K altė – iš kur ji? Nors ir nemalonu, k altės jausmas – emocinės brandos požymis. Tačiau kai kuriais atvejais tai yra ligos simptomas. Taigi, kaip atskirti sveikus k altės aspektus nuo ligos pranašų?
K altė– kas kartais to nejaučia? Nors jausmas nemalonus, psichologai jį traktuoja kaip psichinės brandos simptomą. Subrendę žmonės turėtų jaustis k alti, kai ką nors įskaudina. Jei to nebūtų, taptume asmenybės sutrikimo psichopatais.
Turinys:
- Iš kur kyla k altė?
- Koks yra k altės vaidmuo?
- Kada k altė per didelė?
Iš kur kyla k altė?
K altė vystosi iš baimės. Iš pradžių vaikai nedaro blogų dalykų, nes bijo bausmės. Tėvai reiškia nepritarimą, taiko sankcijas ir taip verčia vaikus laikytis moralės principų – „nemeluokite“, „klausykite vyresniųjų“ ir pan., bausmės baimė greitai virs sąžinės balsu. Net jei tėvas nebesako „nevogk“, vaikas vis tiek „girdi“ balsą. Šį procesą galima pavadinti socialiniu brendimu arba socializacija. Tai lemia, kad subrendę žmonės laikosi socialinių normų ir nori jų laikytis. Jeigu tėvai netaikė sankcijų, buvo per daug atlaidūs, nesidomėjo tuo, ką vaikas daro, nemokė normų arba mokė nenuosekliai (pvz., tėtis abejoja mamos nuomone arba tėvas sako, kad tu negali meluoti, o jis meluoja), jie būtų užauginę vaikus, kurie nesilaiko standartų. Šie vaikai gali daryti blogus dalykus, nesijausdami k alti. Tai sutrikimas, vadinamas psichopatija. Psichopatais gali tapti ir įstaigų auklėjami vaikai – jiems trūksta artimųjų, iš kurių būtų galima ir norėtų išmokti gero elgesio.
Mūsų kasdienis MELAS, arba kodėl mes sakome netiesą
Atleidimas: kaip atsiprašyti, kad atsiprašytum?
POZYVIUS MĄSTYMAS turi didelę galią – naudokitės jo galia
Koks yra k altės vaidmuo?
K altės jausmas trukdo daryti piktus darbus, tačiau turi ir kitą savybę – sukeliadarome kažką ne taip, norime už tai būti nubausti! Bausmė, atgaila ir atlyginimas palengvina sąžinę. Štai kodėl mes ko nors atsiprašome, kai juos įskaudiname, ir kodėl einame išpažinties. Štai kodėl kai kurie nusik altėliai prisipažįsta esą k alti, net jei nėra jokios galimybės juos įgauti. Kartais dėl k altės piktadarys nusik altimo vietoje palieka pėdsakų, kurių dėka policija galės jį aptikti.
Taip yra todėl, kad mūsų sieloje k altės jausmas prasideda autonomiškai, nepriklausomai nuo mūsų valios ir sąmonės. Vien darydami blogus dalykus jaučiamės k alti, norime to ar ne. Ar jautėmės k alti, ar ne, lėmė mūsų auklėjimas ir asmenybės konstravimas. Mes patys tam didelės įtakos neturime. Žinoma, žmonės daro blogus darbus ir už tai nesiekia bausmės, bet gailėjimasis juos vis tiek kankins. Tai pasireikš, pavyzdžiui, psichinės gerovės praradimo jausmu ir dažnesnėmis ligomis. Tikras palengvėjimas ateina tik tada, kai ištaisome klaidas, kas nors mums atleidžia arba kas nors, kuriuo pasitikime, įtikina, kad mūsų veiksmuose nebuvo nieko blogo. Šią atleidimo galią dažniausiai priskiriame kunigams ir psichoterapeutams.
Kada k altė per didelė?
Kadangi k altės jausmas dažnai suveikia „savaime“, be to, jis yra paremtas baime, tai gali atskleisti mūsų psichikos ligas. Pavyzdžiui, patologinė k altė yra vienas iš svarbių depresijos simptomų. Jis taip pat randamas esant nerimo sutrikimams, žemai savigarbai ir asmenybės sutrikimams. Tai gerai iliustruoja toks paciento ir terapeuto dialogas:
Terapeutas:Kodėl manote, kad jūsų pagalba tapetuojant kaimynų virtuvę buvo niekingas poelgis?
Pacientas:Nes gėlių raštai ant gretimų juostelių nesusijungė taip, kaip turėtų
Terapeutas:Kokie buvo šie skirtumai?
Pacientas:Maždaug trys milimetrai
Terapeutas:Ant visų diržų?
Pacientas:Ant dviejų.
Terapeutas:Ir kiek iš viso buvo diržų?
Pacientas:20-30.
Terapeutas:Ar kas nors tai pastebėjo?
Pacientas:Ne, kaimynas buvo patenkintas efektu. Ir tai yra pats niekingiausias dalykas, aš jam net nerodžiau šių spragų, neprisipažinau, kad taip sugadinau jo virtuvę …
Pacientas patiria depresiją ir jo neracionali k altė yra ligos simptomas. Mes kalbame apie patologinį k altės jausmą, jei jis atsiranda, net jei žmogus niekam nieko blogo nepadarė, tai, ką jis padarė, buvo tik menkas dalykas arba jis galvojo tik apie blogą poelgį, realiai jo neįgyvendindamas.
SvarbuKaip išsivaduoti nuo liguisto k altės jausmo?
Psichologai sukūrė keletą veiksmingų būdų išsivaduoti nuo patologinės, neracionalios k altės.
Kognityvinė-elgesio terapijayra paciento mokymas atpažinti logines savo mąstymo klaidas. Pavyzdžiui, depresija sergantis žmogus gali k altinti save dėl kaimyno kojos lūžimo ant slidžios dangos: „Žinojau, kad grindinys slidus, galėčiau ant ko nors pabarstyti“. Ši klaidinga nuomonė, vadinama personalizavimu, apima atsakomybės už neigiamus įvykius, kurių mes nekontroliuojame, prisiėmimą.
Nerimo tabletėssumažina perdėtą k altės jausmą, nes sumažina jais slypintį nerimą
Taip pat galite išmokti sumažinti nerimąpsichologiniais metodais– pvz., per atsipalaidavimo treniruotes, savęs patvirtinimą ir transcendentinę meditaciją (nusiraminti ir „išvalyti protą“). Šie gydymo būdai duoda dar geresnių rezultatų nei tabletės, nes neleidžia pasikartoti patologiniam k altės jausmui, kuris dažnai atsiranda nutraukus vaistų vartojimą.
mėnesinis "Zdrowie"