Chemokinai yra maži, nesudėtingi b altymai, priklausantys citokinų grupei. Juos išskiria įvairios mūsų organizme esančios ląstelės. Jie atlieka svarbų vaidmenį organizmo imuniniuose procesuose. Kaip veikia chemokinai? Kada padidėja jų koncentracija organizme?
Chemokinaibuvo atrasti palyginti neseniai. Terminas „chemokinai“ į mokslo kalbą buvo įvestas tik 1992 m. Vis dar vyksta intensyvūs jų tyrimai, atrandant naujas šiai grupei priklausančias medžiagas. Šiandien žinome, kad chemokinų randama visų stuburinių gyvūnų, kai kurių virusų ir bakterijų organizme.
Pavadinimas "chemokines" kilęs iš anglų kalbos. Jis kilęs iš frazės „ chemoattraktantai citokinai “, reiškiančios chemiškai pritraukiančius citokinus. Ši formuluotė tam tikru mastu lemia šios medžiagų grupės pobūdį. Chemokinai ląstelėse, prie kurių jie prisijungia, gali sukelti procesą, vadinamą chemotaksi.
Turinys:
- Chemokinai: kas yra chemotaksė?
- Chemokinai: vaidmuo uždegiminiame procese
- Chemokinai: kitos užduotys
- Chemokinai: chemokinų koncentracijos sutrikimai
- Chemokinai: chemokinų tyrimai
Chemokinai: kas yra chemotaksė?
Chemotaksė – tai ląstelės ar organizmo judėjimas cheminio dirgiklio link. Tai labai pirminis mechanizmas. Paprasti organizmai, tokie kaip bakterijos ir pirmuonys, gali atlikti tokį judėjimą.
Chemotaksės judėjimas būdingas ir žmogaus leukocitams. Kai organizmą užpuola mikrobai ar kiti dirginantys išoriniai veiksniai, imuninės ląstelės keliauja per audinius link grėsmės. Rinkdamiesi migracijos kelią vadovaujasi chemine informacija. Chemokinų vaidmuo šiame procese yra paskatinti leukocitus pradėti savo kelionę.
Chemokinai: vaidmuo uždegiminiame procese
Chemokinai yra b altymai, sukeliantys uždegimą mūsų organizme. Tai reiškia, kad jie padidina imuninių ląstelių budrumą. Šio veikimo mechanizmas pagrįstas šių molekulių gebėjimu prisijungti prie receptorių, esančių ląstelių membranose.
Prisijungdami prie atitinkamų receptorių, chemokinai stimuliuojaimuninių ląstelių judėjimas į sergančio organizmo audinius. Tačiau šie b altymai atlieka daug daugiau reguliavimo funkcijų:
- dalyvauti antiinfekcinio imuniteto procesuose,
- kontroliuoti hemopoezę, t.y. kraujo ląstelių gamybą,
- dalyvauja embriogenezėje,
- veikia organogenezę,
- dalyvauja reguliuojant apoptozę, t. y. savižudišką ląstelių mirtį,
- veikia angiogenezę, t. y. kapiliarų formavimosi procesą.
Chemokinai: kitos užduotys
Aukščiau minėtos funkcijos rodo, kad chemokinai turi daug platesnę atsakomybę organizme nei tik kontroliuoti uždegimą. Pasirodo, galime išskirti dvi šių b altymų grupes:
- priešuždegiminiai – stimuliuojantys imuninę funkcijąImuninio atsako metu gaminami priešuždegiminiai chemokinai, skatinantys imunines ląsteles infekcijos vietoje.
- homeostatinis – atsakingas už procesų pusiausvyros palaikymą organizmeHomeostatiniai chemokinai dalyvauja kontroliuojant ląstelių migraciją normalių audinių palaikymo ar vystymosi procesų metu.
Visi šie b altymai turi bendrą veikimo mechanizmą – jie prisitvirtina prie atitinkamų membraninių receptorių, taip įtakoja ląstelės veiklą. Jie taip pat turi labai panašią, paprastą b altymų struktūrą. Receptorių struktūros skirtumai lemia chemokino tipą, kuriam ląstelė jautri.
Prijungus atitinkamą šios grupės b altymą, ląstelė gali būti skatinama:
- perkėlimas,
- ląstelių dalijimasis,
- apoptozė.
Chemokinai: chemokinų koncentracijos sutrikimai
Nukrypimas nuo fiziologinės chemokinų koncentracijos yra susijęs su daugybe patologinių procesų. Ši situacija atsiranda dėl tinkamos hemopoezės sutrikimų. Padidėjęs šios grupės b altymų kiekis būdingas:
- uždegimas organizme,
- alerginės būklės,
- žaizdų gijimo procesas,
- naujų kraujagyslių kūrimo procesas,
- neoplastiniai ir metastaziniai procesai.
Chemokinai: chemokinų tyrimai
Pastaruoju metu intensyviai tiriami procesai, susiję su chemokinų veikla. Nauji tyrimai gali atskleisti naujus lėtinių uždegiminių ligų, tokių kaip psoriazė ir reumatoidinis artritas, gydymo būdus. Esant abiem sutrikimams, stebima padidėjusi chemokinų koncentracija. Naujos medžiagos, priklausančiosšią grupę. Darbas padeda suprasti šių b altymų vaidmenį autoimuninių ir vėžio ligų vystymuisi.
Apie autorių
Sara Janowska, farmacijos magistrėLiublino medicinos universiteto ir Biotechnologijos instituto Balstogėje farmacijos ir biomedicinos mokslų srities tarpdalykinių doktorantūros studijų doktorantė, Liublino medicinos universiteto farmacijos studijų absolventė, kurios specializacija yra augalų medicina. Magistro laipsnį įgijo apsigynusi farmacinės botanikos krypties baigiamąjį darbą apie dvidešimties rūšių samanų ekstraktų antioksidacines savybes. Šiuo metu savo moksliniame darbe jis užsiima naujų priešvėžinių medžiagų sinteze ir jų savybių vėžinių ląstelių linijose tyrimu. Dvejus metus ji dirbo farmacijos meistre atviroje vaistinėje.