Įvairūs kalbos sutrikimai tikrai gali apsunkinti pacientų gyvenimą. Tai apima problemas, susijusias su pačiu kalbos aparatu (pvz., su raumenų aplink burną ir gerklę veikla), taip pat kalbos sutrikimus, susijusius su neurologinėmis ar psichikos ligomis.

Kalbos sutrikimaigali labai trukdyti kasdieniniam funkcionavimui. Taip, galima gyventi ir nekalbant – kaip pavyzdį užtenka pateikti gestų kalbą vartojančius žmones. Tačiau čia reikėtų paminėti kliūtis, su kuriomis susiduria tokie žmonės – juk šiuo žodžiu kalba tie, kuriuos vartoja didžioji visuomenės dalis.

Kalbos sutrikimų dažnumo statistika gali būti gana stulbinanti. Būtent, jei priimtume griežčiausius kriterijus, pagal statistiką teisingai kalba tik… 5–10 proc. Pasirodo, likę žmonės turi įvairaus laipsnio kalbos sutrikimų – dažniausiai nežymių ir net nepastebimų.

Kalbos sutrikimai: tipai

Skirtingi specialistai dažnai turi skirtingas nuomones šiuo klausimu, o tai iš tikrųjų gali būti klasifikuojama kaip kalbos sutrikimas. Tarp tokių problemų galima išskirti, be kita ko, kalbos sklandumo sutrikimai, kalbos artikuliacijos sutrikimai ir sutrikimai, susiję su paties balso skleidimu. Kai kurie mokslininkai visas šias problemas traktuoja kaip kalbos sutrikimus, kiti mano, kad problemos, susijusios su balso sklidimu, turėtų būti neįtrauktos į klasikinius kalbos sutrikimus.

Vienas iš dažniausiai pasitaikančių sklandumo sutrikimų yra mikčiojimas. Su šiuo reiškiniu kovojantys pacientai gali kartoti pavienius skirtingų žodžių skiemenis, bet kartais kartoti ir ištisus žodžius ar net didesnes sakinių fragmentus. Mikčiojimui taip pat būdingas neįprastai ilgesnis skirtingų žodžių tarimas, taip pat ilgesnės pauzės tarp konkretaus paciento iš eilės žodžių. Kiti dažniausiai pasitaikantys kalbos sutrikimų tipai:

  • dizartrija
  • mutizmas
  • lisp
  • kalbos apraksija
  • disprozodija
  • alalia
  • dislalija
  • afonia
  • disfonija
  • anartrija
  • kalbos afazija
  • oligofazija
  • parafazija

Kalbos sutrikimai: priežastys

Kalbos sutrikimų priežastys ryškiai išsiskiriadaugiau nei šios problemos rūšys. Taip yra dėl to, kad kalbos sutrikimus gali sukelti tiek įgimtos ydos (pvz., gomurio plyšimas), tiek gyvenimo metu patirtos ligos ar psichologinės problemos. Tarp galimų kalbos sutrikimų priežasčių išskiriamos šios:

  • protinis atsilikimas
  • su kalba susijusių smegenų struktūrų pažeidimas (pvz., dėl insulto arba dėl centrinės nervų sistemos naviko išsivystymo)
  • neurologinės būklės (pvz., amiotrofinė šoninė sklerozė, Hantingtono liga)
  • raumenų (ar juos maitinančių nervų) pažeidimas, susijęs su kalbos formavimu
  • burnos, kaklo ar gerklės vėžys
  • klausos sutrikimas
  • gerklų ligos (susijusios, pavyzdžiui, su mazgų atsiradimu šiame organe, neoplazmų išsivystymu arba ligomis, atsirandančiomis dėl per didelio balso naudojimo),
  • psichologinės problemos (pvz., mikčiojimas gali sukelti stiprų stresą, kai kurie kalbos sutrikimai taip pat gali būti susiję su psichikos sutrikimais, pvz., šizofrenija, autizmu ar demencija)

Kalbos sutrikimai: ar tai rimta problema?

Kalbos sutrikimų pasekmės daugiausia priklauso nuo jų atsiradimo pacientui momento. Vaikų kalbos sutrikimas turėtų kelti susirūpinimą – tai gali būti pirmasis autizmo simptomas.

Priešingai nei atrodo, mikčiojimas dažnai yra labai svarbi problema. Žmonės, patiriantys šį reiškinį, gali taip susigėsti, kad gali stengtis kiek įmanoma vengti kalbėjimo. Tai gali būti taikoma tiek viešam kalbėjimui, bet ir – ekstremaliausiomis situacijomis – vengimu bendrauti su kitais žmonėmis apskritai. Mikčiojimas gali sukelti ne tik kompleksus – pavyzdžiui, vaikai gali tapti bendraamžių juoko aukomis. Tokios situacijos atsiradimas savo ruožtu gali sukelti papildomų problemų, tokių kaip depresijos ar nerimo sutrikimai.

Apskritai kalbos sutrikimų nereikėtų nuvertinti. Pavyzdys yra mutizmas, ty būklė, kai pacientas nekalba, nepaisant to, kad jo kalbos aparatas visiškai veikia tinkamai. Pavyzdžiui, patyrus labai įtemptą įvykį, gali išsivystyti mutizmas. Šios problemos atsiradimas vaikui gali rodyti, kad jis patyrė išskirtinę žalą – vienas drastiškiausių pavyzdžių čia yra, pavyzdžiui, seksualinė prievarta prieš nepilnamečius. Štai kodėl į kalbos sutrikimus nereikėtų žiūrėti lengvabūdiškai, o ieškoti jų priežasčių.

Kalbos sutrikimai:gydymas

Jei įmanoma nustatyti kalbos sutrikimų priežastį – tai gali būti, pavyzdžiui, balso klosčių polipų atsiradimas žmogui, turinčiam balso sklaidos sutrikimų – tuomet galima taikyti priežastinį kalbos gydymą. sutrikimai.

Kitais atvejais – pvz., kai vaikas patiria artikuliacijos sutrikimų arba mikčioja – pagalbos pirmiausia reikėtų kreiptis į logopedą. Gydymas su tokiu specialistu gali būti varginantis ir ilgalaikis, tačiau tai tikrai gali leisti pasiekti laukiamų rezultatų gerinant paciento kalbą. Kartais – ypač kai dėl psichologinių problemų atsirado kalbos sutrikimų – gali būti naudinga apsilankyti pas psichologą ar psichoterapeutą. Verta paminėti, kad logopedas nėra specialistas, pas kurį galima lankytis tik su vaikais. Logopedo pagalba taip pat gali būti naudinga, pavyzdžiui, pacientams po insulto, kuriems kalbos reabilitacijos dėka galima – bent iš dalies – panaikinti šios ligos pasekmes.

Apie autoriųLankas. Tomaszas NeckisPoznanės medicinos universiteto medicinos fakulteto absolventas. Lenkijos jūros (labiausiai noriai vaikščiojantis jos pakrantėmis su ausinėmis ausyse), kačių ir knygų gerbėjas. Dirbdamas su pacientais jis orientuojasi į tai, kad visada jų išklausytų ir praleistų tiek laiko, kiek jiems reikia.

Kategorija:

Neurologija