Reaktyvūs sutrikimai atsiranda tada, kai žmogus negali susidoroti su savo reakcijomis į patirtus išgyvenimus. Juos gali sukelti išsiskyrimas su partneriu, mokyklos ar gyvenamosios vietos pakeitimas – dėl šios priežasties reaktyvių sutrikimų gali atsirasti praktiškai kiekvienam žmogui. Jie gali atrodyti kaip nereikšminga problema, tačiau – net ir dėl pavojaus, kad pacientas nusižudys – jų niekada nereikėtų nuvertinti. Kokie yra reaktyvių sutrikimų simptomai ir į ką kreiptis pagalbos, jei jie atsiranda?

Reaktyvūs sutrikimai(taip pat žinomi kaip adaptaciniai sutrikimai) gali atsirasti kiekvienam žmogui, sukelti įvairių situacijų. Reaktyvūs sutrikimai, kurie tam tikra prasme yra paciento psichikos reakcija į sunkius ir sunkius gyvenimo įvykius.

Reaktyvūs sutrikimaigali pasireikšti ir vaikams, ir suaugusiems. Kalbant apie nepilnamečius pacientus, jų dažnis yra vienodas abiem lytims, o suaugusiųjų grupėje moterims ši problema pasitaiko net dvigubai dažniau

Reaktyvūs sutrikimai: priežastys

Vienos konkrečios reaktyvių sutrikimų priežasties įvardinti negalima – tokia situacija susidaro dėl to, kad skirtingiems žmonėms ją gali sukelti visiškai skirtingi įvykiai. Paprastai adaptacijos sutrikimus sukeliantys veiksniai yra įvairios situacijos, su kuriomis žmogus nepajėgia susidoroti ir kurios sukelia jam didelį psichologinį diskomfortą bei stresą.

Kaip galimos reaktyvių sutrikimų priežastys minimos įvairios problemos, pavyzdžiui:

  • gyvenamosios vietos pakeitimas;
  • eina į naują mokyklą;
  • profesinės problemos (susijusios su netikrumu dėl darbo pozicijos išlaikymo arba dėl pasikeitusio iki šiol atlikto darbo);
  • konfliktas santykiuose;
  • finansinės problemos;
  • sveikatos problemų (tiek pačiam pacientui, tiek jo artimiesiems);
  • išsiskyrimas su ilgalaikiu partneriu;
  • išgyventi po katastrofos (pvz., stichinės nelaimės, bet ir sunkaus įvykio, pvz., automobilio avarijos).
Žiūrėkite 10 nuotraukų galeriją

reaktyvūs sutrikimai:savybės ir simptomai

Kad apskritai būtų galima kalbėti apie reaktyvius sutrikimus, jie turėtų prasidėti per 3 mėnesius nuo ypač sunkaus, stresą sukeliančio paciento įvykio. Kitas požymis, kuris, remiantis amerikiečių psichiatrijos klasifikacija DSM-5, būdingas adaptacijos sutrikimams, yra tai, kad jie turėtų išnykti per 6 mėnesius nuo stresinės situacijos atsiradimo arba per šešis mėnesius nuo pasekmių, dėl kurių pasibaigė tam tikra situacija.

Svarbu

Paprastai reaktyvių sutrikimų simptomai gali būti labai įvairūs, be to, jie gana dažnai būna gana nebūdingi. Pacientui, turinčiam reaktyvių sutrikimų, gali atsirasti:

  • liūdnas ir beviltiškas,
  • ašarojimas,
  • susierzinimas,
  • nerimas,
  • jaučiasi beviltiška ir priblokšta gyvenimo,
  • prislėgta nuotaika,
  • koncentracijos sutrikimai,
  • miego problemos (dažniausiai nemiga),
  • nuolatinis nerimo jausmas,
  • nepaisydami savo kasdienių pareigų,
  • vengiant susitikimų, nesvarbu, ar tai būtų su šeimos nariais ar draugais,
  • palieka mokyklą ar darbą,
  • savigarbos praradimas.
Žiūrėkite 10 nuotraukų galeriją

Teoriškai, išanalizavus aukščiau pateiktus reaktyvių sutrikimų simptomus, atrodytų, kad tai nėra rimta problema. Tačiau neabejotinai yra priešingai – pacientai, turintys adaptacijos sutrikimų, gali imtis rizikingų elgsenų (pvz., vairuoti automobilį visiškai nepaisydami kelių eismo taisyklių ar įsivelti į muštynes). Jiems taip pat gresia mintys apie savižudybę ir netgi savęs žalojimas arba bandymas nusižudyti.

Kartais pacientas, turintis reaktyvių sutrikimų, kreipiasi ne į psichiatrą, o į šeimos gydytoją ar internologą. Tai ypač nutinka, kai reaktyvių sutrikimų simptomuose vyrauja ne psichologinės, o somatinės problemos. Pasirodo, kartais žmonės, kurie nesusitvarko su sunkiomis gyvenimo situacijomis, gali patirti, pavyzdžiui, įvairius skausmo negalavimus, virškinimo sutrikimus ar chroniško nuovargio jausmą.

Reaktyvus sutrikimas: tipai

Minėtoje DSM-5 klasifikacijoje išskiriami 6 reaktyvių sutrikimų tipai – šis skirstymas grindžiamas tuo, kokie negalavimai dominuoja pacientams, ir apima reaktyvių sutrikimų skirtumą:

  • su vyraujančia prislėgta nuotaika,
  • su dideliu irzlumu,
  • susijęs su prislėgta nuotaika ir dirglumu,
  • zelgesio sutrikimai,
  • su elgesio ir emociniais sutrikimais, tokiais kaip prasta nuotaika ir dirglumas,
  • nespecifinis (būtent tokio tipo reaktyviam sutrikimui ypač gali pasireikšti somatiniai negalavimai).

Bendrai reikėtų pabrėžti, kad reaktyvių sutrikimų klasifikacijos atrodo gana nevienalytės ir dviprasmiškos. Aukščiau minėtas suskirstymas gautas iš naujausio Amerikos psichiatrinės klasifikacijos leidimo (DSM 5-oji redakcija). Tuo tarpu pasitaikydavo (ypač anksčiau), kad reaktyviųjų sutrikimų grupei priskiriama ir reaktyvioji depresija (kitaip egzogeninė) arba vadinamoji. reaktyviosios psichozės.

Reaktyvus sutrikimas: gydymas

Psichoterapija atlieka pagrindinį vaidmenį gydant reaktyvius sutrikimus. Būtent jos dėka galima – padedant psichoterapeutui – suvokti, kokie įvykiai lėmė paciento sutrikimus. Psichoterapija taip pat siekia padėti pacientui suprasti savo reakcijas ir padėti susitvarkyti su emocijomis.

Esant reaktyviems sutrikimams, farmakoterapija taikoma gana retai – vaistai pacientams rekomenduojami tik tada, kai jų simptomų intensyvumas yra reikšmingas. Jei pacientai jau gydomi kai kuriais psichotropiniais vaistais, tai dažniausiai yra antidepresantai (pvz., iš SSRI grupės) arba anksiolitikai (pvz., pacientams trumpą laiką gali būti rekomenduojami benzodiazepinai).

Nėra jokių abejonių, kad paciento artimiausia aplinka atlieka ypatingą vaidmenį sprendžiant reaktyvius sutrikimus. Sutuoktinio arba tėvų, palaikančių vaiką, turintį reaktyvinį sutrikimą, parama gali palengvinti patirtų problemų eigą. Reikia pabrėžti, kad prisitaikymo sutrikimą turintis žmogus turėtų parodyti kuo didesnį supratimą – net jei jo artimiesiems reaktyvių sutrikimų atsiradimo priežastis gali būti net menka. Kaip buvo minėta pačioje pradžioje – kas vienam bus smulkmena, kitam gali sukelti didelių psichikos sutrikimų.

Apie autoriųLankas. Tomaszas NeckisPoznanės medicinos universiteto medicinos fakulteto absolventas. Lenkijos jūros (labiausiai noriai vaikščiojantis jos pakrantėmis su ausinėmis ausyse), kačių ir knygų gerbėjas. Dirbdamas su pacientais jis orientuojasi į tai, kad visada jų išklausytų ir praleistų tiek laiko, kiek jiems reikia.

Kategorija:

Psichiatrija