Galvos svaigimas gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Jas gali sukelti labirintinės ligos, per žemas kraujospūdis, migrena ar ligonio vartojami vaistai. Esant dažnam galvos svaigimui, būtina atlikti išsamią diagnozę, nes prieš gydant galvos svaigimą būtina išsiaiškinti, kas jį sukelia. Kokie yra galvos svaigimo tipai?

Galvos svaigimaspriklauso dažniausiai pacientų simptomų grupei. Jas gali sukelti įvairios problemos: galvos svaigimas gali atsirasti dėl labirintų sutrikimų, gali atsirasti dėl per žemo kraujospūdžio ar migrenos, taip pat būna, kad tai yra šalutinis paciento vartojamų vaistų poveikis.

Galvos svaigimas priklauso grupei sveikatos problemų, su kuriomis kada nors gyvenime susidurs kiekvienas žmogus – juk juos galima patirti net ir per greitai keičiantis kūno padėčiai (ypač nuo gulėjimo iki stovėjimo). Problemos dažnis gana didelis – pagal statistiką ilgalaikis galvos svaigimas nustatomas iki 30% suaugusiųjų ir iki 18% vaikų.

Jei pacientui dažnai svaigsta galva, būtina atlikti nuodugnią diagnostiką – norint išvaduoti jį nuo šio negalavimo, būtina nustatyti ir gydyti problemą, dėl kurios jie atsirado.

Galvos svaigimas – apibrėžimai

Galvos svaigimasgali būti patiriamas įvairiais būdais, priklausomai nuo jį patiriančio asmens. Tačiau medicinos literatūroje yra dviejų tipų galvos svaigimas.

Pirmasis yrasisteminis galvos svaigimas , pasireiškiantis tuo, kad pacientui susidaro įspūdis, kad jis juda (suka arba sukasi) aplinkos atžvilgiu arba atvirkščiai , kad aplinka sukasi jo atžvilgiu.

Antrasis tipas yranesisteminis galvos svaigimas , apibūdinamas kaip neaiškus netikrumo jausmas, nestabilumas vaikštant kartu su disbalanso jausmu

Galvos svaigimas – priežastys

Galvos svaigimasgali atsirasti, kai žmogui išsivysto tam tikras vestibuliarinės sistemos, kuri dar vadinama pusiausvyros sistema, disfunkcija. Tai taip pat apima labirintą ir vestibulinį nervą (sudarantį pusiausvyros organo periferinę dalį).vestibuliniai smegenų kamieno branduoliai, smegenėlės, subkortikiniai branduoliai ir žievės centrai (yra centrinė pusiausvyros organo dalis).

Visuotinai pripažįstama, kad aukščiau paminėtas sisteminis galvos svaigimas atsiranda dėl pusiausvyros organo periferinės dalies disfunkcijos, o nesisteminis galvos svaigimas gali atsirasti esant pusiausvyros organo centrinės dalies disfunkcijai.

Žinoma, galvos svaigimo priežasčių yra daug daugiau, nei galite įsivaizduoti. Problema gali kilti dėl įvairių ENT ligų – jos gali sukelti galvos svaigimą:

  • išorinės ausies ligos (pvz., per didelis ausų sieros susikaupimas ausyje)
  • perlak
  • Eustachijaus vamzdelio uždegimas
  • Meniere liga
  • labirintas
  • toksiška žala labirintui
  • vidinės ausies sužalojimas
  • stipraus triukšmo poveikis

Galvos svaigimo priežastys apima ne tik ligas, susijusias su laringologija, bet ir daugybę neurologinių problemų, tokių kaip:

  • centrinės nervų sistemos kraujagyslių ligos (pvz., trumpalaikiai išemijos priepuoliai)
  • vestibulinio nervo uždegimas
  • galvos traumos
  • išsėtinė sklerozė
  • smegenų auglių (vertigo pirmiausia gali sukelti vestibulokochlearinio nervo neuromos)
  • epilepsija
  • migrena

Galvos svaigimasgali atsirasti dėl daugelio kitų sveikatos problemų – jų atsiradimą, be kita ko, gali paskatinti tokie vienetai kaip:

  • depresinis sutrikimas
  • hipertenzija
  • nerimo sutrikimai
  • hipotenzija
  • širdies ritmo sutrikimas
  • hipoglikemija
  • hipotirozė
  • miego sutrikimas

Kartaisgalvos svaigimąnebūtinai sukelia liga – kartais tai yra šalutinis poveikis pacientui vartojant vaistus.

Vaistai, kurie gali turėti tokio tipo šalutinį poveikį, yra šie:

  • antidepresantai (pvz., serotonino reabsorbcijos inhibitoriai)
  • kraujagysles plečiantys vaistai
  • aminoglikozidai
  • vaistai nuo epilepsijos
  • antipsichoziniai vaistai
  • migdomieji vaistai
  • skausmą malšinančių vaistų

Galvos svaigimas – simptomai ir tipai

Atrodytų,galvos svaigimasyra panašus visiems žmonėms, tačiau praktikoje taip nėra ir problema pasireiškia skirtingiems pacientamsskirtingai, priklausomai nuo tikslaus galvos svaigimo, kurį jie patiria.

Dažniausias galvos svaigimo tipas yrapozicinis galvos svaigimas– manoma, kad jis sukelia nuo 20 iki 40 % visų šios problemos atvejų.

Vienas ryškiausių jų bruožų yra tai, kad jie pasirodo tik judant. Jų priepuoliai trunka nuo kelių iki kelių sekundžių, juos gali lydėti pykinimas ir vėmimas.

Pacientai taip pat gali turėti nistagmą pozicinio galvos svaigimo priepuolio metu. Jie gali atsirasti, jei sutrikusi pusiausvyros organo periferinė ir centrinė dalis.

Šiek tiek kitokį galvos svaigimą patiria pacientai, kuriems išsivysto labirintas. Tokiu atveju pacientai paprastai kovoja su labai stipriu, sisteminiu galvos svaigimu, o problemą lydi tokie negalavimai kaip nistagmas, vėmimas ir pusiausvyros sutrikimai. Tačiau čia būdinga tai, kad pacientai neturi klausos sutrikimų.

Nervų sistemos kraujagyslių ligos taip pat gali sukeltigalvos svaigimąSimptomai, pvz., esant trumpalaikiams išemijos priepuoliams, yra ne tik stiprus galvos svaigimas, bet ir kiti neurologiniai sutrikimai, tokie kaip trumpalaikė parezė, dvigubas regėjimas, jutimo sutrikimai (pvz., parestezijos forma) ir dizartrija.

Viena iš būklių, labiausiai susijusių su galvos svaigimu, yra Méniere liga. Jos atveju pacientai patiria sisteminius galvos svaigimo priepuolius, kuriuos gali lydėti spengimas ausyse, pilnumo jausmas ausyje, taip pat pykinimas ir vėmimas.

Be išvardytų, Ménjero liga sergantiems pacientams taip pat gali pablogėti klausa, kuri pablogėja su kiekvienu paskesniu galvos svaigimo priepuoliu ir dėl to palaipsniui prarandama klausa.

Pacientai, sergantys epilepsija, ir žmonės, kenčiantys nuo migrenos, taip pat gali kovoti su galvos svaigimu. Pirmosios iš šių būklių atveju galvos svaigimas gali būti pagrindinis epilepsijos priepuolių simptomas – tokio pobūdžio problemos vadinamos vestibuliarine epilepsija.

Taip pat atsitinka, kad prieš prasidedant priepuoliui jaučiate stiprų galvos svaigimą (tai vadinama aura prieš priepuolį).

O sergantiesiems migrenagalvos svaigimasgali pasireikšti tiek sisteminio, tiek nesisteminio galvos svaigimo forma ir trukti nuo kelių minučių iki kelių valandų.

Presbiastazė, kita vertus, yra problema, kuri yra galima galvos svaigimo priežastisvyresnio amžiaus žmonėms. Tai sukelia galvos svaigimą, bet ir pusiausvyros sutrikimus, eisenos sutrikimus, didesnę baimę nukristi. Presbijastija atsiranda dėl gilaus jutimo sutrikimų ir su amžiumi susijusių involiucinių pusiausvyros, klausos ir regos organų pokyčių.

Galvos svaigimas - diagnostika

Atsižvelgdami į tai, kokios skirtingos gali būti galvos svaigimo priežastys, galite greitai padaryti išvadą, kad nustatyti jo š altinį nėra lengva. Tokio tipo problemų turinčiam pacientui dažnai tenka atlikti daugybę skirtingų diagnostinių tyrimų.

Su juo atliekamas pirminis medicininis pokalbis – norint spėti, kokia gali būti galvos svaigimo etiologija, svarbu žinoti, kokiose situacijose pasireiškia šis simptomas, kiek jis trunka ir ar kartu su kitais negalavimais.

Pacientui reikia atlikti pagrindinius tyrimus – išmatuoti kraujospūdį, išmatuoti abiejų viršutinių galūnių pulsą, taip pat įvertinti miego arterijos pulsą

Vertigo diagnostikoje taip pat būtina atlikti neurologinį tyrimą (ypač dėmesį skiriant galimiems disbalansams), taip pat bazinį klausos tyrimą, taip pat rekomenduojama atlikti oftalmologinį tyrimą. Vėliau, atsižvelgiant į įtariamą problemos priežastį, gali būti užsakyti įvairūs tyrimai, pavyzdžiui:

  • kalorijų testai (kurie naudojami labirinto funkcionavimui įvertinti)
  • vaizdo testai (pvz., kompiuterinė tomografija arba galvos magnetinio rezonanso tomografija)
  • elektroencefalografija
  • miego arterijų ultragarsas
  • laboratoriniai tyrimai (ypač svarbu įtarus, kad galvos svaigimo priežastis gali būti nervų sistemos kraujagyslių ligos – šiuo atveju parametrų, kurių neteisingi rezultatai rodo padidėjusią kraujagyslių incidentų riziką, nustatymas)
  • EKG, echokardiografija (užsakyta pacientams, kurių galvos svaigimas gali būti susijęs, pvz., aritmija)
  • elektronistagmografija (testas, skirtas tiksliai įvertinti nistagmą)

Galvos svaigimas – gydymas

Gydant galvos svaigimą, svarbūs trys poveikio tipai – yra priemonės greitai sustabdyti galvos svaigimą, jų priežasčių šalinimu pagrįstos terapijos ir labirinto pažeidimo padarinių mažinimo metodai.

Preparatai, rekomenduojami pacientams, siekiant sustabdyti galvos svaigimo priepuolį, pasižymi įvairiais veikimo mechanizmais irjie priklauso skirtingoms vaistų grupėms – nėra vieno idealaus vaisto, kuris padėtų visiems pacientams, todėl kartais veiksmingo vaisto pasirinkimas konkrečiam pacientui gali užtrukti.

Vaistai, kurie gali būti naudojami kaip ad hoc gydymas gydant galvos svaigimą, yra šie:

  • antihistamininiai vaistai (pvz., klemastinas ir prometazinas)
  • betahistinas
  • preparatai iš kalcio antagonistų grupės (pvz., verapamilis, nimodipinas)
  • benzodiazepinai (pvz., midazolamas, klonazepamas)
  • hidroksizinas
  • neuroleptikai (pvz., haloperidolis, promazinas)

Tiksli galvos svaigimo diagnozė yra labai svarbi, nes norint jį pašalinti, būtina pabandyti išspręsti problemą, dėl kurios jis atsirado. Dėl šios priežasties galvos svaigimo gydymas gali būti labai įvairus.

Pavyzdžiui, pacientams, sergantiems Meniere'o liga, pacientams kartais rekomenduojama apriboti skysčių ir natrio suvartojimą, taip pat vartoti diuretikus ar vaistus, kurie blokuoja histamino receptorius, o jei konservatyvus gydymas neveiksmingas, kartais jiems taikoma operacija.

Sergant vestibuliariniu neuritu, pacientams daugiausiai rekomenduojamos skubios pagalbos priemonėsgalvos svaigimas , taip pat gali būti skiriami preparatai iš gliukokortikosteroidų grupės. Savo ruožtu, kai galvos svaigimo priežastis yra epilepsija, širdies aritmija, hipotirozė ar arterinė hipertenzija, svarbiausia siekti kuo geresnio jų eigos išlyginimo.

Aukščiau buvo minėta, kad pacientams, kenčiantiems su galvos svaigimu, taip pat svarbūs veiksmai, kuriais siekiama sumažinti vestibuliarinės sistemos pažeidimo padarinius.

Šiuo atveju svarbiausią vaidmenį atlieka kineziterapija, dėl kurios gali pasislinkti pusapvaliuose latakuose esantys otolitai (jų vietos pakeitimas gali turėti teigiamą poveikį dėl to, kad šios struktūros nestimuliuos tam tikrų receptorius judėjimo metu, o tai gali sukelti galvos svaigimą). Reguliari reabilitacija taip pat gali padėti pacientams, ypač vyresnio amžiaus žmonėms.

Taip pat skaitykite:

  • Galvos svaigimas ir pykinimas
  • Kaip atrodo galvos svaigimas su neuroze?
Apie autoriųLankas. Tomaszas NeckisPoznanės medicinos universiteto medicinos fakulteto absolventas. Lenkijos jūros (labiausiai noriai vaikščiojantis jos pakrantėmis su ausinėmis ausyse), kačių ir knygų gerbėjas. Dirbdamas su pacientais jis orientuojasi į tai, kad visada jų išklausytų ir praleistų tiek laiko, kiek jiems reikia.

Skaityti daugiaušio autoriaus straipsnių

Kategorija:

Neurologija