Padėkite kurti svetainę ir pasidalykite straipsniu su draugais!

Jutimo sutrikimai gali būti įvairių formų. Galimas tiek įvairių sensorinių dirgiklių (pvz., lytėjimo, skausmo ar temperatūros) suvokimo sutrikimas, tiek ženkliai padidėjęs įvairių pojūčių pojūtis, taip pat neįprasti pojūčiai, vadinami parestezija (pvz., dilgčiojimas, deginimas). Kaip ir jutimo sutrikimų tipai, taip pat yra gana daug jų priežasčių. Kokiais tyrimais galima diagnozuoti jutimo sutrikimus ir koks gydymas gali būti pasiūlytas su jais kovojančiam pacientui?

Jutimo sutrikimaigali atsirasti tiek pažeidžiant atskirus nervus dėl traumos, tiek dėl sisteminių ligų, dėl kurių sunaikinama daugybė nervų skaidulų

Jausmas iš tikrųjų yra gana sudėtingas, o kartu ir nepaprastai svarbus žmonių gyvenimo pojūčiui – jo dėka galime gauti įvairių dirgiklių iš aplinkos, o tai leidžia, pavyzdžiui, išvengti veiksnių, kurie yra pavojingi kūnui (pavyzdžiui, galite paminėti atsitraukimą, kai ji pavojingai priartėja prie degančios žvakės).

Jutimo potyriai yra suvokiami kelių skirtingų tipų receptoriais, kurie yra:

  • išoriniai receptoriai: pirmiausia odoje esantys receptoriai, atsakingi už lytėjimo, šiluminių, skausmingų dirgiklių ir – liežuvio atveju – skonio dirgiklių priėmimą,
  • intrareceptoriai: jie yra įvairiuose vidaus organuose, kur daugiausia suvokia skausmo dirgiklius,
  • proprioreceptoriai: receptoriai, kuriuos, be kita ko, galima rasti raumenyse, sąnariuose ir sąnarių raiščiuose, jų dėka žmogus gali nustatyti skirtingų kūno dalių padėtį viena kitos atžvilgiu, taip pat jausti vibracijas ir atpažinti liečiamų daiktų formą į juos nežiūrėdamas,
  • telereceptoriai: struktūros, priimančios dirgiklius iš tam tikro atstumo, įskaitant receptorius, esančius akyje, klausoje ir uoslės organe.

Visas juslinių potyrių priėmimo procesas yra gana sudėtingas – įprastas smeigtuko dūrio pojūtis tam tikroje kūno vietoje apima receptorius, kurie registruoja tokį dirgiklį, nervines ląsteles, kurios tokią informaciją gauna pirmiausia, taip pat centrus, esančius nugaros smegenyse irsmegenų žievė.

Jutimo sutrikimai gali atsirasti, kai pažeidžiamas vienas iš elementų, dalyvaujančių suvokiant jutimo patirtį.

Jutimo sutrikimas – sukelia

Jutimo sutrikimus gali sukelti pavienių nervinių skaidulų pažeidimas (mononeuropatijos) ir daugelio nervų sunaikinimas (tai savo ruožtu vadinama polineuropatija).

Pirmoji iš aukščiau išvardytų problemų apima, pavyzdžiui, įstrigimo sindromus, tokius kaip riešo kanalo sindromas, mononeuropatija taip pat gali išsivystyti dėl vienos nervinės skaidulos pažeidimo dėl tam tikros ribotos traumos.

Polineuropatijos, kurios yra jutimo sutrikimų priežastis, savo ruožtu gali išsivystyti sergant daugeliu skirtingų sisteminių ligų – tarp jas galinčių sukelti patologijų galima paminėti:

  • diabetas,
  • vitamino B12 trūkumas,
  • išsėtinė sklerozė,
  • amiloidozė,
  • celiakija,
  • sarkoidozė,
  • ŽIV infekcija,
  • periferinių nervų pažeidimas dėl chemoterapijos.

Jutimo sutrikimai gali išsivystyti ne tik tada, kai pažeidžiamos nervinės skaidulos, bet ir kai pažeidžiami kai kurie aukštesni nervų sistemos lygiai

Tarp problemų, kurių simptomai yra jutimo sutrikimai, yra šios:

  • nugaros smegenų pažeidimai,
  • nervų šaknelių, išeinančių iš nugaros smegenų, suspaudimas (pvz., dėl iškritusio disko),
  • skersinis mielitas,
  • potėpis,
  • smegenų žievės jutimo centrų pažeidimas dėl intrakranijinio naviko.

Jutimo sutrikimas – simptomai ir tipai

Jutimų sutrikimų simptomai gali būti tiek padidėjęs tam tikrų jutimo dirgiklių suvokimas (hiperestezija), tiek sumažėjęs jų suvokimas (hipoestezija). Dėl to, su kokiais pojūčiais susijusi problema, yra daug skirtingų jutimo sutrikimų tipų.

Sąvoka analgezija yra nesugebėjimas jausti skausmo, o sumažėjęs skausmo jausmas vadinamas hipalgezija. Šių reiškinių priešingybė yra hiperalgezija, t. y. padidėjęs skausmo dirgiklių suvokimas.

Kai jutimo sutrikimai yra susiję su lytėjimo dirgikliais, tokių dirgiklių suvokimas gali susilpnėti (hipestezija) arba visiškai nebūti lytėjimo pojūčio (abestezija). Vienas iš lytėjimo pojūčio sutrikimų taip pat yra hiperestezija, o tai reiškia, kad pacientas tampa pernelyg jautrus lytėjimo dirgikliams

Jutimo sutrikimai taip pat gali turėti įtakos temperatūrai: pacientų temperatūra gali sumažėtigebėjimas tai jausti, t. y. termohipoestezija, ir nejausti jokių šiluminių dirgiklių, o tai vadinama termoanestezija.

Priežastinis skausmas ir alodinija yra gana įdomūs jutimo sutrikimai. Priežastingumas atsiranda, kai kartu su jutimo skaidulomis pažeidžiamos ir autonominės nervų sistemos skaidulos.

Šios patologijos metu pacientas jaučia stiprų deginantį skausmą, kurį dažniausiai lydi odos pokyčiai, pasireiškiantys paraudusia ir blizgančia oda, taip pat padidėjęs prakaitavimas ligos paveiktoje kūno vietoje

Alodinija yra reiškinys, kai dirgikliai, kurie paprastai nesukelia skausmo, sukelia pacientui net stiprų skausmą.

Jutimų sutrikimų grupei taip pat priklauso parestezijos. Jie gali atsirasti su dirgikliu arba be jo ir apima gana neįprastą, kartais nemalonų jausmą, tokius kaip tirpimas, šalčio ar šilumos pojūtis arba dilgčiojimas.

Kiti jutimo sutrikimai yra allestezija – pacientai, turintys šią problemą, vieno tipo dirgiklius suvokia kaip visiškai skirtingus (pvz., prisilietimas sukelia š altį).

Jutimo sutrikimas – diagnozė

Pacientą, kuriam atsiranda jutimo sutrikimų, turėtų prižiūrėti neurologas. Iš pradžių reikia tiksliai nustatyti, kokio tipo problema jam atsirado – tai galima įsitikinti neurologinio tyrimo metu.

Pojūčių testas, priešingai nei atrodo, yra gana sudėtingas, tačiau praktiškai vien jo atlikimas leidžia spėti, kuri nervų sistemos dalis buvo pažeista.

Lytėjimo pojūtį galima įvertinti, pavyzdžiui, naudojant vatos gabalėlį, be kita ko, išbandomas temperatūros pojūtis naudojant vėsesnę ir šiltesnę medžiagą. Pavyzdžiui, skausmo pojūčiui patikrinti galima naudoti sterilias adatas, o vibracijos pojūtis tikrinamas kamertonu.

Kad patikrintų, ar pacientas teisingai jaučia padėtį, jo prašoma užmerkti akis, o tada tyrėjas pakelia aukštyn arba rodo žemyn, pvz., pirštus, ir paklausia, kokioje padėtyje yra jo pirštas konkrečiu momentu.

Čia reikia pabrėžti, kad jutimo patikrinimas užtrunka gana ilgai, nes tikrai reikia įvertinti savijautą įvairiose kūno vietose (ant liemens, viršutinių ir apatinių galūnių, nugaros), papildomai reiktų patikrinti pojūtį abiejose kūno pusėse.

Neurologinis tyrimas, kaip jau minėta, gali įgalinti išsikišimąhipotezės apie jutimo sutrikimų priežastį. Tačiau dažniausiai, norint nustatyti konkrečią diagnozę, reikia atlikti kitus, dar detalesnius tyrimus. Tarp tyrimų, kurie skiriami diagnozuojant jutimo sutrikimus, galima paminėti:

  • laboratoriniai tyrimai (įskaitant gliukozės kiekio kraujyje, vitamino B12, kepenų fermentų matavimus, bet taip pat vertingi kraujo tyrimai, smegenų skysčio tyrimai ar antikūnų, susijusių su autoimuninėmis ligomis, ir uždegimo žymenų tyrimai),
  • paskatino potencialius tyrimus,
  • elektroneurografija (jutimo skaidulų laidumo tyrimas),
  • vaizdo tyrimų (pavyzdžiui, kompiuterinė tomografija ar magnetinio rezonanso tomografija – priklausomai nuo to, kur įtariamas pažeidimas, gali būti vaizduojamos įvairios nervų sistemos struktūros, diagnostikoje naudingi ir galvos, ir nugaros smegenų tyrimai),
  • elektromiografija,
  • elektroencefalografija (EEG).

Jutimų sutrikimas – gydymas

Labai svarbu tiksliai diagnozuoti pacientus, kurių jutimas sutrikęs. Tik nustačius problemos priežastį, pacientui galima pasiūlyti tinkamą gydymą.

Pacientams rekomenduojamas poveikis gali būti tikrai skirtingas, pavyzdžiui, esant riešo kanalo sindromui, kartais reikia operuotis. Pacientams, sergantiems dekompensuoto diabeto sukelta polineuropatija, būtina intensyvinti gydymą ir stengtis pagerinti ligos kontrolę, kad būtų išvengta tolesnio nervų pažeidimo.

Sisteminga reabilitacija taip pat gali turėti teigiamą poveikį pacientams, turintiems įvairių jutimo sutrikimų.

Apie autoriųLankas. Tomaszas NeckisPoznanės medicinos universiteto medicinos fakulteto absolventas. Lenkijos jūros (labiausiai noriai vaikščiojantis jos pakrantėmis su ausinėmis ausyse), kačių ir knygų gerbėjas. Dirbdamas su pacientais jis orientuojasi į tai, kad visada jų išklausytų ir praleistų tiek laiko, kiek jiems reikia.

Skaityti daugiau šio autoriaus straipsnių

Padėkite kurti svetainę ir pasidalykite straipsniu su draugais!

Kategorija:

Neurologija