Šokas yra neatidėliotina medicinos pagalba, dėl kurios pablogėja daugelio organų funkcija ir sutrinka. Bet koks šokas, hemoraginis, hipovoleminis, neurogeninis, anafilaksinis, septinis, kardiogeninis, reikalauja skubios medicininės pagalbos.Kaip atpažinti šoką? Kokios yra šoko priežastys?

Šokasyra apibendrinta ūminio širdies nepakankamumo forma, susijusi su nepakankamu deguonies suvartojimu ląstelėse. Tai būklė, kai organizmo ląstelėms sutrinka deguonies ir maistinių medžiagų poreikis ir tiekimas (tačiau vienintelė ar pagrindinė sumažėjusio deguonies tiekimo priežastis nėra kvėpavimo nepakankamumas ar anemija). Dėl to suaktyvėja anaerobinis metabolizmas. Šokas gali turėti įvairių priežasčių, tačiau daugeliu atvejų jo eiga yra panaši ir turi panašų poveikį – jis gali sukelti sąmonės netekimą, daugelio organų nepakankamumą ir net mirtį.

Šokas: patofiziologinis pasiskirstymas

  1. hipovoleminis šokas(oligovoleminis) - priežastis yra bendro kraujo tūrio sumažėjimas (absoliuti hipovolemija), kurią gali sukelti: a. viso kraujo netekimas - kraujavimas, kraujavimas - hemoraginis šokasb. sumažėjęs plazmos tūris i. Plazmos patekimas į susmulkintus audinius arba jos praradimas nuo odos paviršiaus esant dideliems nudegimams ii. dehidratacijos būsenos
  2. Paskirstymo šokas (vazogeninis)- esmė yra kraujagyslių išsiplėtimas, padidėjus kraujagyslių dugno tūriui, sumažėjus kraujagyslių pasipriešinimui ir pasiskirstymo sutrikimams kraujotakos sutrikimas, dėl kurio atsiranda santykinė hipovolemija. Sumažėja arterijų sistemos užpildymas, kartu didėja kraujo tūris venose ir kapiliaruose. Dažniausiai būna hiperkinetinės kraujotakos būklė: padidėja širdies tūris, sumažėja periferinė (audinių) kraujotaka. Pagrindinės priežastys: a. neurogeninis šokas b.anafilaksinis šokasc.septinis šokasd. hormoninis šokas – susijęs su ūminiu antinksčių nepakankamumu, skydliaukės krize, hipometaboline koma
  3. kardiogeninis šokas- veda prie mažo širdies tūrio po miokardo infarkto, širdies nepakankamumo, aritmijų
  4. šokasobstrukcinis- mechaninis kraujotakos sutrikimas. a) Kairiojo skilvelio prisipildymo sutrikimas dėl širdies tamponados b. reikšmingas veninio grįžimo sumažėjimas dėl spaudimo venų sistemai iš išorės (įtempimo pneumotoraksas, pilvo sandarumo sindromas) c. sunku užpildyti skilvelius dėl intrakardinių priežasčių – širdies navikų ir kraujo krešulių širdies ertmėse) d. staigus kraujotakos sistemos atsparumo padidėjimas (plaučių embolija, ūminė plautinė hipertenzija ūminio kvėpavimo nepakankamumo metu)

Šokas: Klinikinis skyrius

Klinikiniu požiūriu apibūdinami šie šoko tipai:

  1. hipovoleminis šokas
  2. kardiogeninis šokas
  3. septinis šokas – dažniausia priežastis yra Gram (-) ir Gram (+) endotoksinų pernešimas į kraują generalizuotos infekcijos metu. Priešuždegiminiai citokinai pažeidžia daugelį organų, išplitusi intravaskulinė koaguliacija ir jos sukeliami medžiagų apykaitos sutrikimai
  4. anafilaksinis šokas – anafilaksinę reakciją sukelia antigeno reakcija su cirkuliuojančiais antikūnais. Šio proceso metu išsiskiria arba susidaro mediatoriai, tokie kaip histaminas ir serotoninas, kurie veikia lygiųjų raumenų ląsteles ir kraujagyslių membraną. Padidėja kapiliarų pralaidumas, dėl to susidaro paburkimas. Kyla pavojus uždusti dėl apatinės ryklės ir gerklų patinimo. Per bronchų spazmą gali išsivystyti gyvybei pavojinga astma. Dėl didelio plazmos praradimo sumažėja širdies tūris ir kraujospūdis. Šis šokas gali būti laikomas specialia dekompensuoto hipovoleminio šoko forma.
  5. neurogeninis šokas - yra labai retas. Jį sukelia stimuliacijos sutrikimas iš aukštesnių centrinės nervų sistemos lygių į žemesnius simpatinės nervų sistemos centrus, o tai sukelia kraujagyslių lovos išsiplėtimą. Dažniausiai dėl skersinio nugaros smegenų pažeidimo virš Th1 (1 krūtinės slankstelio)

Šokas: bendrieji simptomai

Nors kiekvienam šoko tipui būdingi atskiri simptomai, galima nustatyti bendrus simptomus:

  • tachikardija, išimtis yra neurogeninis šokas, kai pasireiškia bradikardija
  • sistolinis kraujospūdis<90 mmHg
  • kapiliarų grįžimo pailgėjimas>2 s
  • greitas ir paviršutiniškas kvėpavimas (tachipnėja)
  • oligurija
  • sumišimas, nerimas

Šokas: simptomų raida

Kiekvieno šoko pradžia, nepaisant jo kilmės, yra kraujospūdžio sumažėjimas, taigi ir organų aprūpinimas krauju. Suveikia kompensacinės reakcijossudaro gynybos mechanizmą ir iš pradžių leidžia, inter alia, palaikyti normalų kraujospūdį, tačiau laikui bėgant jis paprastai išsenka, įskaitant hipotenzija. Kūno atsaką į nuolatinę audinių hipoksiją galima suskirstyti į 4 etapus, priklausomai nuo šoko sunkumo.

  1. išlygintas šokas - 25% kraujo tūrio praradimas. Organizmas aktyvuoja mechanizmus, kurie kompensuoja hipotenziją. Kai arterijų sienelėse esantys baroreceptoriai užfiksuoja slėgio kritimą, atsiranda adrenalino ir noradrenalino pliūpsnis, po kurio susitraukia vazokonstrikcija ir pagreitėja širdies susitraukimų dažnis. Yra euforija ir padidėja skausmo slenkstis.
  2. centralizacija – kraujotaka pasislenka link saugomų organų (širdies, plaučių, smegenų) odos, virškinamojo trakto ir raumenų aprūpinimo krauju sąskaita. Yra blyški oda, š alta ir prakaitavimas.
  3. medžiagų apykaitos pokyčiai – tai pavojinga gyvybei fazė. Dėl nuolatinio deguonies trūkumo mitochondrijos nesintetina ATP, atsiras kvėpavimo grandinės disfunkcijos, dėl kurių daugėja išsiskiriančių laisvųjų radikalų, kurie pažeidžia ląstelės membraną ir kitus ląstelių organelius. Hipoksinėse ląstelėse vyksta anaerobinis metabolizmas, kurio produktas yra pieno rūgštis, sukelianti metabolinę acidozę. Dėl kraujotakos stagnacijos suintensyvėja agregacijos procesai
  4. negrįžtama fazė – yra kritinis kraujospūdžio sumažėjimas, bradikardija, eritrocitų agregacija, trombocitų agregacija ir intravaskulinė koaguliacija (DIK). Yra plaučių edema ir oligurija.

Atkreipkite dėmesį, kad šokas yra sudėtingas ir nenutrūkstamas procesas, neturintis aiškių ribų tarp stadijų Organų išemijos pasekmės:

  • ūminis ikirenalinis inkstų nepakankamumas
  • sąmonės sutrikimai (įskaitant komą) ir kiti neurologiniai sutrikimai
  • ūminis kvėpavimo nepakankamumas
  • ūminis kepenų nepakankamumas
  • diseminuota intravaskulinė koaguliacija (DIK)
  • virškinamojo trakto sutrikimai
  • kraujavimas
  • paralyžinė žarnyno nepraeinamumas
  • mikroorganizmų prasiskverbimas iš virškinimo trakto į kraują (gali sukelti sepsį)

Šokas: gydymas

Kiekvienas šoko tipas reikalauja savo gydymo. Svarbiausia išsiaiškinti priežastį ir ją gydyti. Tačiau bendra procedūra visada grindžiama tais pačiais pagrindiniais elementais:

  • tinkamo vėdinimo užtikrinimas
  • deguonies skyrimas
  • apsauga nuo šilumos nuostolių
  • skysčių skyrimas - koloidai, kristaloidai
  • kraujotakos sistemos reguliavimas neveiksmingos skysčių terapijos atveju
  • noradrenalina
  • dopaminas
  • pacientams, kurių širdies tūris mažas, skiriamas dobutaminas

Kategorija:

Sveikata