Ginekologai skundžiasi, kad moterys ateina pasižiūrėti tik tada, kai pastebi, kad kažkas negerai. Ir vis dėlto – dėl mūsų pačių ramybės ir saugumo – turėtume reguliariai tikrinti savo priedus, kad įsitikintume, jog viskas gerai.
Esame įpratę, kad gimda yra negalavimų š altinis. Kraujavimas ir skausmas – mūsų duona, todėl nesunku nepastebėti pirmųjų apatinės pilvo dalies ligų simptomų. Juo labiau, kad pavojingiausi iš jų – gimdos kaklelio, endometriumo ir kiaušidžių vėžys – iš pradžių būna besimptomiai. Todėl sergant reprodukcinio organo ligomis profilaktika itin svarbi – leidžia atpažinti anomalijas pradinėje, visiškai pagydomoje stadijoje.
Net ir pasijutus gerai, pas ginekologą verta apsilankyti kartą per. metų. Gydytojas atliks pokalbį ir ginekologinę apžiūrą: spokso pagalba vizualiai įvertins makšties ir gimdos kaklelio būklę bei lytinių takų išskyras. dviejų rankų tyrimas apčiuopiant makšties, gimdos ir priedų būklę. Jau šiame etape jis gali pastebėti anomalijas, pvz., makšties uždegimą, atsiradusį dėl infekcijos, gimdos kaklelio eroziją, miomas, kiaušidžių cistas.
Ginekologas turėtų paaiškinti anomalijų pobūdį, esamą riziką ir gydymo galimybes. Tai būtina, nes užleistas uždegimas ar erozijos, net jei jos nėra vėžinės, laikui bėgant gali išsivystyti į vėžį. Dažnai fibroma ir cistos taip pat reikalauja papildomos diagnostikos. Tačiau ne kiekvienas pakitimas matomas plika akimi, todėl reguliariai, geriausia kasmet, gydytojas turėtų atlikti arba paskirti du papildomus tyrimus: citologinį ir transvaginalinį ultragarsą. Citologija diagnozuoja gimdos kaklelio ląstelių lygiu, o transvaginalinis ultragarsas leidžia įvertinti reprodukcinį organą anatominiu lygmeniu, taip pat stebėti pokyčius gimdos kūne ir kiaušidėse.
Daugiau spalio mėnesio Zdrowie numeryje
parduodamas nuo rugsėjo 18 d.
„Zdrowie“ mėnesinis