Padėkite kurti svetainę ir pasidalykite straipsniu su draugais!

Imunostimuliacija yra vienas iš būdų padidinti organizmo imunitetą. Tam naudojami vadinamieji imunostimuliatoriai – tai gali būti ir mikroorganizmų fragmentai, ir augalinės medžiagos. Kaip veikia imunostimuliacija ir ar ji veiksminga?

Turinys:

  1. Imunostimuliacija – specifinis ir nespecifinis imuninis atsakas
  2. Imunostimuliacija – kada naudoti?
  3. Imunostimuliacija – bakteriniai imunostimuliatoriai
  4. Imunostimuliacija – grybeliniai imunostimuliatoriai
  5. Imunostimuliacija – augalų imunostimuliatoriai
  6. Imunostimuliacija – sintetiniai imunostimuliatoriai
  7. Imunostimuliacija – probiotikai

Imunostimuliacijareiškia mūsų imuninio atsako kėlimą arba stiprinimą naudojant vadinamąjį. imunostimuliatoriai. Be kita ko, gali būti imunostimuliatoriai. negyvų bakterijų ląstelių fragmentai (lizatai), augalinės kilmės medžiagos. Kiekvienas imunostimuliatorius paveiks skirtingas imuninio atsako dalis.

Taip pat reikia turėti omenyje, kad imunostimuliatoriai veikia labai kompleksiškai, nes ne tik sustiprina tam tikras imuninio atsako šakas (dažniausiai naudingas sveikatai), bet ir slopina kitus ( paprastai mažiau naudingas sveikatos požiūriu).

Imunostimuliacija – specifinis ir nespecifinis imuninis atsakas

Imunostimuliacija gali patirti tiek specifinį, tiek nespecifinį imuninį atsaką. Nespecifiniai mechanizmai apima elementus, kurie yra vadinami pirmoji gynybos linija. Tai maisto ląstelės (pvz., makrofagai), komplemento sistema, lizocimas ir natūralūs barjerai bei išskyros, pvz., gleivinės, oda, seilės, gleivės ar ašaros.

Nespecifiniai mechanizmai yra ne tokie tikslūs imuniniam atsakui, tačiau jie veikia labai greitai, užkertant kelią mikrobų plitimui visame kūne. Tuo pačiu metu jie leidžia mobilizuoti konkrečius mechanizmus, kuriems reikia daugiau laiko (net kelių savaičių) jų pajėgumams išvystyti, tačiau jie veikia daug tiksliau.

Konkretus imuninis atsakas apima, be kita ko B limfocitai ir jų gaminami imuniniai b altymai – antikūnai. Stimuliavimas imunostimuliuojant imunitetą, tiek specifinį, tiektaip pat nespecifinis, tai veiksminga apsauga nuo pasikartojančių kvėpavimo ir šlapimo sistemos infekcijų, taip pat nuo ausų uždegimo ir sinusito.

Imunostimuliacija – kada naudoti?

Imunitetu turėtume rūpintis visą laiką, tačiau padidėjusio sergamumo kvėpavimo takų infekcijomis laikotarpiais (pvz., rudenį ir žiemą) tai ypač svarbu, nes tai leis išvengti stipresnės infekcijos išsivystymo. tikimybė. Tačiau jei ką nors pasigausime, mūsų organizmas lengviau susidoros su infekcija ir ligos komplikacijomis.

Paprastai imunostimuliacijos priežastis, ypač vaikams, yra dažni sezoniniai peršalimai, kurie yra dažniausia pacientų apsilankymo pas šeimos gydytoją priežastis. Peršalimas – tai liga, kurią daugiausia sukelia virusinės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos (dažniausiai rinovirusai). Dažni peršalimo simptomai yra gleivinės patinimas, sloga, gerklės skausmas, galvos skausmas ir karščiavimas.

Padidėjusį vaikų sergamumą peršalimo ligomis lemia dar nesubrendusi imuninė sistema, kuri dar tik mokosi susidoroti su įvairiais ligų sukėlėjais. Imunodeficitai gali atsirasti dėl sumažėjusio ląstelių reaktyvumo (pvz., T limfocitų), nepakankamo B ląstelių antikūnų kiekio ir sumažėjusio gleivinės atsako.

Rinkoje yra preparatų (vakcinų), kurių sudėtyje yra imunotimuliatorių. Jų vaidmuo – stimuliuoti ir stiprinti imuninę sistemą kovojant su pasikartojančiomis kvėpavimo sistemos infekcijomis, taip pat šlapimo takų infekcijomis, ausų ir sinusų uždegimais.

Imunostimuliacija – bakteriniai imunostimuliatoriai

Bakteriniai imunostimuliatoriai (vakcinos) yra vienos geriausiai ištirtų medžiagų, pasižyminčių imunostimuliuojančiu aktyvumu, o jų veiksmingumas įrodytas daugelio klinikinių tyrimų metu. Jų naudojimas gali sumažinti kvėpavimo takų infekcijų skaičių iki 40%.

Tokiuose preparatuose dažniausiai yra įvairių patogeninių bakterijų lizatų, pvz.

  • Streptococcus pneumoniae
  • lazdosKlebsiella pneumoniae
  • półinkiNeiserria catarrhalis

Dažniausiai tai yra bakterijų ląstelės, kurias veikia fermentai arba cheminis skaidymas, todėl jos negali sukelti infekcijos, bet gali paskatinti imuninį atsaką.

Vakcinos gali būti įvairių rūšių bakterijų mišinys, pvz., Luivac (Staphylococcus aureus lizatas, Streptococcus mitis, Streptococcus pyogenes, Streptococcus pneumoniae, Klebsiella pneumoniae, Moraxella catarrhalis, HaemoEscherichia coli). Jos skiriasi nuo įprastų vakcinų poodinėmis injekcijomis tuo, kad jos skiriamos per burną arba į nosį.

Bakteriniai imunostimuliatoriai aktyvina ir stiprina imuninę sistemą:

  • didina fagocitinių ląstelių (makrofagų, dendritinių ląstelių, neutrofilų) citotoksinį ir fagocitinį aktyvumą
  • didina NK ląstelių aktyvumą
  • dendritinių ląstelių aktyvinimas ir jų gebėjimo pateikti antigenus didinimas
  • padidino imuninių ląstelių migraciją į kvėpavimo takus
  • padidinta antivirusinių citokinų sekrecija
  • padidėjusi IgA antikūnų ir IgG antikūnų koncentracija
  • didinant T limfocitų aktyvumą ir jų gebėjimą aktyvuoti kitus specifinio imuninio atsako mechanizmus

Imunostimuliacija – grybeliniai imunostimuliatoriai

Polisacharidai, esantys mielių Saccharomyces cerevisiae ir grybų ląstelių sienelėse, pvz., beta-gliukanas, taip pat naudojami kaip imunostimuliatoriai.

Įrodyta, kad beta gliukanas padidina T ląstelių skaičių ir makrofagų aktyvumą bei mažina NK ląstelių ir komplemento sistemos aktyvumą. Įrodyta, kad beta gliukanas sumažina vaikų pasikartojančių kvėpavimo takų infekcijų dažnį.

Imunostimuliacija – augalų imunostimuliatoriai

Seniausia imunostimuliatorių grupė yra augalinės kilmės produktai. Ežiuolė yra viena iš populiariausių. Ežiuolė yra Asteraceae šeimos augalas, turintis savybių, kurios, be kita ko, gerina imuninės sistemos veiklą. skatinant maistinių ląstelių, pvz., makrofagų, veiklą.

Ežiuolės preparatų naudojimas apsaugo nuo peršalimo ir sutrumpina jo trukmę. Prekyboje esantys preparatai gali būti paruošti iš trijų skirtingų augalų rūšių: ežiuolės, siauralapės arba šviesiai spygliuočio

Imunostimuliacija – sintetiniai imunostimuliatoriai

Taip pat yra imunostimuliuojančių savybių preparatų, kurių sudėtyje yra sintetinių cheminių medžiagų. Tokio imunostimuliatoriaus pavyzdys yra inozino pranobeksas, kuris yra inozino ir 4-acetamidobenzenkarboksirūgšties ir 1-dimetilamino-2-propanolio mišinys santykiu 1:3.

Ši medžiaga turi imunostimuliuojančią veiklą ir nedidelį antivirusinį aktyvumą. Įrodyta, kad inozino pranobeksas padidina T limfocitų ląstelių dalijimąsi, NK ląstelių aktyvumą ir skatina tam tikrų citokinų, pvz., interleukino-2, gamybą.

Imunostimuliacija – probiotikai

Pastaraisiais metais mūsų žarnyne gyvenančių žarnyno mikroorganizmų (žarnyno mikrobiotos) svarba formuojantimunitetas. Vadinasi, probiotikai, t.y. gyvi mikroorganizmai, kurių vartojami tinkami kiekiai gali turėti teigiamą poveikį žmonių sveikatai, įgyja vis didesnę reikšmę imunostimuliacijoje.

Klinikiniai tyrimai patvirtino, kad Lactobacillus rhamnosus GG padermė veiksmingai užkerta kelią vaikų, lankančių lopšelius ir darželius, kvėpavimo takų infekcijoms. Suaugusiesiems klinikiniai duomenys nėra įtikinami.

  • Imunoterapija – kas tai? Kas yra imunoterapija?
  • Autoimuninės ligos: kai imuninė sistema mus puola
Apie autoriųKarolina Karabin, medicinos mokslų daktarė, molekulinė biologė, laboratorijos diagnostė, Cambridge Diagnostics PolskaPagal profesiją biologas, specializuojasi mikrobiologijoje ir laboratorinis diagnostikas, turintis daugiau nei 10 metų laboratorinio darbo patirtį. Molekulinės medicinos koledžo absolventas ir Lenkijos žmogaus genetikos draugijos narys. Mokslinių tyrimų stipendijų vadovas Varšuvos medicinos universiteto Hematologijos, onkologijos ir vidaus ligų katedros Molekulinės diagnostikos laboratorijoje. Varšuvos medicinos universiteto 1-ajame medicinos fakultete apgynė medicinos biologijos krypties medicinos mokslų daktarės vardą. Daugelio mokslinių ir populiarių mokslo darbų laboratorinės diagnostikos, molekulinės biologijos ir mitybos srityse autorius. Kasdien, kaip laboratorinės diagnostikos srities specialistas, jis vadovauja Cambridge Diagnostics Polska turinio skyriui ir bendradarbiauja su CD Dietary Clinic dietologų komanda. Praktinėmis žiniomis apie ligų diagnostiką ir dietoterapiją jis dalijasi su specialistais konferencijose, mokymuose, žurnaluose ir interneto svetainėse. Ją ypač domina šiuolaikinio gyvenimo būdo įtaka molekuliniams procesams organizme.

Skaityti daugiau šio autoriaus straipsnių

Padėkite kurti svetainę ir pasidalykite straipsniu su draugais!

Kategorija:

Imuninė sistema