Mano vyras kilęs iš patologinės šeimos. Tėvai išsiskyrę jau seniai, tėvas buvo alkoholikas ir apsvaigęs sugriovė butą. Mama netinkamai rūpinosi vaikais (mano vyras ir jo sesuo), manau, ji labiau prisižiūrėjo, vaikai darė ką norėjo. Ji su jais nekalbėjo, nemokė, kaip elgtis gyvenime. Dabar nuo to kenčiu. Mano vyras negali gyventi su kitu žmogumi (aš), nesupranta, kad dabar visus sprendimus turėtume priimti kartu. Jis negali kalbėti, atsitraukia ir k altina mane, kad bandau juo manipuliuoti ir valdyti. O aš tik bandau jį išmokyti ir parodyti, kaip elgtis gyvenime, kas yra gerai, o kas ne ir tt Užaugau pilnoje šeimoje su nusistovėjusiais moralės principais. Mane išmokė, kaip elgtis gyvenime. Turėjau mylinčios šeimos ir laimingos santuokos pavyzdį. Ir dabar norėčiau tai perkelti į savo santykius, bet vyras tai vertina kaip bandymą „sutvarkyti“ ir nuo to ginasi. Dar prieš vestuves jis pradėjo rodyti, koks gali būti agresyvus, dabar to darosi vis daugiau. Jis ramus, kol nesupyksta, neužtenka rėkti, visada turi ką nors sugriauti. Dažniausiai jis išsineša baldus (mano nuomone, nesąmoningai mėgdžioja savo tėvą, kurio nekenčia). Pradedu jo bijoti ir jau kurį laiką neigiamai žiūriu į jį. Dabar, kad ir ką jis darytų ar sakytų, aš neigiu. Susinervinau ir atsisukau prieš jį – abipusiškai. Neseniai abu supratome, kad esame kartu, nes privalome, o ne todėl, kad to norime. O mums po vestuvių tik 7 mėnesiai. Manau, kad turėtume pradėti nuo požiūrio į save keitimo, bet aš nežinau, kaip tai padaryti. Dėl to, kad visai jo šeimai trūksta mandagių ir gerų manierų, aš nenoriu su jais bendrauti. Bijau, kad jis visada bus toks kaip jie visi. Net per mūsų vestuves man buvo gėda dėl jų elgesio prieš savo šeimą, ypač jo motiną, kuri vienose varžybų metu stojo prieš berniuką. Jei artimiausiu metu nieko nepagerės, manau, kad nuspręsiu skirtis. Prašome padėti.
Nežinoma, ar tu teisus. Jei santykiuose kažkas nutrūksta, dažniausiai dėl to k alti visi. Jūsų laiškas rodo, kad esate tobulas, taijūs turite puikią šeimą ir kad esate gėrio ir blogio matas. Toks partnerės požiūris jau vargina daugumą vyrų. Jis supyksta, o tu esi protingas ir žemini jį ir visą jo šeimą – įdomu, kas blogiau?… Rašote apie požiūrio pasikeitimą. Tiesa – reikia keisti požiūrį vienas į kitą, nes nieko iš to nebus. Siūlau pradėti nuo savęs: nustokite būti jo mokytoju ir tapkite partneriu. Vyrai gali būti sunkūs ir pikti, bet tik kaip jo partnerė žinosite, ar galite būti su juo, ar ne. Jis irgi turės progą įsitikinti, ar tokia žmona jam tinka. Kol kas jis nenori būti su išmintingu, viską žinančiu mokytoju, kuris su juo kalba psichologines kvailystes, o jūs nenorite būti su grubiu, grubiu, nevaldomu ir agresyviu vaikinu. Tik kyla klausimas, iš kur atsirado jūsų požiūris? Ar tu toks ir niekada nepasikeisi, ar tai yra abipusės sąveikos vienas su kitu rezultatas. Nes ne taip, kad kiekviena gera šeima augina idealus – ten yra ir žudikų. Ir ne tai, kad kiekviena patologiška šeima augina agresyvius psichopatus, ten taip pat gyvena daug nuostabių žmonių. Tad nespręskime, kad kažkas geresnis ar blogesnis – tai didelė klaida, ypač santykiuose. Patikrinkite, kada yra malonus, ramus, meilus, kultūringas? Juk tu kažkodėl jį įsimylėjai… Ar daug ar mažai momentų, o kokios aplinkybės, apie ką tu kalbi, kaip elgiesi. Pažiūrėkite, kas daro jį šauniu vaikinu. Taip pat patikrinkite, kada ir kas jį nuliūdina. Taip pat patikrinkite, kiek tai jums svarbu. Daugeliui žmonių jie veikia priklausomai nuo aplinkos ir jiems sukurtų aplinkybių. Kol kas jūs kuriate jam pragarą (net jei jis to nusipelnė). Pasistenkite sukurti jam namus, kurie jį priimtų ir labiau parodytų, palaikytų, nei neigia ir bartų, ir gali pasirodyti, kad jam užtenka ką nors suprasti ir pradėti keistis. Lengva išsiskirti ir sunkiau sukurti santykius tarp dviejų žmonių. Reikia padirbėti ties santykiu, atpažinti jų silpnybes, suprasti, kad tobulų žmonių nebūna, kad visi k alti, bet visi k alti dėl kažko kito. Tada reikia bandyti tai pakeisti, dirbti, palaikyti ir išklausyti vienas kitą, o tik tada, kai nėra rezultatų, galvoti apie išsiskyrimą. Bet kuriuo metu galite kreiptis į specialistą, kuris gali jums padėti šiuo klausimu.
Atminkite, kad mūsų eksperto atsakymas yra informatyvus ir neatstos vizito pas gydytoją.
Piotras Mosakasšvietimo psichologas ir verslo psichologas, verslo treneris, psichoterapeutas, universiteto dėstytojas
Kiti patarimai apie taiekspertas
Ar turėčiau nutraukti šią „sergančią“ santuoką? [Eksperto patarimas]Rankos paspaudimas ir profesijos pasirinkimas [Eksperto patarimas]Bėdos su dvejų metuku [Eksperto patarimas]Svorio metimo problemos [Eksperto patarimas]Tinginystė ar liga? [Eksperto patarimas]Žmogaus psichika [Eksperto patarimas]Mano mergina žuvo per avariją [Eksperto patarimas]Nežinau, kaip pasikalbėti su mergina… [specialisto patarimas]Netikėta erekcijos problema [ekspertų patarimai]Savo fobijos valdymas [ekspertų patarimai]Studentų stresas [Eksperto patarimas]Viskas dėl antsvorio [Eksperto patarimas]Aš palikau savo vyrą ir vaiką užsienyje [Eksperto patarimas]