Introspekcija yra mus kankinančių jausmų, emocijų ar įvairaus mūsų elgesio priežasčių analizė. Iš esmės kiekvienas gali atlikti savistabą, bet kaip tai padaryti? Kam galima panaudoti savistabą ir kas leistų atidžiau pažvelgti į savo psichiką? Skaitykite apie savistabą!

Introspekcijayra terminas, kilęs iš lotyniško žodžio „introspectio“ – jis gali būti išverstas kaip „žiūrėjimas“. Tai ir yra savistaba – tai nepriklausoma mūsų pačių emocijų, išgyvenimų ir visų kitų mūsų psichikoje esančių jausmų analizė.

Vienas pirmųjų žmonių, susidomėjusių savistaba, buvo Wilhelmas Wundtas, vokiečių kilmės filosofas ir psichologas. Su savistaba žmogus užsiėmė iš esmės tada, kai buvo klojami šiuolaikinės psichologijos pamatai, tai yra XIX amžiaus pabaigoje. Iš pradžių introspekcija buvo laikoma išskirtinai perspektyvia psichologine priemone, tačiau laikui bėgant šis metodas susilaukia vis daugiau kritikos, kol šiandien – naujaisiais laikais – savistaba apskritai prarado savo svarbą. Nepaisant to, pasigirsta balsų, kad savistaba yra naudinga priemonė, pavyzdžiui, psichoterapijoje. Bet kas teisus ir kaip atrodo savistaba?

Introspekcija: kas tai?

Introspekcijos tikslas – atidžiau pažvelgti į įvairias mūsų psichikos sferas, apie kurias nebūtinai kasdien net susimąstome. Nagrinėdami savo psichiką, turėtume pagalvoti, kokios emocijos mus kankina ir kodėl. Pavyzdžiui, jausdami išskirtinį pykčio laipsnį mylimam žmogui, galime stebėtis, iš kur kilo toks jausmų laipsnis – ar tai dėl mūsų padidėjusio jautrumo, ar mylimas žmogus mus tikrai nuvylė?

Savistabos metu galima analizuoti įvairius psichologinius aspektus, tokius kaip:

  • jausmai, kurie mus kankina;
  • sprendimų, kuriuos priėmėme arba planuojame priimti;
  • mūsų elgesys ir įvairūs veiksniai, verčiantys mus elgtis taip ir ne kitaip;
  • mūsų poreikiai;
  • santykiai su kitais žmonėmis – tiek su artimiausiais žmonėmis, tiek su kolegomis ar su visai kitais žmonėmis.

Bendragalima daryti prielaidą, kad introspekcijos tikslas iš tikrųjų yra įsigilinimas į save ir savo psichikos analizė. Vienintelis klausimas yra toks: kaip galite pažvelgti į save?

Kaip įsigilinti? Metodai

Iš esmės save apžiūrėti gali bet kur ir bet kada – į savo psichiką galima pažvelgti ir dabar skaitant šį tekstą. Paprasčiausias būdas – tiesiog atsisėsti ir pagalvoti apie savo emocijas – kodėl aš šiandien prastesnės nuotaikos, jei visą savaitę viskas buvo gerai? Kas privertė mane visą dieną klajoti po namus, užuot mėgavęsis savaitgalio laisve, o pramogauti nesinori? Kodėl vakarykštis pokalbis su mergina virto rimtu kivirču – abu perdėjome, o gal viena iš šalių šiame ginče suvaidino didesnį vaidmenį?

Galime atlikti savistabą „savo galva“, bet ne tik. Savo psichiką galite patikrinti įvairiais būdais. Kaip pavyzdį galite parašyti apie savo emocijas, jausmus ir įspūdžius – tam galite panaudoti ir rašiklį, ir popieriaus lapą, ir pradėti vesti asmeninį tinklaraštį. Taip pat galite – nors tai paprastai laikoma keista – kalbėtis… su savimi. Kartais paprasčiau pasakyti tam tikrus dalykus ir tada juos išanalizuoti.

Introspekcija: naudojimas šiuolaikinėje psichoterapijoje

Tačiau tikrai nėra taip, kad savistaba buvo visiškai uždrausta psichologiniame pasaulyje. Jis vis dar naudojamas, pavyzdžiui, psichoterapijoje, be to, pasinaudojant savo psichikos įžvalga galima pasiekti itin naudingų rezultatų. Introspekcijos dėka pacientas gali išanalizuoti, kas lemia jo elgesį (pvz., polinkį sukelti konfliktus santykiuose), o tada – psichoterapijos atveju, padedamas terapeuto – atitinkamai modifikuoti savo mąstymą ir problemai atsirasti daug rečiau.

Apskritai galima sakyti, kad savistaba gali būti vertinga priemonė kiekvienam žmogui. Kasdien dažniausiai nespėjame pagalvoti, kodėl mus tikrai kažkas nervina, kodėl tam tikrose situacijose (pvz., tarp partnerio draugų) jaučiamės nesaugūs, kodėl įstringame nepatenkinamuose santykiuose. Kelias akimirkas įsigilinus į save, galime ne tik suprasti savo jausmus, emocijas ir sprendimus, bet ir pakeisti požiūrį į įvairius gyvenimo aspektus ir pajusti, kad pagaliau elgiamės harmonijoje su savimi.

Verta žinoti

Introspekcija: kritika

Ankstyvaisiais laikotarpiais, kai tik atsirado savistabos terminas, šis metodas buvo laikomas išskirtinai vertinga psichologine priemone – leistų tiksliai analizuoti įvairias žmonių psichines būsenas. Aplink introspekciją buvo išskirta daugybė skirtingų terminų, vienas įdomesnių iš jų buvo ekstraspekcija. Šis terminas buvo naudojamas apibūdinti gebėjimą analizuoti žmonių jausmus pagal jų elgesį ir tai, kaip jaučiamės, kai elgiamės panašiai. Pavyzdžiui - jei kas nors tylus ir ašaroja, tai - panašiai kaip mes tokioje situacijoje - jam būtų liūdna, o kai kas nors irzlus ir nerimastingas - patirtų pyktį.

Tačiau tiek ekstraspekcija, tiek pati introspekcija sulaukė didelės mokslo bendruomenės kritikos. Akcentuota, kad šie metodai yra be galo subjektyvūs – juk emocijas ir jausmus, net ir pavadindami vienodai, galime išgyventi visiškai skirtingai. Tai buvo pagrindinis „mokestis“ savistabai ir turėjo įtikinti žmones, kad šį metodą sunku laikyti patikimu ir objektyviu psichologijos tyrimo įrankiu.

Apie autoriųLankas. Tomaszas NeckisPoznanės medicinos universiteto medicinos fakulteto absolventas. Lenkijos jūros (labiausiai noriai vaikščiojantis jos pakrantėmis su ausinėmis ausyse), kačių ir knygų gerbėjas. Dirbdamas su pacientais jis orientuojasi į tai, kad visada jų išklausytų ir praleistų tiek laiko, kiek jiems reikia.

Kategorija:

Psichologija