- Kraujuojančios akies karštinė (Krymo Kongas, CCHF) – priežastys. Kaip galite užsikrėsti?
- Kraujuojančios akies karštinė (Krymo Kongas, CCHF) – simptomai
- Kraujuojančios akies karštinė (Krymo Kongas, CCHF) – gydymas
- Kraujuojančios akies karštinė (Krymo Kongas, CCHF) – kaip galima išvengti infekcijos?
Kraujuojančios akies karštligė arba Krymo Kongo karštligė yra labai pavojinga liga, kurią sukelia CCHF virusas. Kadangi nėra vakcinos nuo kraujavimo iš akių karštinės, ši liga yra labai mirtina. Kokios yra kraujavimo iš akių karštligės priežastys ir simptomai (Krymo Kongas)? Koks yra gydymas?
Kraujuojančios akies karštligė,kitaipKrymo Kongo hemoraginė karštligėyra pavojinga, mirtina virusinė liga. Ši hemoraginė karštligė pirmą kartą buvo užregistruota 1944 m. Kryme, o vėliau 1969 m. Konge. Kraujuojančios akies karštligė yra paplitusi Afrikoje, Balkanuose, Artimuosiuose Rytuose ir Azijoje. Šis virusas taip pat yra Kazachstano, Uzbekistano ir Pakistano srityse. Liga taip pat buvo nustatyta Ispanijoje 2016 m.
Pastaruoju metu, deja, vėl buvo pranešta apie užsikrėtimo šiuo pavojingu virusu atvejus. 2022 m. sausį 9 metų mergaitė Ugandoje mirė nuo kraujuojančios akies karštinės. Afrikos gyventojai baiminasi epidemijos protrūkio, nes mergaitės mirtis – ne vienintelis atvejis šiame regione. 2022 m. gruodį Pietų Sudane nuo Krymo Kongo karštinės mirė trys žmonės. Tačiau vietos sveikatos inspektorius daktaras Badru Sesimba sakė, kad mergaitės kraujo mėginiai buvo išsiųsti į Ugandos nacionalinį tyrimų institutą. Be to, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir Sudano sveikatos ministerija šiuo metu tiria apie 60 žmonių, įtariamų užsikrėtusių šiuo virusu.
Kraujuojančios akies karštinė (Krymo Kongas, CCHF) – priežastys. Kaip galite užsikrėsti?
Kraujuojančią akių karštligę sukelia CCHF (Krymo-Kongo hemoraginės karštinės) virusas, kurį perneša erkės (daugiausia Hyalomma genties). Virusu galima užsikrėsti ne tik per erkių platinamą infekciją, bet ir kontaktuojant su užsikrėtusio žmogaus audiniais, krauju ir kūno skysčiais. Infekcija taip pat gali atsirasti kontaktuojant su užsikrėtusiais gyvūnais ir mėsa.
Kraujuojančios akies karštinė (Krymo Kongas, CCHF) – simptomai
Kraujuojančios akies karštinė yra rimta liga, kurios simptomai yra panašūs į gripo simptomus. Infekuotiems žmonėms staiga pasireiškia tokie simptomai:
- didelis karščiavimas
- š altkrėtis
- raumenų ir sąnarių skausmas (ypač nugaros ir kaklo srityje)
- galvos skausmas
- jautrumas šviesai
Maždaug po 2-3 dienų gali atsirasti kruvinas vėmimas ir viduriavimas, kraujavimas iš virškinimo sistemos, kraujavimas į gleivinę (įskaitant akis), gali prasidėti kraujavimas iš nosies.
VERTA ŽINOTI- Hemolakrija arba kruvinos ašaros
Bėrimas, kuris išsivysto į petechijas, taip pat yra būdingas simptomas, kuris taip pat gali pradėti kraujuoti. Kraujavimas daugiausia atsiranda dėl smulkių kraujagyslių pažeidimo ir padidėjusio pralaidumo. Maždaug po 2–4 dienų gali pasireikšti depresija ir sumišimas.
Sunkiai sergantiems žmonėms 5-ą užsikrėtimo dieną gali pasireikšti:
- hepatitas
- inkstų funkcijos pablogėjimas
- plaučių nepakankamumas
Mirtingumas nuo Krymo Kongo karštinės hospitalizuotų asmenų yra 40%. Mirtis įvyksta maždaug po dviejų savaičių. Sveikstančių pacientų būklė pagerėja maždaug po 9 dienų nuo ligos pradžios
Kraujuojančios akies karštinė (Krymo Kongas, CCHF) – gydymas
Krymo Kongo karštligės gydymas yra simptominis. Jis pagrįstas antrinių infekcijų gydymu ir rūgščių-šarmų bei vandens-elektrolitų balanso palaikymu organizme. Taip pat pastebėtas teigiamas ribavirino poveikis virusui. Tiek intraveninis, tiek peroralinis vaisto vartojimas yra naudingas.
Kraujuojančios akies karštinė (Krymo Kongas, CCHF) – kaip galima išvengti infekcijos?
Iki šiol nebuvo išrasta vakcina nuo viruso, sukeliančio kraujavimą iš akių. Siekiant išvengti užteršimo, būnant šalyse, kuriose gresia CCHF viruso infekcija, patariama būti ypač atsargiems. Norėdami apsisaugoti nuo erkių įkandimų, naudokite visų rūšių vabzdžius atbaidančias priemones ir rinkitės viršutinius drabužius, dengiančius atviras vietas. Taip pat rekomenduojama laikytis higienos taisyklių ir vengti sąlyčio su užsikrėtusių gyvūnų ar žmonių krauju ir kūno skysčiais.
Apie autoriųWeronika RumińskaVaršuvos universitete baigė lenkų filologiją, redakcinę ir leidybos specialybę. Savo pomėgius, susijusius su redaktorės darbu, ji plėtojo jau magistrantūros studijų metu, aktyviai bendradarbiaudama su Poradnikzdrowie.pl redakcijos kelyje ir socialiniuose tinkluose. Asmeniškai, geros kriminalinės literatūros ir jodinėjimo mėgėjas.Skaityti daugiau šio autoriaus straipsnių