Miego sutrikimai gali reikšti nenormalią miego trukmę arba nepageidaujamą elgesį miego metu. Tai labai rimta klinikinė problema, turinti įtakos kasdieniam paciento funkcionavimui, todėl kartais jis negali atlikti įprastos veiklos. Sužinokite, kokie yra miego sutrikimų tipai, sužinokite apie jų priežastis ir gydymą.

Miego sutrikimaipaveikia vis didesnį gyventojų procentą – manoma, kad apie 30 % žmonių kenčia nuo įvairių tipųmiego problemų . Dažniausia šio tipo liga yra nemiga – jos simptomais gali pasireikšti iki pusės suaugusiųjų, o apie 10 % diagnozuojama lėtinė (lėtinė) forma.

Kadangi miegas yra pagrindinis žmogaus fiziologinis poreikis, reguliuojantis daugelį svarbių organizmo funkcijų (pvz., turi įtakos hormonų pusiausvyrai, smegenų funkcijoms, tokioms kaip prisiminimas, susiejimas, koncentracija), miego sutrikimai turi didelę reikšmę. įtaka mūsų savijautai ir protui dienos metu.

Sergantieji audringiausiu eiga, pvz., narkolepsija, gali labai trukdyti normaliai funkcionuoti arba net kelti pavojų sveikatai (tai taip pat taikoma, pavyzdžiui, ekstremaliam somnambulizmo formai). Tačiau net ir epizodiniai miego sutrikimai, laiku negydomi keičiant žalingus įpročius, gali virsti ilgalaike forma, kurią gydyti yra daug sunkiau.

Miego sutrikimai – klasifikacija

Yra keletas miego sutrikimų klasifikacijų. Lenkijoje visuotinai taikoma klasifikacija pagal TLK-10 (Tarptautinė statistinė ligų ir sveikatos problemų klasifikacija, kurią sukūrė PSO). Jis skirsto miego sutrikimus į du tipus:

  • organinis miego sutrikimas (G47)- yra vienas iš kito psichikos ar somatinio sutrikimo simptomų, pvz., miego pradžios ir trukmės sutrikimai, miego apnėja, narkolepsija ir katalepsija;
  • neorganiniai miego sutrikimai (F51)– vertinami kaip atskiras sutrikimas, kurį sukelia emociniai veiksniai, pvz., neorganinė nemiga, somnambulizmas, naktiniai siaubai, košmarai.

Šiuo metu psichiatrai, klasifikuodami su miegu susijusias ligas, dažniau naudoja Amerikos tarptautinę miego sutrikimų klasifikaciją (ICSD), kurios sukūrimas taip pat buvonaujos mokslo krypties, vadinamos somnologija, pradžia. Į šią klasifikaciją įtraukti ligos subjektai skirstomi įpirminįirantrinį .

Antriniai sutrikimailydi kitas psichikos ir somatines ligas arba yra anksčiau vartotų cheminių medžiagų (vaistų, stimuliatorių) pasekmė.Pirminiai sutrikimaiskirstomi į dissomnijas ir parasomnijas

Dyssomnieyra sutrikimas, susijęs su neįprastu miego kiekiu ar kokybe. Miegas gali būti per trumpas (nemiga), per ilgas (hipersomnija) arba gali būti nenormalus (narkolepsija, sutrikęs miego ir pabudimo ritmas).

Zparasomnijaatsiranda, kai miego trukmė yra normali, tačiau jos metu pasireiškia nepageidaujamas elgesys, pvz., pacientas vaikšto per miegus, sapnuoja košmarus, jį kankina miego paralyžius arba staiga pradeda rėkti , verkia, miegant mojuoja rankomis.

Būdai gerai išsimiegoti

Miego sutrikimai – rūšys ir savybės

Tarp dissomnijų išskiriamos:

  • nemiga- diagnozuojama, kai pacientui sunku užmigti arba užmigti ilgiau nei 3 naktis per savaitę. Kai tokia situacija trunka ilgiau nei mėnesį, susiduriame su lėtine nemiga. Dažniausios nemigos priežastys – psichikos sutrikimai ir ligos (50-60 proc.), ypač depresija ir nerimas. Tai taip pat gali būti neramių kojų sindromo (RLS) pasekmė.
  • hipersomnija– tai per daug miegas (daugiau nei 9 valandas) arba per didelis mieguistumas, atsirandantis dienos metu, nepaisant nakties miego. Hipersomnija yra dažnas depresijos ir per daug psichotropinių vaistų ar alkoholio vartojimo simptomas.
  • narkolepsija- tai liga su keliais simptomais:
    • miego priepuoliai (pacientui reikia tik 5 minučių, kad užmigtų bet kokioje situacijoje, net ir tokioje, kurioje reikia susikaupimo, pvz., pokalbio metu);
    • katapleksija – staigus raumenų įtampos sumažėjimas, dėl kurio pacientas nukrenta ant žemės;
    • haliucinacijos – labai tikroviškų vaizdų atsiradimas miegant;
    • miego paralyžius – viso kūno paralyžiaus jausmas išlaikant sąmoningumą, kuris atsiranda užmiegant ar pabundant.
  • miego ir pabudimo ritmo sutrikimai- dissomnijos tipas, atsirandantis dėl vidinio biologinio laikrodžio veikimo sutrikimų. Jį sudaro miego ritmo ir aplinkos poreikių sinchronizacijos trūkumas. Dažnai tai sukelia pasikeitusios laiko juostos arba poslinkiai.

Dažnesnės parasomnijos yra:

  • vaikščiojimas per miegus- sėdėjimas ant lovos, atsikėlimas ir vaikščiojimas miegant nesuvokdamas
  • mieguistas apsvaigimas- dezorientacijos jausmas iš karto po pabudimo, lydimas blaškymosi, chaotiškų judesių, laikino kontakto su aplinka nebuvimo
  • nakties siaubas- stiprios baimės jausmas, trukdantis miegui, pasireiškiantis riksmu, verksmu, kartais agresija
  • košmarai– labai tikroviški, baimę keliantys sapnai, kuriuos sapnuojantysis prisimena dar ilgai po pabudimo. Juos gali sukelti vaikystėje patirti trauminiai išgyvenimai arba potrauminio streso sutrikimas.

Miego sutrikimai – priežastys

Miego sutrikimai gali būti kitų psichikos ir somatinių sutrikimų, pavyzdžiui, depresijos, priklausomybės nuo narkotikų, skausmo sindromų, medžiagų apykaitos ir endokrininių sutrikimų (įskaitant hipertirozę), simptomas. Todėl kiekvienam miego problemų turinčiam žmogui turėtų būti atliktas bendrųjų medicininių tyrimų paketas, kurio pagrindu bus galima nustatyti, ar jiems pasireiškiantys sutrikimai yra antriniai (sukeliantys kitos ligos), ar pirminiai

Pirminių miego sutrikimų dažniausios priežastys yra šios:

  • genetinės sąlygos- pacientui nuo vaikystės pasireiškia miego sutrikimų simptomai, jo miegas negilus, pertrūkęs ir trumpas. Su amžiumi, dėl nehigieniško gyvenimo būdo ir natūralių senėjimo mechanizmų, šie simptomai tampa vis sunkesni ir tampa lėtiniai;
  • psichofiziologinės priežastys- susijusios su sunkia gyvenimo situacija, pvz., skyrybos, mylimo žmogaus mirtis, finansinės problemos ir kitos ilgalaikį stresą sukeliančios situacijos. Jei paciento psichinė būklė nepagerėja ilgą laiką, miego sutrikimai tampa nuolatiniai ir tampa lėtine forma;
  • miego higienos taisyklių nesilaikymas- nereguliarus gyvenimo būdas ir žalingi įpročiai gali sukelti lėtinių miego problemų atsiradimą. Žmonės, kurie prabunda ir užmiega skirtingu laiku, daug laiko praleidžia lovoje (pvz., skaito, žiūri televizorių), vėlai vakarieniauja, daug laiko praleidžia prie dirbtinio apšvietimo ar neužsiima reguliaria fizine veikla, yra ypač pažeidžiami jų atsiradimas.

Miego sutrikimai – diagnostika ir gydymas

Miego sutrikimų diagnostika turėtų prasidėti nuo kreipimosi pas šeimos gydytoją, kuris įvertins bendrą paciento sveikatos būklę ir paskirs pagrindinius laboratorinius tyrimus. Jei specialistas atmetė somatinę ligą, kitas žingsnis turėtų būti vizitasregioninėje psichikos sveikatos klinikoje

Bus atlikti tyrimai, siekiant pašalinti psichikos sutrikimus. Tik įsitikinęs, kad miego problemų nėra dėl somatinės ar psichinės ligos, pacientas gali kreiptis į specializuotą miego medicinos centrą (centrų sąrašas pateikiamas Lenkijos miego tyrimų draugijos svetainėje). Tokiose įstaigose atliekami labai išsamūs miego tyrimai – polisomnografiniai tyrimai, kurių metu, be kita ko, Smegenų bioelektrinis aktyvumas (EEG), raumenų tonusas, paciento naktinio ir dienos aktyvumo lygis.

Nustačius antrinę nemigą, miego sutrikimai gydomi gydant pagrindinės ligos simptomus. Pavyzdžiui, depresijos atveju tai bus gydymas antidepresantais, hipertireoze – gydymas tirostatiniais vaistais

Jei pacientui diagnozuojami pirminiai miego sutrikimai, dažniausiai naudojamas migdomųjų vaistų vartojimas kartu su kognityvine-elgesio psichoterapija

Kategorija:

Psichiatrija