PATIKRINTAS TURINYSAutorius: Dominika Wilk
Helicobacter Pylori yra dažniausia gastrito, pepsinių opų, skrandžio vėžio ir skrandžio gleivinės limfomos priežastis. Paprastai jis gydomas antibiotikais, tačiau tai ne visada lemia visišką bakterijų išnaikinimą. Tada būtina naudoti alternatyvų gydymo metodą – pagrįstą natūralių medžiagų poveikiu.
Helicobacter Pyloriyra spiralės formos gramneigiama bakterija, kuri dažniausiai kolonizuoja skrandžio aplinką (nors gali būti ir stemplėje ar dvylikapirštėje žarnoje), sukeldama nepalankius pokyčius esant gleivinės pažeidimams, erozijai, opoms ir pan.
Juo galite užsikrėsti įvairiais būdais: arba oraliniu-oraliniu būdu, pvz., bučiuojantis, oraliniu-išmatų kontaktu su užsikrėtusio asmens išmatomis arba skrandžio-oraliniu būdu, kai liečiatės su užkrėsto asmens vėmalai.
80 % juo užsikrėtusių žmonių gali neturėti jokių simptomų, tačiau 20 % kenčia nuo pernelyg didelės H. Pylori kolonizacijos ir susijusių dispepsinių bei sisteminių simptomų, tokių kaip pykinimas, skrandžio skausmas, virškinimo sutrikimai ir anemija.
Helicobacter Pylori – iš kur kyla sunkumų jį išnaikinti?
H. Pylorijos atsparumas likvidavimui yra susijęs su jos puikiai išvystytais išgyvenimo mechanizmais, kurie įgalina, pavyzdžiui, apgauti imuninę sistemą. Virulentiškumą skatinantys veiksniai yra šie:
- Galimybė suskaidyti karbamidą į toksišką amoniaką, kurio dėka skrandžio rūgšties kiekis neutralizuojamas, o bakterijos turi galimybę išgyventi šarminėje ir naudingoje aplinkoje.
- Sukibimas su skrandžio sienele, kuris leidžia kolonizuoti. H. Pylori adhezijos b altymai, visų pirma, apima: BabA, SabA, OlipA.
- Blakstienos, kurios leidžia gleivėms judėti.
- Imuninės sistemos atsako susilpnėjimas dėl bakterijų antigenų panašumo į žmogaus antigenus (molekulinės mimikos reiškinys).
- Atsparumas fagocitozei ir žmogaus humoralinio atsako mechanizmai. Tai įmanoma dėl tokių fermentų kaip: superoksido dismutazė, ureazė, katalazė ir kt.
- Gamina citotoksinąvakuolizuojantis A (VacA), kuris palengvina skrandžio epitelio pažeidimą ir tiesiogiai prilimpa prie skrandžio epitelio ląstelių. Dėl to infekcija, savo ruožtu, tampa lėtine.
Kodėl Helicobacter Pylori gydymas vaistais ne visada veikia?
Tradicinis Helicobacter Pylori gydymo režimas žmonėms, kuriems patvirtinta infekcija, yra trigubas gydymas, kai skiriami antibiotikai ir chemoterapiniai preparatai: pvz., amoksicilinas ir metronidazolas bei PSI (protonų siurblio inhibitoriai).
Ši terapija paprastai trunka 10 dienų. Kai tai nepadeda, taikomas keturių kartų gydymas bismutu, pavyzdžiui, tetraciklinu, metronidazolu, bismuto citratu ir PSI. Gydymas trunka 10-14 dienų.
Daugumai žmonių toks gydymas duoda gerų rezultatų, tačiau 10-20% pacientų neįmanoma išgydyti visam laikui. Tai gali būti dėl didėjančio bakterijų atsparumo antibiotikams. Šiuo atveju alternatyvus gydymo metodas yra gydymas žolelėmis ir augalų ekstraktais, turinčiais žinomų antibakterinių savybių.
Natūralios medžiagos, naudojamos naikinant Helicobacter Pylori
Juodieji kmynai
Juodosios sėklos (Nigella Sativa) yra augalas, kurio poveikis sveikatai įrodytas. Šio augalo vaistinės medžiagos yra ir jo sėklos, ir juodųjų sėklų aliejus. Jie turi antibiotikų, antivirusinių, antiparazitinių, analgetinių, choleretinių ir cholagoginių savybių.
Be to, jie turi priešgrybelinių ir priešvėžinių savybių. Farmakologiškai įrodytas juodųjų kmynų poveikis daugiausia atsiranda dėl chinono komponentų, ypač timochinono. Juodųjų sėklų aliejus dažniausiai naudojamas gydymui, tačiau, kaip paaiškėjo, daugiausia sėklos gali padėti gydyti Helicobacter Pylori.
Pavyzdžiui, 2007–2008 m. Saudo Arabijoje atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 88 žmonės, sergantys aktyvia Helicobcter Pylori infekcija, parodė, kad Nigella Sativa sėklos gali būti veiksmingas vaistas, padedantis išnaikinti bakterijas, kaip ir gydymas antibiotikais. Į šį tyrimą įtraukti pacientai turėjo ir dispepsinių simptomų, ir patvirtino teigiamą H. Pyloria infekciją.
Jie buvo suskirstyti į 4 grupes. Pirmoji grupė buvo gydoma tradicine antibiotikų terapija, kurią sudarė: klamromicinas ir amoksicilinas. Antroji grupė kasdien gaudavo po 1 g juodųjų kmynų, trečioji – po 2 g per dieną, ketvirtoji – po 3 g per dieną. Kiekviena iš šių grupių taip pat vartojo 40 mg omeprazolo kasdien, o visas gydymas truko 4 savaites.
Kaip rodo tyrimo rezultatai, 2 g dozėNigella Sativa H. Pylori išnaikino 67 proc., tačiau 1 g ir 3 g dozės neveikė taip gerai, bakterijas pašalino 48 proc. Tačiau antibiotikų vartojusiųjų grupėje net 82,6% pacientų buvo teigiamas gydymo rezultatas. Virškinimo sistemos dispepsiniai simptomai taip pat sumažėjo kiekvienam respondentui, tačiau jie gali būti susiję su išgertu omperazolu
Daroma išvada, kad juodieji kmynai gali būti alternatyva gydant H. Pylori, kai pacientas netinkamai reaguoja į gydymą antibiotikais, o farmakologija neduoda norimų rezultatų.
Kalbant apie minėtą tyrimą, kyla klausimas, kodėl tiek mažesnė (1 g), tiek didesnė (3 g) juodųjų kmynų dozė nedavė tokių gerų rezultatų kaip 2 g Nigella Sativa per dieną. Na, tai gali atsirasti dėl įvairių veiksnių.
Galima spėti, kad juodųjų kmynų sėklose taip pat yra kitų ingredientų, kurie didesnėmis dozėmis gali neutralizuoti anti-H. Pylori aktyvumą.
Kita hipotezė yra ta, kad Nigella Sativa ir omeprazolo derinys gali sukelti didelį skrandžio rūgšties slopinimą, taigi, H. Pylori pernešimą iš, pavyzdžiui, skrandžio antrumo į kitus regionus. Tokiu atveju bakterija plinta labiau, o tai sumažina likvidavimo greitį.
Alavijai
Alavijas yra vienakiltis sukulentas, kuriame yra daugiau nei 75 veikliosios medžiagos, turinčios gydomąjį potencialą. Jame esantys fermentai, pvz., superoksido dismutazė, yra priešuždegiminiai ir turi detoksikuojančių savybių. Savo ruožtu polifenoliai veikia prieš laisvuosius radikalus ir slopina lipidų peroksidaciją.
Naikinant H. Pylori antrachinonai (aloemodinas, aloinas, alavijo rūgštis, emodinas, antranolis, izobarbaloinas) turi didžiausią reikšmę, nes pasižymi antibiotinėmis savybėmis. Jų aktyvumą kovojant su mikrobais, įskaitant H. Pylori, galima palyginti su tetraciklinų (vienos klasės antibiotikų) aktyvumu.
Cellini ir kt. tyrimai parodė, kad daugiau nei 50 % H. Pylori padermių buvo jautrios 100 g/ml koncentracijos alavijo ekstraktui, o 90 % padermių reagavo į 400 mg/ml dozę. ml. Alavijas taip pat turi savybių, slopinančių H. Pylori sukibimą su skrandžio sienelėmis, o tai apsaugo nuo tolesnės jų kolonizacijos dėl polisacharidų.
Imbieras
Imbieras yra augalas, turintis stiprų priešuždegiminį poveikį. Gydymui naudojami tiek švieži, tiek džiovinti šakniastiebių ekstraktai. Veikliosios medžiagos, kurios geriausiai kovoja su H. Pylori, yra imbiero fenolio junginiai, tokie kaip, pavyzdžiui, 6-gingerolis, 8-gingerolis, 10-gingerolis, fenolio rūgštys ir jų dariniai ir6-shogaol.
Kaip parodė vienas iš tyrimų, kuriuose buvo naudojamas imbiero ekstraktas, kurio frakcija yra gingerolių ir 6-šogolio, atitinkami iš imbiero išskirti junginiai veiksmingai slopina H. Pylori augimą – šiuo atveju jie blokavo 19. Ištirtos minėtų bakterijų padermės
Kitos natūralios medžiagos, palaikančios kovą su H. Pylori
Kai kurios natūralios medžiagos, įtariamos galinčios kovoti su H. Pylori, neturi pakankamai tyrimų šia kryptimi. Vienas iš jų – česnakas. Nors ir pasižymi bendru baktericidiniu poveikiu, H. Pylori skirtuose tyrimuose buvo naudojamas arba silpnas jo ekstraktas (kuris mažai stabdė bakterijų dauginimąsi), arba patiekiamas virtas nuoviras (ir verdamas česnakas praranda vertingąsias savybes).
Todėl nėra patikimų tyrimų, kurie įrodytų, kad tai tikrai prisideda prie H. Pylori išnaikinimo.
Kitas augalas yra saldymedis. Jis turi tyrimų įrodytą antiadhezinį Pylori poveikį, blokuoja jo kolonizaciją, tačiau, kalbant apie kovą su juo, tyrimų atlikta per mažai, kad būtų galima įsitikinti (nors yra keletas tyrimų, rodančių, kad jis padeda išnaikinti bakterijas).
Natūralios medžiagos, užkertančios kelią pakartotinei H. Pylori kolonizacijai
Kai kurie žmonės, kurie sėkmingai išnaikina H. Pylori, gali vėl kolonizuotis su šia bakterija. Norint to išvengti, verta ieškoti natūralių priemonių ir medžiagų, kurios slopins bakterijų ląstelių prilipimą prie epitelio.
Polisacharidai yra svarbus augalų ir žolelių komponentas, kuris atliks šią užduotį – nes H. Pylori vystymuisi palanku gebėjimas jungtis su cukraus struktūromis, esančiomis epitelį dengiančioje gleivinėje.
Daugelyje augalų esantys polisacharidai yra panašios struktūros kaip ir skrandžio gleivinės gleivinės, todėl gydymas jais gali blokuoti sukibimą su skrandžio gleivine ir taip užkirsti kelią tolesniam infekcijos vystymuisi.
Dumbliai
Dumbliai yra augalai, kuriuose yra daug polisacharidų (jie sudaro 60% jų sausos masės), todėl jie dalyvavo daugybėje tyrimų, kurių tikslas buvo įvertinti jų vaidmenį slopinant H. Pylori adheziją. Vienas Loke ir kt. atliktas tyrimas parodė, kad 35 µg Spirulina gali sumažinti bakterijų adhezijos lygį 90 %, o Chlorella tą patį poveikį pasiekia tik esant 80 µg.
Šis tyrimas buvo atliktas in vitro su kiaulių skrandžio gleivinėmis. Savo ruožtu Shibata ir kt. tyrimai įrodė, kad fukoidanai gaunami iš rudųjų dumbliųKladosifonas gali sumažinti H. Pylori sukibimą su skrandžio gleivinėmis 60 % (pH aplinkoje, kurios koncentracija yra nuo 2 iki 4).
Juodieji serbentai
Juodieji serbentai yra vaisiai, kuriuose yra daug cukraus junginių. Jie turi galimybę blokuoti H. Pylorii sukibimą. Visų pirma, iš serbentų sėklų išskirtas arabinogalaktono b altymas (AGP), kuris yra glikoproteinas, gali slopinti H. Pylori adheziją.
Tai įrodė Messing ir kt., kurie in vitro bandymu parodė, kad 4 mg/ml AGP dozė gali sumažinti bakterijų prilipimą prie skrandžio ląstelių 40%.
Valgomasis muskusas
Valgomasis muskusas yra dar vienas augalas, galintis padėti stabdyti H. Pylori augimą. Jis atrodo kaip paprika ir turi daug vertingų maistinių savybių. Be to, jis turi daug sveikatai naudingų savybių, įskaitant ramina uždegimus, padeda gydyti viduriavimą, mažina gliukozės ir lipidų kiekį.
Užkertant kelią H. Pylori kolonizacijai svarbiausios yra jo gleivinės medžiagos – ramnogalakturonanai (polisacharidai, susidedantys iš ramnozės ir galakturono rūgšties). Tačiau jų slopinamoji galia prieš minėtas bakterijas priklauso nuo polisacharidų kiekio, esančio valgomojo muskuso ekstrakte.
Kaip parodė Thole ir kt., 60 % moliūgų tirpalas bakterijų sukibimą sumažino 68 % (± 15 %), o 90 % tirpalas 75 % (± 11 %).