Padėkite kurti svetainę ir pasidalykite straipsniu su draugais!
Paprastai iš anksto darome prielaidą, kad kuo vyresnis žmogus, tuo lėčiau reaguoja į išorinius dirgiklius. „Jei taip būtų, psichikos procesai greičiausiai vyktų sulaukus 20 metų ir sulėtėtų su amžiumi“, – aiškina vienas iš Heidelbergo universiteto mokslininkų atlikto tyrimo autorių.
Tyrimai prieštarauja įprastai prielaidai
Heidelbergo universiteto psichologai padarė išvadą, kad kognityvinio apdorojimo greitis iš esmės išlieka stabilus dešimtmečius. Jų nuomone, greitas mąstymas, t. y. greitis, kuriuo galime spręsti reikalus, dėl kurių reikia nedelsiant priimti sprendimus, su amžiumi labai nesikeičia.
Mokslininkai įvertino didelio masto interneto eksperimento, kuriame dalyvavo daugiau nei milijonas dalyvių, duomenis. Pasirodo, kognityvinio apdorojimo greitis iš esmės išlieka stabilus nuo 20 iki 60 metų. Svarbu – senatvėje ji tik pablogėja. Taigi analizės autoriai suabejojo dabartine prielaida, kad protinis greitis pradeda mažėti ankstyvoje pilnametystėje.
– paplitusi prielaida, kad kuo vyresni esame, tuo lėčiau reaguojame į išorinius dirgiklius. Jei taip būtų, protinis greitis būtų didžiausias sulaukus maždaug dvidešimties, o vėliau su amžiumi mažėtų, sakė vienas iš tyrimo autorių dr. Mischa von Krause. Mokslininkai, norėdami patikrinti savo teoriją, nusprendė iš naujo įvertinti interneto eksperimento duomenis. Analizės dalyviams buvo pavesta, be kita ko, rūšiuoti žmonių nuotraukas ir žodžius į kategorijas.
Vyresni žmonės tiesiog nori išvengti klaidų
Mokslininkų teigimu, su amžiumi ilgėjo vidutinis respondentų atsakymo laikas. Pasitelkę matematinį modelį, jie sugebėjo parodyti, kad šį reiškinį sukėlė ne protinio greičio pokyčiai. Vietoj to manome, kad senesni bandytojai dažniausiai yra lėtesni, nes reaguoja atsargiau ir daugiau dėmesio skiria klaidų išvengimui, paaiškino von Krause.
Mokslininkai suformulavo ne tik tokias išvadas. Analizės autoriai mano, kad suaugus motorinių įgūdžių greitis mažėja, nes vyresni dalyviaieksperimento, radus teisingą atsakymą prireikė daugiau laiko paspausti atitinkamą mygtuką. Be to, mokslininkai nustatė, kad vidutinis informacijos apdorojimo greitis palaipsniui mažėjo tik vyresniems nei 60 metų amžiaus dalyviams.
- Atrodo, kad per savo gyvenimą mes neturime jaudintis dėl didelio protinio greičio praradimo, ypač ne įprasto profesinio gyvenimo metu, - sako Mischa von Krause. Analizės autoriai taip pat pabrėžia, kad jų tyrime dalyvavo didelio ir mažo protinio greičio žmonės, todėl gauti rezultatai atitinka vidutinę tendenciją