Žiūrėkite 5 nuotraukų galeriją
Nomofobija yra neurozinis XXI amžiaus sutrikimas. Nomofobija paveikia mobiliųjų telefonų vartotojus, kurie per daug bijo prarasti prieigą prie jų. Perskaitykite, kas tiksliai yra nomofobija, ir patikrinkite mūsų galerijoje, ar pastebėjote jos simptomus savo elgesyje!
Turinys:
- Nomofobija: kas tai?
- Nomofobija: simptomai
- Nomofobija: gydymas
Nomophobiayra santrumpa iš „no mobiliojo telefono fobijos“, o tai reiškia baimę, kad negalėsite naudotis mobiliuoju telefonu.
Nomofobija: kas tai?
Mobiliųjų telefonų įtakos mūsų gyvenimui tyrimai buvo atliekami beveik tol, kol patys telefonai buvo plačiai naudojami. 2008 m. „Royal Mail“ užsakė britų apklausą1 , kuri parodė, kad 53 % jaučia nerimą, kai neturi po ranka telefono, praranda ryšį arba išsikrovė akumuliatorių. lygiu. Šio tyrimo metu terminas „nomofobija“ buvo pavartotas pirmą kartą.
Po jo sekė daugiau, atliekamų įvairiose šalyse. 2011 m. buvo atliktas tyrimas tarp Lenkijos paauglių, vykdant akciją „Dėmesio! Fono priklausomybė“ (fono priklausomybė – tai priklausomybė nuo naudojimosi mobiliuoju telefonu). Paaiškėjo, kad diena be mobiliojo telefono yra neįsivaizduojamas dalykas 36% respondentų, o kas trečias 12-19 metų žmogus grįžtų namo, jei paaiškėtų, kad pamiršo pasiimti telefoną2 .
GUS duomenimis, 2022 metų pabaigoje Lenkijoje veikė per 52,9 mln. SIM kortelių ir verta pridurti, kad šiuo metu (2022 m. vasario mėn.) mūsų šalyje gyvena beveik 38,5 mln. Taigi nesunku pastebėti, kad telefonų yra daug daugiau nei žmonių.
Tačiau verta paminėti, kad dažnas mobiliojo telefono naudojimas nėra nomofobijos sinonimas. Daugelis žmonių neįsivaizduoja, kad be jo išgyvens net dieną, noriai naudojasi programomis ar pasiuntiniais. Nepamirškime ir interneto – jis suryja didelę dalį laiko, kurį praleidžiame prie telefono. Tai suteikia mums prieigą prie socialinių tinklų, mėgstamų puslapių, galimybę ieškoti (daugiau ar mažiau) naudingos informacijos.
Kabamės prie telefono namuose, bet ir darbe, viešajame transporte. Mes naudojamejį lovoje ir tualete. Vis dėlto mes neturime kentėti nuo nomofobijos.
FOMO: patikrinkite, ar esate priklausomas nuo prieigos prie informacijos
Ar tūkstantmečiai priklausomi nuo naujų technologijų?
Ką reiškia jaustukai ir kaip jie veikia mūsų siunčiamus pranešimus?
Nomofobija: simptomai
„Nomofobija“ turi pagrindo, kad yra „fobijos“ dalis. Nors dauguma iš mūsų bijome prarasti ryšį su pasauliu / kitais žmonėmis, o tai įmanoma mobiliojo telefono dėka, tikrai suprantame, kad prieigos prie jo atėmimas, praradimas kelioms dienoms, išsikrovusi baterija nėra problema. negalima spręsti.
Neliksime patenkinti, bet palauksime, rasime kitą š altinį susisiekti su artimaisiais - pvz., informuosime, kad būsime pasiekiami telefonu, el.paštu ar tiesiog kurį laiką nesusisieksime.
Nomofobija sergantis žmogus reaguoja skirtingai. Jai mobiliojo telefono nebuvimas ir vien mintis apie galimybę juo naudotis yra patarlė pasaulio pabaiga. Fobijų turinčių žmonių baimė prarasti ląstelę yra tokia stipri, kad trukdo normaliai kasdieniam funkcionavimui.
Išsivysto pati mintis, kad žmogus, sergantis nomofobija, gali prarasti prieigą prie telefono arba įvyksta toks įvykis: galvos svaigimas, dusulys, padažnėjęs pulsas, pykinimas, hiperhidrozė
Svarbu tai, kad nomofobija sergantis žmogus žino, kad jo baimės yra neracionalios, bet negali su jomis susidoroti.
Daugiau simptomų, būdingų ne pačiai fobijai, o konkrečiau – nomofobijai, rasite pridedamoje galerijoje. Patikrinkite, ar atpažįstate jos simptomus.
Nomofobija: gydymas
Pirmiausia verta pasitikrinti, ar tikrai nesergame nomofobija – pastebėjus, kad ši problema aktuali ir mums, verta kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą
Nomofobijos ir fonoholizmo, taip pat kitų elgesio priklausomybių atveju, dalyvavimas paramos grupėse žmonėms, kovojantiems su ta pačia problema, puikiai veikia.
Jei nenorime dalytis savo emocijomis su kitais, verta išbandyti individualią kognityvinę-elgesio terapiją.
Taip pat rekomenduojama skaitmeninė detoksikacija – pirmiausia ribotai atsisakyti prieigos prie telefono ir šį laiką skirti, pvz., fizinei veiklai ar atsipalaidavimo metodams, pvz., autogeninei Schultzo treniruotei ar jogai, meditacijai, knygos skaitymui.
Tačiau tokie savarankiški bandymai be terapeuto pagalbos ne visada duos laukiamo rezultato.
Š altiniai:
1. https://lib.dr.iastate.edu/cgi/viewcontent.cgi?article=5012&context=etd [prieiga išįjungta 2019 m. vasario 12 d.]
2. http://www.uzalezieniabehawioralne.pl/raporty-z-badan/fonoholizm-skala-zjawiska-wsrod-polskich-nastolatkow/ [prieiga 2019 m. vasario 12 d.]