Nors perinatalinės depresijos reiškinys daugiausia siejamas su laikotarpiu po gimdymo, depresija pasireiškia ir nėštumo metu. Kaip atskirti depresiją nuo blogos nuotaikos? Kas ypač kenčia nuo depresijos nėštumo metu ir kaip turėtumėte reaguoti?

Depresija nėštumo metudaugeliui žmonių atrodo neįmanoma. Juk beveik visuotinai kūdikio laukimas vertinamas kaip džiaugsmingas ir viltingas metas. Tuo tarpu taip būna ne visada. Nors vis atviriau kalbame apie tai, kad nėštumas – sunkus metas, nelaisvas nuo baimių ir problemų, nėštumo depresijos tema viešumoje pasirodo retai. Tai labai rimtas reikalas.Depresijayra rimta liga, kurią nustatant reikia imtis veiksmų – koordinuoto gydymo, artimųjų, šeimos ir aplinkos paramos. Problemos ignoravimas savaime jos neišspręs, be to, gali turėti mirtinų pasekmių. Apie tai rašome siekdami atkreipti tiek būsimų mamų, tiek jų artimųjų, ypač partnerių, dėmesį į depresiją. Jie gali būti pirmieji, kurie pastebės, kai nutinka kažkas trikdančio. Būkite budrūs, šia sielos liga serga maždaug 10 proc. būsimos mamos. Ir sergant depresija žmogus, sergantis depresija, neturi to žinoti. Ypač nėščia moteris tokius įtarimus išstums iš savo sąmonės. Jis nenori pripažinti, kad yra prislėgtas, nes jaučiasi k altas dėl to, kad dėl nėštumo negali jausti laimės ir džiaugsmo – štai tokie socialiniai lūkesčiai kyla iš idealistinio motinystės suvokimo kaip „palaimingos būsenos“.

Depresija nėštumo metu: kam gresia

Bet koks gyvenimo įvykis, sukeliantis didelius pokyčius – tiek neigiamus, tiek teigiamus – kelia stresą. Nėštumas niekada nebūna emociškai abejingas – net tada, kai jo laukiama, sukelia nerimą ir verčia atsisakyti tam tikrų planų. Tuo daugiau neigiamų emocijų patiria nėštumu nustebusi moteris, ypač kai neturi nuolatinio partnerio arba yra nepilnametė. Nauja situacija sukelia baimę, ar ji susitvarkys – tiek finansiškai, tiek psichologiškai. Savo nėštumą ji vertina kaip meškos paslaugą. Kita vertus, labai savarankiška ir aktyvi moteris nėštumą gali suvokti kaip netektį – jai tai laisvės, kūno formų praradimas, galimybė – kurį laiką – save realizuoti. Daugeliui moterų nėštumas pirmiausia kelia grėsmę – jos bijojie dėl savo ir vaiko sveikatos, bijo to, kas jų laukia, numato pavojingas situacijas ateityje. Taigi nėštumas iš pradžių beveik visada asocijuojasi su neigiamomis emocijomis, tik vienos moterys su jomis susidoroja, kitos – ne. Lankstiems, atviriems pokyčiams ir aukštai savigarbos žmonėms sekasi geriau. Tikrai sunkiau yra pernelyg jautrioms, nerimastingoms, pesimistiškai į pasaulį ir save žvelgiančioms moterims Būsimoms mamoms, kurios sunkiai užmezga santykius, turi problemų bendraujant su aplinka, nemoka prašyti paramos ir pagalbos yra labiau rizikingi. Be šių asmenybės bruožų, psichologai nustatė dar kelis veiksnius, didinančius depresijos riziką nėštumo metu. Štai jie:

  • persikėlimas į kitą miestą per pastaruosius 6 mėnesius
  • blogi santykiai su partneriu
  • blogi santykiai su savo mama
  • finansinės problemos, nedarbas
  • ankstesnis persileidimas, komplikacijos ankstesnio nėštumo ar gimdymo metu
  • psichikos liga šeimoje
  • šeimos savižudybė
  • psichikos motinos problemos praeityje: psichiatrinis gydymas, savęs žalojimas, bandymai nusižudyti

Depresijos simptomai nėštumo metu

Nustatyti nėščios moters depresiją nėra lengva užduotis. Nėštumas, net ir laukiamas, visada yra psichiškai ir emociškai sunkus laikotarpis. Moteris, ypač pirmaisiais nėštumo mėnesiais, dažnai jaučiasi prislėgta, išgyvena ekstremalias emocijas, įskaitant liūdesį ir nerimą, yra pavargusi, neskatinama būti aktyvi, trūksta energijos. Jie yra vadinamieji depresijos simptomai pasireiškia įvairiais skaičiavimais 30-70 proc. nėščia. Tačiau kai pyktis, liūdesys ir nusivylimas susimaišo su džiaugsmu, jauduliu ir viltimi – tai ne depresija, o emocinis dvilypumas, būdingas nėštumui dėl hormoninių pokyčių. Tačiau kai depresijos jausmas nepraeina, o net gilėja, kai moteris savaites gyvena lėtesniu tempu, ji nuolat pavargsta, liūdna, jai niekas neįdomu – tai nustoja būti įprastas elgesys. Nerimą keliantys simptomai yra dienos ritmo sutrikimai (nuovargis jau ryte, sunkumas užmigti arba per didelis mieguistumas) ir apetito pokyčiai (pvz., staigus, drastiškas apetito sumažėjimas ar jo padidėjimas), tačiau dažnai tokį elgesį lemia nėštumas. . Panašiai kaip susikaupimo ir atminties problemos – kiti svarbūs depresijos simptomai.Apie ligą galime kalbėti tada, kai moteris save ir realybę vertina labai kritiškai ir depresyviai, nuolat smunka savigarba, lydi k altės jausmas, bevertybė. Ji niekuo nesidžiaugia – nieko neparodo ir tai, kas jai anksčiau patikosusidomėjimą, ji prarado galimybę patirti džiaugsmą. Jis nemato išeities iš situacijos, nenori eiti toliau – tiek, kiek atsiranda minčių apie savižudybę. Daug tokių istorijų išgirsta pagalbos nėščiosioms telefonu budintys psichologai. Ją vadina moterys, kurios kelias ateinančias dienas ir savaites negali nustoti verkti, arba beviltiški vyrai, kurie bijo palikti žmoną vieną kambaryje, kad ji per tą laiką neiššoktų pro langą.

Depresija nėštumo metu: diagnozė

Artimieji apskritai nesupranta, kas darosi su tokiu žmogumi ir mano, kad moteris turėtų instinktyviai susidoroti su tokia natūralia būsena kaip motinystė. Todėl moteris jaučiasi k alta, kad nesusitvarko ir savo būklę slepia nuo aplinkinių. Arba jis bijo prašyti pagalbos, nes bijo būti priklijuotas psichiškai sutrikusio asmens etikete. Štai kodėl taip svarbu žinoti šią problemą. Turėtumėte žinoti, kad depresija serga 10-15 procentų žmonių. nėščiųjų ir tai rimta liga, kurią reikia gydyti. Gydymas atlaidumu, vadinimas moters užgaida ar į nėštumą panašus elgesys gali turėti labai neigiamų pasekmių.Negydoma depresija siejama su didesniu nėštumu (priešlaikinis gimdymas, mažas gimimo svoris) ir pogimdyminėmis komplikacijomis. Nėštumo metu negydoma depresija sergančių moterų vaikai yra verksmingesni ir nerimastingesni, o vėliau pačioms dažniau pasireiškia miego sutrikimai, nerimo, depresijos simptomai, prireikia psichiatrinio gydymo. Jiems taip pat blogėja psichomotorika, dažniau serga lėtinėmis somatinėmis ligomis. Jei tik dėl šios priežasties, jums būtinai reikia kreiptis pagalbos į specialistą ir pradėti gydymą. Ginekologas čia atlieka svarbų vaidmenį, ypač kai pati nėščia moteris tiesiogiai nenurodo problemos.

Depresija nėštumo metu: gydymas

Perinatalinis laikotarpis – moters gyvenimo tarpsnis, kai psichikos sutrikimų rizika padidėja kelis kartus. Gydytojas turėtų tai žinoti ir atlikti labai išsamų pokalbį, paskatindamas pacientę papasakoti ne tik apie ankstesnius nėštumus ir gimdymus, bet ir apie savo šeimyninę, profesinę situaciją ir pan. Rizikos veiksniams stebėti gali būti naudojama ir psichologų parengta anketa. Kai ginekologas nustato nerimą keliančius signalus arba apie juos praneša pati nėščioji, jis turėtų pasiūlyti pacientei psichiatro konsultaciją. Jam neužtenka pasakyti: „Kreipkitės į psichiatrą“. To neužtenka, pati moteris gali neturėti ryžto ar žinių, kur ieškoti specialisto. Juolab, kad daugelis psichiatrų, deja, nenori imtis nėščiųjų gydymo dėl didesnės atsakomybės. Todėl būtų gerai, jei turėtumėte ginekologąpacientei rekomendavo konkretų psichiatrą ir jį konsultavo, o paskui pats susisiekė su psichiatru.Slaugant psichikos sutrikimų turinčią nėščiąją reikia glaudžiai bendradarbiauti tarp akušerio ir psichiatro. Ginekologas neturėtų skirti pacientei jokių antidepresantų ar net raminamųjų. Dažnai pasitaiko, kad, pavyzdžiui, ginekologas liepia vartoti relaniumą, kuris nėštumo metu labiau kenkia nei padeda. Gydymą turi atlikti specialistas.

Nėštumo depresijos gydymo metodai

Pagrindinis nėštumo depresijos gydymas yra antidepresantai. Preparatų, kurie būtų visiškai abejingi besivystančiam vaikui, nėra, tačiau galima vartoti kelis vaistus. Kartais, ypač per pirmuosius 2–3 nėštumo mėnesius, psichiatras, spręsdamas, ar pradėti farmakoterapiją, turi pasverti galimą naudą ir riziką. Kaip ir kitų gydymo būdų, lengvesniais atvejais gali pakakti psichoterapijos, o sunkios depresijos atveju sėkmingai taikoma elektrokonvulsinė terapija. Profesionalui tai skamba baugiai, nes į galvą ateina drastiškos scenos iš filmų, tačiau tai labai saugus ir efektyvus metodas. Elektrokonvulsinė terapija šiuo metu atliekama taikant bendrąją nejautrą (pacientas nieko nejaučia), o jos poveikis kai kuriais atvejais yra išskirtinai greitas ir teigiamas.Lenkijos problema – patalpų, siūlančių visapusišką nėščios moters priežiūrą, stoka ir sunkus priėjimas prie psichiatrų. , ypač gydytojai psichiatrai., kurie turi sutartis su Valstybine ligonių kasa, kurių dėka nereikia mokėti už vizitus iš savo kišenės (informaciją šiuo klausimu rasite Valstybinės ligonių kasos regioniniame skyriuje). Tačiau ištikus tokiai rimtai problemai kaip depresija, nepasiduokite – specialisto pagalba būtina. Taip pat svarbu, kad būsimoji mama, be terapijos, galėtų tikėtis pagalbos iš artimųjų ir tolimų žmonių: šeimos, draugų, darbdavio, įvairių pagalbos įstaigų ir kt. Depresijos gydymas yra sunkus ir dažnai ilgai trunkantis procesas – jis gali užsitęsti iki laikotarpio po gimdymo. Kuo daugiau paramos gauna gydomas asmuo, tuo didesnė gerų gydymo rezultatų tikimybė.

mėnesinis "M jak mama"

Kategorija:

Nėštumas