Psichopatas – šį terminą vartojame labai dažnai – kaip psichopatus apibrėžiame, pavyzdžiui, daugybę veikėjų įvairiuose siaubo filmuose. Tačiau realybėje psichopatus matome ne tik kino ekrane, bet ir savo aplinkoje – tai gali būti ir mūsų bendradarbis, ir net… mūsų partneris. Taigi perskaitykite, kas yra psichopatas, ir sužinokite, kaip psichopatas veikia santykiuose.

Psichopatasyra graikų kilmės žodis – jis kilęs iš dviejų graikiškų terminų derinio: „psichė“, suprantama kaip „siela“, ir „patosas“, išvertus kaip kančia. Iš pradžių psichopatijos buvo apibrėžiamos kaip plačios patologijų rūšys, susijusios su žmogaus proto funkcionavimu, tačiau vėliau termino reikšmė buvo gerokai susiaurinta. Šiuo metu pavadinimas „psichopatija“ visų pirma vartojamas specifiniams, neįprastiems žmonių asmenybės bruožams apibūdinti. Kaip sužinoti, ar kas nors yra psichopatas?

Psichopatas: kas jis?

Kadangi būdingi psichopato bruožai yra gana aiškiai aprašyti, daug sunkiau aiškiai apibrėžti, kas iš tikrųjų yra ši problema. Psichopatiją sieti su psichiatrija gana akivaizdu, tačiau tokios diagnozės nenustato joks šios specialybės gydytojas. Taip yra todėl, kad psichiatrinėje literatūroje iš tikrųjų galima susidurti su žodžiais „psichopatas“ arba „psichopatas“, nors psichiatrijos klasifikacijose – ty TLK-10 ir DSM-V – nėra asmens, kuris būtų vadinama psichopatija.

Pasak Jono Ronsono, knygos „Ar tu esi psichopatas?“ autoriaus, nėra skirtumo tarp psichopato nužudymo nuosprendyje ir psichopato prezidento kabinete. Pastarajam tiesiog pasisekė labiau: jis gimė pasiturinčioje šeimoje, kuri jam suteikė išsilavinimą, todėl į nusikalstamumą nesileido..

Minėtose klasifikavimo sistemose galima rasti ir kitų subjektų, kurie daugiau ar mažiau yra susiję su psichopatija. Kalbame apie asocialaus ir disocialaus tipo asmenybės sutrikimus. Psichopatija turi daug su jais bendrų bruožų, be to – šie terminai dažnai vartojami pakaitomis, nors ir neteisingai.Panaši situacija yra siejant psichopatiją su sociopatija, tai taip pat yra atskiri subjektai, kurie gana dažnai laikomi ta pačia problema.

Taigi kaip diagnozuojama psichopatija – ar tai „atvejo diagnozė“, priklausanti tik nuo psichologo, psichiatro ar kito asmens, sprendžiančio psichinę sveikatą, subjektyvios nuomonės? Tikrai ne, yra specializuotų psichologinių testų, kurie leidžia įtarti, kad tam tikras asmuo yra psichopatas. Tokių testų yra keletas, vieni iš populiariausių yra R. Hare'o psichopatinių tendencijų skalė, Psichopatinės asmenybės inventorius ir Išsamios psichopatinės asmenybės vertinimo skalė.

Testai su testais ir gyvenimas su gyvenimu – prieš atliekant specializuotus tyrimus bet kuriam asmeniui, įtariamam psichopatija, kažkas turi netgi paskatinti juos atlikti. Taigi, kokios yra psichopatų savybės?

Psichopatas: Kaip jį atpažinti?

Pačioje pradžioje reikia pabrėžti vieną aspektą: atpažinti psichopatą nėra lengva. To priežastis yra ta, kad psichopatai gali puikiai save maskuoti, o dar daugiau – psichopatai dažnai yra nepaprastai žavūs žmonės, galintys net… patraukti kitus.

Psichopatas turi tipišką neigiamą atspalvį – kaip pavyzdį galima pateikti vieną garsiausių psichopatų kultūroje ir mene, t.y. Hanibalą Lekterį. Žvelgiant iš šios perspektyvos, psichopatija visų pirma gali būti siejama su š altakraujišku požiūriu į smurtą ir žmogaus žalą arba nepatyrimu gailesčio. Tačiau tai tikrai ne vienintelės psichopatų savybės.

Psichopatui būdingi:

  • visiškai ignoruojant (ir iš esmės nesuvokiant) kitų žmonių jausmus ir poreikius;
  • autoritetų ir visuotinai priimtų principų bei normų nepaisymas;
  • drastiškai ryškus polinkis meluoti;
  • išskirtinis gebėjimo manipuliuoti kitais žmonėmis lygis – psichopatai gali padaryti bet ką, kad gautų naudos sau;
  • reikšmingas nerimo ir baimės jausmo sumažėjimas (ar net visiškas nebuvimas);
  • nesijauti atsakinga visose gyvenimo situacijose;
  • tikėjimas savo išskirtinumu ir su tuo susijęs faktas, kad psichopatai pasižymi išskirtiniu polinkiu k altinti kitus žmones (jei jie patys tokie tobuli, dėl visų nesėkmių k alti ne jie, o už jas atsako kiti žmonės);
  • žema nusivylimo tolerancija, lengvas pyktis ir agresyvus elgesys;
  • puikus gebėjimas pateisinti savo elgesį – kad ir kokio niekšiško elgesio imtųsi psichopatas, šis žmogus visada sugebės paaiškinti save ir racionalizuoti savo elgesį.

Psichopatijos priežastys

Tiesą sakant, nepaisant daugybės ir įvairių šia tema atliktų tyrimų, dar nepavyko išsiaiškinti, kas sukelia psichopatiją. Galimomis šios problemos priežastimis laikomi įvairūs aspektai – atsižvelgiama tiek į mūsų paveldėtų genų vaidmenį, tiek į nervų sistemos sutrikimus (pvz., įgytus per gyvenimą, sukeltus, pavyzdžiui, patyrus galvos traumą).

Įvairūs rimti įvykiai, su kuriais žmonės susiduria ypač ankstyvoje gyvenimo stadijoje, taip pat laikomi galima psichopatijos priežastimi. Taikant šį metodą, kažkas gali tapti psichopatu, pvz., vaikystėje patirti seksualinį priekabiavimą.

Įdomi teorija apie psichopatijos priežastis yra ta, kuri sieja jos atsiradimą su grynai evoliuciniais reiškiniais. Na, o psichopatai dažnai lyginami su parazitais – juk vienas iš psichopatijos elementų yra kitų žmonių išnaudojimas (net iki galimų ribų), jei tik tenkinami psichopato poreikiai ir tikslai. Šiuo atveju psichopatija būtų evoliucinis mechanizmas, kuris tiesiog padidintų – žinoma, kitų sąskaita – ją patiriančio individo išgyvenimo galimybę. Tačiau ši teorija, be kitų hipotezių apie psichopatijos priežastis, sulaukia didžiausios kritikos.

Psichopatas santykiuose: kodėl vėlai suprantame, kad partneris yra psichopatas?

Tiesa ta, kad su psichopatu galime susidurti bet kur – net ir savo namuose. Nors psichopatų emocijų jausmas gerokai nuskurdęs, tai nereiškia, kad jie išvis neužmezga emocinių santykių. Santykiai psichopatui gali būti… naudingi – juk jis gali pasinaudoti savo partneriu.

Žvelgiant į aukščiau aprašytus psichopato bruožus, atrodytų, kad tokį žmogų pamatyti nesunku – juk polinkį į brutalumą ar smurtą reikėtų pastebėti gana nesunkiai. Tiesą sakant, yra visiškai kitaip – ​​psichopatai yra puikūs aktoriai. Dažniausiai jiems pavyksta ilgai maskuotis, be to, gali būti net be galo žavios ir net sužavėti savo partnerį. Tačiau psichopatas tai daro ne iš geros valios – jei jis ką nors iš savęs duoda, tai ne pasiaukojamai, o tik tam, kad gautų sau kokios nors naudos.

Vyras yra su psichopatuilgą laiką jis gali nežinoti, kas iš tikrųjų yra jo partneris. Tačiau ką daryti, kai pagaliau sužinome, kad gyvename po vienu stogu su psichopatu? Geriausia būtų ištrūkti iš tų santykių. Santykiai, susiję su psichopatija, dažniausiai yra toksiški – deja, iš jų dažniausiai būna sunkiausia. Tačiau patarimas yra tik vienas – sukurti gerai veikiančius santykius su psichopatu yra be galo sunku, o kartais net neįmanoma, todėl geriausia būtų santykius nutraukti. Tokia rekomendacija atsiranda dėl galimybių padėti žmonėms, kovojantiems su psichopatija.

Verta žinoti

Psichopatijos gydymas

Plačiąja prasme psichopatiją galima priskirti asmenybės sutrikimui. Kitos šios psichikos sutrikimų grupės problemos turi specifinius gydymo metodus – bet kaip su psichopatija? Na, apskritai yra nuomonė, kad psichopatus labai sunku išgydyti. Vaistų nuo psichopatijos nėra – nors galima palengvinti, pavyzdžiui, polinkį į agresyvų elgesį pacientams skiriant, pavyzdžiui, antipsichozinius vaistus, tačiau tai paliečia tik vieną iš daugelio psichopatų patiriamų problemų grupių.

Psichopatai daug dažniau nei farmakoterapiją stengiasi panaudoti kitas įtakas – čia kalbame apie psichoterapiją. Psichopatijos gydymui taikomi įvairūs psichoterapiniai metodai, yra arba sisteminė, arba kognityvinė-elgesio terapija ir daug kitų psichoterapijos rūšių. Tačiau galiausiai psichoterapijos veiksmingumas psichopatams, deja, vertinamas kaip žemas. Apskritai su psichopatija kovojančių žmonių prognozės apibūdinamos kaip blogos – situacijos nepalengvina ir tai, kad psichopatijos priežastys nėra iki galo žinomos. Antroji problema, ribojanti psichopatų gydymo veiksmingumą, yra ta, kad jie patys… paprastai nemato jokios terapijos poreikio.

Apie autoriųLankas. Tomaszas NeckisPoznanės medicinos universiteto medicinos fakulteto absolventas. Lenkijos jūros (labiausiai noriai vaikščiojantis jos pakrantėmis su ausinėmis ausyse), kačių ir knygų gerbėjas. Dirbdamas su pacientais jis orientuojasi į tai, kad visada jų išklausytų ir praleistų tiek laiko, kiek jiems reikia.

Kategorija:

Psichiatrija