), taip pat širdies (65% ir 49%), plaučių (58% prieš 48%), skrandžio (52% ir 48%) tyrimus. 44 %) ir žarnyną (55 % ir 45 %). Prostatos profilaktika stipriausiai siejama su amžių atitinkančia profilaktika – tokios nuomonės laikosi ir jaunesni (50 proc.), ir vyresni (48 proc.). Jaunimas beveik tris kartus dažniau nei vyresni žmonės pareiškia, kad domisi telemedicinos sprendimais (46 %, palyginti su 16 %).
Kuo šiandien džiaugiamės?
Paprašius įvertinti gyvenimo sritis, kuriomis šiandien yra labiausiai patenkinti, respondentai vienbalsiai nurodė sėkmingus socialinius kontaktus ir asmenines aistras. Ryšių su žmonėmis, ypač su šeima, taip pat su draugais ir pažįstamais svarbą pabrėžia tiek vyresnio amžiaus žmonės (atitinkamai 8,42 ir 8,49 balai 10 balų skalėje), ir jaunimas (8,43 ir 7,96 balo). . Kitoje vietoje respondentai nurodo savo aistras ir pomėgius, tačiau senjorams jie šiek tiek svarbesni nei jauniems (7,64 balo prieš 7,48 balo). Materialinė padėtis ar profesinių planų įgyvendinimas turi mažiau reikšmės pasitenkinimo savo gyvenimu jausmui – abiem grupėms
Įdomias išvadas galima padaryti įvertinus kaimo ir miesto gyventojus: pastarieji dažniau akcentuoja vienišumo jausmą (34 proc. lyginant su 27 proc. kaimo gyventojų). Kita vertus, kaimų gyventojai nurodo didesnį pažįstamų ir draugų skaičių nei žmonės iš didesnių centrų (4,38, palyginti su 3,94).
– Svarbu, kad skirtingos kartos, miestų ir kaimų gyventojai galėtų gyventi kartu, prisidėti prie savo ir kitų laimės, rūpintis sveikata, gamta, padėti vieni kitiems – sako sociologė dr. Izabella Anuszewska iš Lenkijos Kantar instituto.
Kada prasideda senatvė?
Respondentų buvo paklausta, ar jie jaučiasi proporcingi savo amžiui. Nors beveik 85 % pagyvenusių žmonių jaučiasi tokie pat seni, kaip yra, jaunų žmonių įvairovė yra didesnė. Kas penktas jaunuolis jaučiasi turintis daugiau, nei nurodo jo gimimo liudijimas, o dar 1/5 – mažiau. Kada prasideda senatvė? Vyresnio amžiaus respondentų nuomone – sulaukus 67 metų, o jaunesnių – 60 metų.
Kartu susuėjus pensiniam amžiui, ekonomiškai aktyvių žmonių procentas smarkiai krenta – vos keli pensininkai dirba bent ne visą darbo dieną. Daugiau nei 1/3 senjorų dalyvauja įvairiuose šeimos gyvenimo aspektuose. Dažniausiai – ruošiant maistą (38,9% atsakymų), prižiūrint vaikus (38,8%), padedant tvarkant ir namų ruošoje (32,8%) bei priimant pirkimo sprendimus (31,7%).
„Sidabrinė ekonomika“ ir jos potencialas
– Progresas medicinos srityje sąlygoja radikalų gyvenimo pailgėjimą, bet kartu keičia visuomenės struktūrą – teigia prof. Witoldas Orłowskis, ekonomistas – Sparčiai auga pagyvenusių žmonių dalis. Tai pasakytina ir apie Lenkiją, kuri, remiantis prognozėmis, bus viena greičiausiai senstančių šalių Europoje. Tai reiškia visiškai kitus vartotojų poreikius: prekių ir paslaugų pagyvenusiems žmonėms gamyba taps didžiausia ūkio šaka, kurios priešakyje bus rūpinimasis ir sveikatos apsauga, laisvalaikio praleidimas ir aktyvumas. Greičiausiai keisis ir gyvenimo modelis, ilgės profesinės veiklos laikotarpis.Be sparčių technologinių pokyčių, susijusių su „ketvirtąja pramonės revoliucija“, bene svarbiausia ekonomikos tendencija bus „sidabrinės ekonomikos“ plėtra m. Vakarų šalys ateinančiais dešimtmečiais.
Žiūrėkite 8 nuotraukų galeriją