Padėkite kurti svetainę ir pasidalykite straipsniu su draugais!
Menopauzė yra neišvengiamas laikotarpis kiekvienos moters gyvenime. Vieniems jis praeina nepastebimai, o kitiems gali efektyviai trukdyti kasdieniniam funkcionavimui. Menopauzė turi įtakos ir moters sveikatai. Ar galite tam pasiruošti?
Menopauzė, menopauzė, kulminacija, menopauzė – šis laikotarpis moters gyvenime turi daugybę pavadinimų. Tai susiję su natūraliu procesu, kurio metu kiaušidės nustoja gaminti moteriškus vaisingumo hormonus. Taip gamta saugo moteris nuo vėlyvosios motinystės, kuri siejama ne tik su našta organizmui, bet ir su genetiniais vaisiaus defektais.
Terminas "menopauzė" medicinos terminologijoje iš tikrųjų reiškia paskutines menstruacijas. Tai kelerius metus trunkančio proceso, kuris prasideda toje stadijoje, profesionaliai vadinamoje premenopauze, kulminacija. Moteris tuomet nejaučia jokių hormoninių sutrikimų simptomų, nors hipofizės hormono (FSH) kiekis padidėja. Prieš pat paskutines menstruacijas vyksta kitas šio proceso etapas – perimenopauzė. Būtent ji yra susijusi su būdingiausiais menopauzės simptomais.
Hormoninio svyravimo simptomai
Perimenopauzė dažniausiai prasideda nuo 45 iki 55 metų ir gali trukti iki kelerių metų. Būtent tada pamažu nustoja veikti kiaušidžių funkcija, todėl sumažėja moteriškų lytinių hormonų, daugiausia estrogenų, gamyba. Tuo pačiu metu moters organizmas pradeda gaminti daugiau hipofizės hormonų (LH ir FSH).
Visas procesas yra itin individualus ir kiekvienai moteriai gali būti visiškai skirtingas. Pasitaiko, kad perimenopauzė praeina beveik nepastebimai. Deja, jos eiga daug dažniau siejama su kasdienį funkcionavimą efektyviai trikdančiais simptomais. Tai daugiausia dėl estrogenų kiekio sumažėjimo.
Tyrimai rodo, kad iki 80 % moterų menopauzės metu patiria karščio bangas, š altkrėtį arba širdies plakimą. Kai kurie taip pat patiria paraudimą, prakaitavimą naktį ir netgi atminties sutrikimus. Taip pat užsitęsia gausus kraujavimas, sutrumpėja menstruacijų ciklas. Ciklai taip pat dažnai būna nenovuliaciniai. Šiuo laikotarpiu taip pat galite jaustis prislėgti, nemiga arba irzlūs. Apskaičiuota, kad 30% moterų šie simptomai yra prigimtiniaisunkus. Kartais tai siejama su toli siekiančiomis komplikacijomis, tokiomis kaip šlapinimosi kontrolės sutrikimai, osteoporozė ar vėžys. Ar galite tam pasiruošti?
Pripažinimo patvirtinimas
Vienas iš būdų atpažinti, kada moteriai prasideda menopauzė, yra būdingi jos simptomai. Tačiau verta atminti, kad jie gali signalizuoti ir apie kitas ligas – neretai keliančias grėsmę moters sveikatai. Todėl vienas iš būdų patvirtinti artėjančią menopauzę yra įvertinti hipofizės hormonų – pirmiausia folikulus stimuliuojančio hormono (FSH) – lygio pokyčius.
Reguliariai menstruuojančioms moterims, kurios vis dėlto įtaria menopauzės pradžią, tyrimas atliekamas pirmąją mėnesinių ciklo savaitę (nuo 2 iki 7 ciklo dienos). Prieš menopauzę vaisingo amžiaus moterų FSH koncentracija neviršija 12 mlU/ml. Savo ruožtu moterims, įžengusioms į perimenopauzės periodą, jis yra didesnis ir, remiantis įvairiais š altiniais, jau premenopauzės metu viršija 30 mlU/ml ir žymiai padidėja perimenopauzės metu.
FSH lygis tiriamas iš kraujo serumo arba šlapimo. Tam nereikia jokio specialaus pasiruošimo (pvz., badavimo). Juos galima atlikti laboratorijoje (kainuoja apie 30 PLN), tačiau yra ir namų testų, leidžiančių įvertinti jo lygį. Laboratorinių tyrimų atveju rezultatas yra konkrečios FSH koncentracijos vertės forma. Kita vertus, atliekant namų testus, nustatomas padidėjęs jo kiekis šlapime (dažniausiai virš 25 mlU/ml). Tokių tyrimų veikimo principas pagrįstas antigeno-antikūno reakcija. Antikūnai prieš FSH, užtepti ant bandymo juostelės gamybos proceso metu, reaguoja su FSH hormonu, esančiu šlapime.
Ar jau menopauzė? Atlik testą!
Autorius: Hydrex
Menopauzė Plokštelės testas leidžia diagnozuoti pradinį moterų menopauzės periodą.
Kaip tai veikia?
- testas aptinka FSH šlapime, kurio koncentracija yra 25 mIU / ml ar daugiau
- bandymo tikslumas yra 94%, palyginti su PAV bandymais
- tyrimo rezultatui įtakos neturi šlapimo pH 5-9 intervale
- testo rezultatas nuskaitomas po 5 minučių
Menopauzė ir kas toliau?
Padidėjusio FSH lygio diagnozė dar nėra menopauzės diagnozės pagrindas. Pagrindinis veiksnys čia yra kitų jo simptomų atsiradimas. Tačiau ir tada verta pasikonsultuoti su gydytoju, kad patvirtintų diagnozę ir nuspręstų dėl tolesnių veiksmų. Jei moteriai pasireiškia menopauzės simptomai, FHS lygis yra padidėjęs, tačiau ji vis dar menstruuoja, ji neturėtų nustoti vartoti kontracepcijos. Galbūt šiuo laikotarpiujau imkitės tam tikrų priemonių menopauzės simptomams palengvinti.
Vaistinės siūlo daugybę preparatų, kurių sudėtyje yra medžiagų, kurios „mėgdžioja“ estrogenus. Tokį poveikį turi fitoestrogenai – organiniai junginiai, kurie yra augalų lytiniai hormonai. Jie apima, be kita ko sojos izoflavonai. Dėl to soja yra viena populiariausių maisto papildų sudedamųjų dalių, rekomenduojama moterims, kenčiančioms nuo varginančių menopauzės simptomų. Juose dažnai galite rasti pievų dobilų, kuriuose yra izoflavonų rinkinys, veikiantis panašiai kaip ir sojos pupelėse.
Šios rūšies maisto papildai dažniausiai yra kelių komponentų preparatai, kuriuose derinamos ir augalinės žaliavos, ir vitaminai bei mineralai. Į tokius preparatus dažnai įtraukiamos raminamojo poveikio žolelės, tokios kaip melisa ir apyniai. Savo ruožtu šalavijas padeda esant gausiam prakaitavimui.
Menopauzė ir osteoporozėViena iš svarbiausių perimenopauzės hormoninių sutrikimų komplikacijų yra osteoporozė. Sumažėjus estrogenų kiekiui, kaulinio audinio sunaikinimas ir atsinaujinimo pablogėjimas vyksta greičiau. Įvairiais skaičiavimais, ši problema kamuoja apie 40 % vyresnių nei 50 metų moterų.
Nacionalinio osteoporozės fondo duomenimis, per pirmuosius 5–8 metus po menopauzės kaulų retėjimas gali siekti 20 %. Vienas iš būdų kovoti su osteoporoze – vartoti daugiau kalcio ir vitaminų D3 ir K2. Anksti diagnozavus perimenopauzę, galima pakankamai anksti pradėti jų papildymą.