Padėkite kurti svetainę ir pasidalykite straipsniu su draugais!
Žaidėjo smegenų struktūra skiriasi nuo žmogaus, kuris nežaidžia kompiuterinių žaidimų. Remiantis SWPS universiteto psichologų atliktais tyrimais, žaidėjai turi geriau išvystytus ryšius tarp regionų, atsakingų už regėjimo ir erdvinius gebėjimus, ir geriau išvystytą sritį, atsakingą už automatinius judesius.
SWPS universiteto mokslininkai ištyrė, kokie pokyčiai vyksta intensyviai RTS žaidimus (realaus laiko strategijas) žaidžiančių žmonių smegenyse ir kaip tai susiję su elgesio lygmeniu stebimais pokyčiais.
Kaip paaiškino psichologė dr. Natalija Kowalczyk, pagrindinis tyrimo tikslas buvo išanalizuoti kognityvinio funkcionavimo skirtumus (t. y. įgūdžius, leidžiančius pažinti aplinką, pvz., dėmesį, atmintį ar samprotavimą) ir aistringų žaidėjų smegenų struktūra, palyginti su žmonėmis, kurie žaidimų nenaudoja intensyviai (tyrime šie žmonės žaidė vidutiniškai dvi valandas per savaitę).
- Svarbiausias atradimas buvo pastebėjimas, kad žaidėjų grupė turėjo daugiau nervų skaidulų, jungiančių smegenų parietalinę ir pakaušio sritis, palyginti su mažiau linkusia žaisti žaidimus. Šie regionai, inter alia, yra susiję su vizualinės-erdvinės informacijos apdorojimu. Be to, mūsų tyrimai parodė ryšį tarp laiko, praleisto žaidžiant strateginius žaidimus realiuoju laiku, ir stebimų pokyčių intensyvumo“, – aiškina dr. Natalija Kowalczyk.
– MRT tyrimais buvo įvertinti nerviniai ryšiai tarp skirtingų smegenų dalių. Kita vertus, VBM morfometrinė analizė leido įvertinti smegenų pilkosios medžiagos tūrį žaidėjų ir nežaidėjų grupėje – priduria dr. Kowalczyk.
Mokslininkai sujungė MRT matavimų rezultatus su įvairiapusišku kognityvinio veikimo įvertinimu, įskaitant tokius procesus kaip atmintis, dėmesys ir jautrumas trikdantiems dirgikliams.
Žaidžiant RTS žaidimus reikia atlikti daugybę sudėtingų psichinių funkcijų: nuo galimybės vienu metu stebėti kelis greitai judančius objektus, nuolatinį dėmesį ir atitinkamą budrumo lygį, iki darbinės atminties, pvz., informacijos atnaujinimo, skirtingų užduočių perjungimo ar planavimo. veikla.
Kaip dr.Kowalczyk, kompiuteriniai žaidimai yra ne tik unikali priemonė tiriant žmogaus kognityvinį funkcionavimą, bet labiausiai – smegenų neuroplastiškumo (t.y. nervų sistemos gebėjimo prisitaikyti prie aplinkos reikalavimų) mechanizmų pažinimui. Šiame kontekste jie taip pat yra potenciali priemonė kovoti su senėjimo procesu arba atstatyti kai kurias sutrikusias pažinimo funkcijas, pvz., smegenų pažeidimus.
– Tokių tyrimų, kaip mūsų, dėka įgytas žinias apie žmogaus elgesį veikiant žaidimams galima panaudoti kuriant įrankius su jų panaudojimu reabilitacijos ir edukacinėse programose ateityje – pabrėžia dr. Natalija Kowalczyk.
Dvejus metus trukusiame tyrime, kurį atliko daktarė Natalija Kowalczyk ir SWPS universiteto mokslininkų komanda, 31 žaidėjas dalyvavo atrankoje mažiausiai šešias valandas per savaitę, įskaitant mažiausiai 60 proc. jie tuo metu žaidė Starcraft II (vidutiniškai žaidėjai RTS žaidė 18 valandų per savaitę). Kontrolinėje grupėje buvo tiek pat nežaidėjų, kurie strateginiams žaidimams praleisdavo mažiau nei šešias valandas per savaitę.
– Mūsų komandos atradimas apie intensyviai kompiuterinius žaidimus žaidžiančių žmonių smegenų anatomijos ypatybes yra nepaprastai vertingas. Kartu suprantame, kad tai tik įžanga į tolesnius tyrimus. Viena iš problemų, susijusių su lyginamaisiais tyrimais (pavyzdžiui, aprašytu čia), yra ta, kad negalime tiksliai pasakyti, ar pastebėti skirtumai atsirado dėl vykdomos veiklos, ar žmonės su specifine smegenų struktūra tiesiog mėgsta žaisti tam tikrus žaidimus. daugiau – pabrėžia daktarė Natalija Kowalczyk.
SWPS universiteto mokslininkų komanda, vadovaujama prof. Aneta Brzezicka planuoja išplėsti smegenų neuropastiškumo temą vaizdo žaidimų įtakoje pažangesniuose mokymo tyrimuose.