Kvėpavimo nepakankamumas gali būti ūmus arba lėtinis. Pirmasis įvyksta staiga – per kelias minutes ar valandas – ir jo poveikis gali būti panaikintas. Pacientų, sergančių lėtiniu kvėpavimo nepakankamumu, kuriam būdingas laipsniškas ir laipsniškas kvėpavimo funkcijos blogėjimas per ilgą laiką, prognozė yra daug prastesnė, nes jo poveikis yra negrįžtamas. Kokios yra kvėpavimo nepakankamumo priežastys ir simptomai? Koks yra gydymas?

Kvėpavimo nepakankamumasyra būklė, kai sutrinka kvėpavimo sistema, sukelianti hipoksiją

Kvėpavimo nepakankamumas pagal sutrikimo trukmę gali būti skirstomas į ūminį ir lėtinį. Dėl pakitimų kraujyje skiriame hipokseminį (dalinį) nepakankamumą, kai kraujo deguonies dalinis slėgis sumažėja žemiau 60 mm Hg, ir hipokseminį-hiperkapninį (visinį) nepakankamumą, kuriam būdingas tiek deguonies dalinio slėgio sumažėjimas, tiek anglies dioksido padidėjimas. virš 45 mm Hg.

Ūminis kvėpavimo nepakankamumas

Ūminis kvėpavimo nepakankamumas išsivysto per savaitę nuo susirgimo arba paūmėjus ankstesniems simptomams. Ši būklė paprastai yra grįžtama, tačiau kai kuriais atvejais dėl audinių hipoksijos gali išsivystyti kelių organų nepakankamumas, sukeliantis mirtį.

Ūminis kvėpavimo nepakankamumas – priežastys

Ūmaus gedimo priežastys yra šios:

  • plaučių edema – gali atsirasti dėl kairiojo skilvelio širdies nepakankamumo, hiperhidratacijos, susiliejimo, būklės po plaučių transplantacijos arba pašalinus arterijos emboliją
  • kraujavimas į alveoles – tai atsiranda sergant vaskulitu, jungiamojo audinio ligomis ir hemoraginės diatezės metu
  • sunki pneumonija
  • atelektazė – sukelia kvėpavimo takų obstrukcija svetimkūniu arba naviku
  • plaučių pažeidimas
  • sumažėjęs kraujo tekėjimas per plaučių kraujagysles – gali atsirasti dėl plaučių embolijos arba šoko
  • pleuros liga
  • sepsę
  • skrandžio turinio aspiracija
  • toksinų ar dūmų įkvėpimas
  • krūtinės ląstos švitinimas
  • masinis kraujo produktų perpylimas – gali sukelti ūminį perpylimo plaučių pažeidimą
  • nėštumo komplikacijos - eklampsija, amniono embolija
  • ūminis pankreatitas – gali sukelti riebalinę emboliją
  • vaistų reakcijos ir apsinuodijimas vaistais

Ūminis kvėpavimo nepakankamumas – simptomai

Būdingiausias kvėpavimo nepakankamumo simptomas yra dusulys. Jį galima suskirstyti į poilsį ir mankštą.

Kiti simptomai priklauso nuo pagrindinės ligos. Jie gali būti:

  • skreplių produktų kosulys – dažnai susijęs su plaučių uždegimu
  • hemoptizė – būdingas sisteminis vaskulitas
  • karščiavimas
  • krūtinės skausmas – simptomas, būdingas plaučių embolijai, pneumotoraksui, krūtinės anginai ir širdies priepuoliui
  • cianozė
  • tachikardija, t. y. padažnėjęs širdies susitraukimų dažnis
  • greitas kvėpavimas

Ūminis kvėpavimo nepakankamumas – diagnozė

Diagnozuojant kvėpavimo nepakankamumą, būtina išskirti kitas dusulio priežastis, tokias kaip apsinuodijimas anglies monoksidu arba cianidu, hipertiroidizmas, skausmas, nerimas ir sunkus fizinis krūvis sveikiems žmonėms.

Tyrimai, tokie kaip:

  • pulso oksimetrija – tai neinvazinis testas, leidžiantis perkutaniškai įvertinti dalinį deguonies slėgį kraujyje, kuris sumažėja kvėpavimo nepakankamumo atveju
  • kraujo dujos – rodo hipoksemiją arba kai kuriais atvejais papildomai hiperkapniją ir acidozę
  • mikrobiologiniai tyrimai - dėl to, kad infekcijos yra dažna priežastis, etiologinį veiksnį verta nustatyti, pavyzdžiui, kraujo pasėliu
  • Krūtinės ląstos rentgenograma – gali parodyti atelektazę, pneumotoraksą, skystį pleuros ertmėje arba uždegiminių infiltratų buvimą plaučiuose
  • EKG – nustato miokardo išemijos požymius.

Ūmus kvėpavimo nepakankamumas – gydymas

Ūminio kvėpavimo nepakankamumo gydymas apima kvėpavimo takų atvėrimą, kuris gali būti atliekamas įvairiais būdais, atsižvelgiant į paciento problemą.

  • kvėpavimo takų atidarymas be prietaiso – tai paciento paguldymas ant nugaros, galvos atlenkimas ir bet kokių svetimkūnių pašalinimas iš burnos, o tada žandikaulio pakėlimas arba ištiesimas.
  • endotrachėjinė intubacija – šios procedūros metu pacientas yra veikiamas raminamųjų, migdomųjų ir skausmą malšinančių vaistų. Trachėjos vamzdelis per burną arba nosį įkišamas per balso angą į trachėją ir prijungiamas prie ventiliacijos aparato. Šis metodas taikomas paciento sąmonės ir gynybinių refleksų netekimui bei anestezijos metu.bendras.
  • krikotirotomija – adata, sujungta su švirkštu, perveria gerklų krikotiroidinį raištį, o po to kateterį uždeda ant adatos ir išima adatą. Krikotirotomija nurodoma esant gerklų edemai, kvėpavimo takų obstrukcijai svetimkūniu arba kaukolės ir veido traumos atveju.
  • tracheotomija – tai otolaringologinė procedūra, kurios metu atidaroma priekinė trachėjos sienelė ir į kvėpavimo takus įdedamas vamzdelis, leidžiantis vėdinti plaučius. Šis metodas dažniausiai naudojamas esant masinei gerklų edemai ir ilgalaikei mechaninei ventiliacijai.

Siekiant kovoti su hipoksemija, taikoma deguonies terapija su dideliu deguonies kiekiu kvėpavimo takų mišinyje. Jei tai nepavyksta, gali būti suteikta ekstrakorporinė kvėpavimo pagalba.

Atsižvelgiant į ligos priežastį, taip pat gali būti naudinga farmakoterapija ir gydymas, pvz., pneumotoraksas arba skysčių pašalinimas iš pleuros ertmės. Kai kuriais atvejais taip pat svarbu laikytis dietos, kuri sumažina angliavandenių trūkumą ir sumažina anglies dioksido gamybą.

Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas

Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas vystosi palaipsniui ir jo negalima visiškai pakeisti.

Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas – priežastys

Lėtinio kvėpavimo nepakankamumo priežastys:

  • bronchų obstrukcinės ligos, tokios kaip lėtinė obstrukcinė plaučių liga, bronchektazė arba cistinė fibrozė
  • lėtinės intersticinės plaučių ligos, pavyzdžiui: sarkoidozė, použdegiminė fibrozė ir cirozė, pneumokoniozė, idiopatinė plaučių fibrozė
  • kvėpavimo sistemos vėžio
  • krūtinės deformacijos
  • sunkus nutukimas
  • raumenų ligos ir nervų sistemos ligos, pvz., miopatijos, Guillain-Barré sindromas, amiotrofinė šoninė sklerozė, išsėtinė sklerozė, Parkinsono liga, polineuropatijos, nuolatinis trauminis nervų pažeidimas
  • širdies ir kraujagyslių ligos: lėtinis širdies nepakankamumas, cianozė, širdies ydos, lėtinė plaučių embolija

Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas – simptomai

Lėtinio kvėpavimo nepakankamumo simptomai paprastai yra ne tokie sunkūs nei ūminio kvėpavimo nepakankamumo. Dusulys, kuris atsiranda, gali būti tiek ramybėje, tiek fizinio krūvio metu. Yra daug dusulio vertinimo skalių, viena iš jų yra mMRC skalė (modifikuota Medicinos tyrimų taryba), kuri naudojama jo sunkumui įvertinti.

0 - tai dusulys, atsirandantis tik esant dideliam fiziniam krūviui
1 - dusulys atsiranda greitai vaikščiojant lygiaireljefe arba kopiant į nedidelę kalvą
2 - dėl dusulio pacientas vaikšto lėčiau nei sveiki jo amžiaus žmonės arba, eidamas savo tempu lygia vietove, turi sustoti, kad atsikvėptų
3 - įveikęs ~ 100 m arba po kelių minučių ėjimo lygia žeme, pacientas turi sustoti, kad atsikvėptų
4 - dusulys neleidžia pacientui išeiti iš namų, atsiranda atliekant paprastą kasdienę veiklą, pavyzdžiui, nusirengiant ar apsirengimas

Kitų simptomų atsiradimas dažnai priklauso nuo pagrindinės ligos. Jie gali būti:

  • mieguistumas
  • galvos skausmas
  • įsipainiojimas
  • cianozė
  • hemoptizė – dažna sergant plaučių augliu ir lėtiniu bronchitu
  • raumenų silpnumas, neurologiniai simptomai – būdingi myasthenia gravis, amiotrofinei lateralinei sklerozei ir Guillan-Barry sindromui
  • pagreitintas širdies ritmas
  • greitas kvėpavimas
  • pagalbinių kvėpavimo raumenų hipertrofija ir įkvėpimo krūtinės padėtis
  • odos ir junginės paraudimas dėl kraujagyslių išsiplėtimo

Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas – diagnozė

Lėtinio kvėpavimo nepakankamumo diagnozė daugiausia nustatoma remiantis pokalbiu, nurodant ilgą kursą kartu su atitinkančiais gasometrinius kriterijus. Tyrimai, atliekami siekiant nustatyti ligos priežastį, apima krūtinės ląstos rentgenogramą, spirometriją ir kraujo dujų matuoklį.

Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas – gydymas

Lėtinio kvėpavimo nepakankamumo gydymas daugiausia grindžiamas deguonies terapija. Paprastai jis gali būti naudojamas namuose, tačiau paūmėjimo atveju jį reikia skirti ligoninėse.

Kai kuriais atvejais taip pat naudojama lėtinė mechaninė ventiliacija. Pagrindinės ligos gydymas yra labai svarbus. Taip pat svarbi dieta, kuri užkerta kelią trūkumams ir riboja angliavandenių kiekį, paciento ir artimųjų reabilitacija bei švietimas.

Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas – komplikacijos

Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas dėl pokyčių negrįžtamumo turi daug blogesnę prognozę nei ūminis kvėpavimo nepakankamumas. Tai sukelia daug neigiamų organizmo funkcionavimo pokyčių, tokių kaip:

  • plautinė hipertenzija
  • dešiniojo skilvelio nepakankamumas
  • antrinė policitemija ir hiperklampumo sindromas
  • venų tromboembolija
  • netinkama mityba ir kacheksija

Lėtinio kvėpavimo nepakankamumo komplikacijoms įvertinti atliekami tyrimai apima EKG, echokardiografiją ir kraujo skaičiųperimetras.

Klaida

Medicinos studentas. Jis aistringai vertina sveikatą ir viską, kas su ja susiję, įskaitant sveiką mitybą. Laisvalaikiu jis užsiima kriminalinių romanų skaitymu ir jėgos treniruotėmis.

Kategorija:

Kvėpavimo sistema