PATIKRINTAS TURINYSAutorius: Dominika Wilk

Viduriavimas retkarčiais pasitaiko visiems. Paprastai tai yra infekcijos pasekmė ir praeina po kelių dienų. Tačiau jei jis užsitęsia ilgiau nei dvi savaites, tai rodo stiprią infekciją ir silpną imunitetą. Sužinokite, ką reikia padaryti, kad padėtumėte organizmui kovoti su liga ir išvengti dehidratacijos.

Viduriavimasyra infekcinė liga, kurią sukelia bakterijos, virusai, parazitai arba toksinai, dėl kurių mes per dieną išmatome daugiau nei 3 pusiau kietas arba skystas išmatas. Jūs galite tuštintis su: pilvo skausmu, vėmimu, karščiavimu, o išmatose gali būti gleivių arba kraujo.

Infekcinis viduriavimas – priežastys

Dažniausiai viduriavimą sukeliantys veiksniai yra paminėti virusai, ypač rotavirusai, norovirusai, astrovirusai, sapovirusai, adenovirusai.

Savo ruožtu bakterinių infekcijų atveju susiduriame su infekcija: Campylobcater spp., Salmonella spp., Escherichia coli, Clostridium difficile, Shigella spp, Listeria monocytogenes, Yersinia spp.

Kartais tai gali sukelti ir parazitai, tokie kaip: Giardia lamblia, Cystoisospora belli, Cryptosporidium paraum.

Žmonės dažniausiai užsikrečia kontaktuodami su užsikrėtusiu asmeniu, taip pat valgydami užterštą maistą, gerdami užnuodytą vandenį. Infekcija taip pat gali atsirasti ligoninėje (hospitalinė infekcija) arba netinkamai atlikus gydymą antibiotikais, kurie palengvina bakterijų, tokių kaip Clostridium difficile, veiklą.

Infekcinis viduriavimas - jo susidarymo mechanizmai

Infekcinį viduriavimą gali sukelti įvairūs patogenai, veikiantys žarnyno membranas ir įvairiai sutrikdantys jų veiklą.

  • Enteroinvazinis viduriavimo mechanizmas reiškia, kad bakterijos prasiskverbė į enterocitus (gaurėles) ir, daugindamosi, sukėlė uždegimą. Uždegiminis procesas, savo ruožtu, sukelia opų atsiradimą ir sukelia kraujavimą žarnyne. Šiuo atveju galime susidurti su viduriavimu krauju ir gleivėmis, kai kraujas ir gleivės bus matomos išmatose.
  • Enterotoksinis mechanizmas – bakterijos prisitvirtina prie žarnyno gaurelių paviršiuje esančių receptorių irpaveikti antrinių relių gamybą, sutrikdyti kanalų ir transporterių darbą. Tada jie padidina chlorido sekreciją į žarnyno spindį ir tuo pačiu blokuoja natrio ir vandens reabsorbciją. Dėl to viduriavimas tampa labai vandeningas.
  • Enterotoksinis mechanizmas – bakterijos naikina enterocitus, todėl jie negali absorbuoti vandens iš žarnyno spindžio, todėl viduriuoja vandeningas. Dėl žalos enterocitai taip pat išskiria elektrolitus iš savo vidaus, o tai dar labiau pablogina simptomus.
  • Enteroadherencijos mechanizmas – bakterijos tvirtai sėdi ant enterocitų paviršiaus, sukurdamos bioplėvelę, savotišką užsikimšimą, neleidžiantį žarnyno gaureliams absorbuoti vandens ir kitų medžiagų.

Infekcinio viduriavimo diagnozė

Jei viduriuojate su dehidratacija, atliekami kraujo tyrimai, siekiant įvertinti dehidratacijos laipsnį. Tai apima: morfologiją, elektrolitų lygio įvertinimą, karbamido ir kreatinino koncentracijos tyrimus. Be to, galima atlikti mikroskopinį išmatų tyrimą, ar nėra vaistų kraujo ląstelių.

Esant ūminiam infekciniam viduriavimui, lydinčiam nerimą keliančius simptomus, verta atlikti išmatų tyrimą, kuris parodys (bet ne visada), koks sukėlėjas gali būti infekcijos priežastis. Simptomai, kurie turėtų paskatinti jus atlikti tokio tipo testą, yra, pavyzdžiui:

  • kruvinas ir gleivėtas viduriavimas,
  • lydi karščiavimas virš 38 laipsnių,
  • labai skauda pilvą,
  • tuštinantis daugiau nei 6 per dieną,
  • lydi dehidratacija,
  • labai sunki ligos eiga.

Išmatų tyrimo indikacija taip pat bus vyresnis nei 70 metų amžius ir įtarimas dėl bendro grupinio apsinuodijimo. Išmatų tyrimas atliekamas siekiant nustatyti, ar nėra tokių patogenų kaip: Campylobacter spp, shigella, Yersinia, Salmonella spp., Escherichia coli, Clostridium difficile.

Pacientai, kurių imunitetas nusilpęs arba užsikrėtę ŽIV, taip pat turėtų būti tiriami dėl citomegaloviruso, Microsporidia, Cyclospora, Cryptosporidium, Mycobacterium avium komplekso.

Žmonėms, kuriems įtariamas keliautojo viduriavimas ir kurie keliauja į atogrąžų šalis ir kurių išmatų tyrimas nerado infekcijos š altinio, gali būti atliekami molekuliniai tyrimai, siekiant diagnozuoti parazitų užkrėtimą.

Didelis šio tipo testų privalumas yra didelis jautrumas ir net vienos DNR ar RNR kopijos aptikimas užkrėstoje medžiagoje.

Infekcinio viduriavimo gydymas

Jei viduriavimas yra lengvas, pagrindinė rekomendacija yra tinkama sergančiojo hidratacija, kuri apima nuolatinį ne tik vandens, bet ir elektrolitų skyrimą. Tokiu būduprocedūra padeda apsisaugoti nuo dehidratacijos, kuri gali būti pavojinga sveikatai ir gyvybei

Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas burnos drėkinimo metu drėkinimo skysčio kiekis turėtų būti 1,5 karto didesnis nei išmatų kiekis, išsiskiriantis per dieną.

Už kiekvieną litrą skysčio pacientas turi gauti 2,5 g natrio karbonato, 20 g gliukozės, 1,5 g kalio chlorido ir 3,5 g natrio chlorido. Nuo lengvo viduriavimo taip pat padės vaistinėje įsigyti įprasti vaistai nuo viduriavimo, taip pat lengvai virškinama dieta.

Jei burnos drėkinimas neįmanomas, nes viduriavimą lydi vėmimas, tuomet elektrolitus reikia leisti į veną, dažniausiai ligoninėje

Dehidratacijos laipsnis ir bendra paciento būklė lemia, kas turi būti hospitalizuotas viduriavimo metu. Lėtinės ir sekinančios ligos, senatvė ir kūdikystė yra padidintos rizikos veiksnys.

Hospitalizacija taip pat reikalinga dėl šių simptomų:

  • svorio netekimas mažiau nei 10%,
  • sąmonės sutrikimas,
  • didelis troškulys ir labai sausa burna,
  • tachikardija,
  • galvos skausmas,
  • sumažėjęs šlapimo kiekis,
  • kruvinas viduriavimas,
  • įtarimų dėl sepsio arba vidurių šiltinės,
  • viduriavimas, trunkantis ilgiau nei 7 dienas,
  • antibiotikų gavimas likus kelioms dienoms iki viduriavimo pradžios.

Kategorija:

Tyrimai