Riebalinis audinys yra susijęs su antsvoriu, negražia išvaizda ir daugelio ligų rizika. Bet ar žinojote, kad kūno riebalus galima skirstyti į „geruosius“ ir „bloguosius“? Gerieji riebalai, t.y. rudasis riebalinis audinys, yra metaboliškai aktyvūs ir jų užduotis – palaikyti tinkamą kūno temperatūrą. B altasis riebalinis audinys yra energijos saugykla lipidų pavidalu ir yra „bagažo perteklius“ perteklinio kūno svorio pavidalu.

B altas ir rudas riebalinis audinysturi skirtingas funkcijas ir savybes. Patikrinkite išsamią informaciją!

B altas ir rudas riebalinis audinys – skirtumai

B altasis riebalinis audinysskirtas kaupti energiją ir gaminti hormonus, kurie patenka į kraują. Tam tikras kiekis reikalingas tinkamam organizmo funkcionavimui.

Vienas iš pagrindinių b altųjų riebalų ląstelių (adipocitų) gaminamų hormonų yra adiponektinas, kuris veikia medžiagų apykaitos procesus, jautrina audinius insulinui, turi priešuždegiminį ir antiaterosklerozinį poveikį.

Kai organizme yra per daug b altųjų riebalų, sulėtėja adiponektino gamyba, todėl dažniau sergama medžiagų apykaitos ligomis ir 2 tipo cukriniu diabetu.

Ląstelės, sudarančios b altąjį riebalinį audinį, turi daug didesnį tūrį nei rudieji adipocitai ir kaupia daugiau riebalų. 95% b altosios riebalų ląstelės tūrio sudaro vieno burbulo pavidalo lipidai, kurie didėja dėl jų kaupimosi, o rudųjų riebalų ląstelėje yra 30-50% lipidų ir jie būna daugybės ir maži lašeliai.

Rudos ląstelės pirmiausia išsiskiria dideliu mitochondrijų skaičiumi ir geresne inervacija bei aprūpinimu krauju. Šios ląstelės yra daug aktyvesnės.

Pagrindinis riebalų ląstelių funkcionalumo skirtumas yra tas, kad b altieji adipocitai kaupia riebalus, o rudieji adipocitai naudoja juos energijai gaminti.

Manoma, kad suaugusių organizmųrudasis riebalinis audinysvaidina svarbų vaidmenį palaikant sveiką kūno svorį ir užkertant kelią atsparumui insulinui. Jo kiekis kinta, mažėja su amžiumi ir didėjant svoriui.

Didesni rudųjų riebalų kiekiai randami moterims ir žmonėms, veikiamiems šalčio, pvz., dirbantiems lauke.

Taip pat buvo pastebėta, kadkad fiziškai aktyvių žmonių, tokių kaip sportininkai ir plaukikai, kūne būtų daugiau rudųjų riebalų ląstelių.

Daugelį metų buvo manoma, kad rudasis riebalinis audinys atsiranda tik naujagimiams ir mažiems vaikams kaip papildoma atsargumo priemonė normaliai kūno temperatūrai palaikyti.

Pastarųjų metų tyrimai, naudojant šiuolaikinius matavimo metodus, parodė, kad suaugusieji taip pat turi rudųjų riebalų, tačiau daug mažesniais kiekiais. Visų pirma, jį galima rasti supraclavicular srityje ir kakle.

Tikėtina, kad rudųjų riebalų ląstelių grupės ir net atskiros ląstelės yra išsibarsčiusios visame b altajame riebaliniame audinyje. Tai gera žinia, ypač žmonėms, kurie turi problemų išlaikyti sveiką kūno svorį.

Rudojo riebalinio audinio ląstelės netgi laikomos vaistu nuo nutukimo epidemijos. Kodėl? Viską lemia jų medžiagų apykaita ir stiprus gebėjimas panaudoti b altuosiuose adipocituose susikaupusius riebalus. Iš to išplaukia, kad su „blogųjų“ riebalų pertekliumi galima kovoti padidinus „gerųjų“ riebalų kiekį organizme.

Kaip padidinti rudųjų kūno riebalų kiekį?

Virdžinijos Sandraugos universiteto medicinos mokyklos mokslininkai padarė įdomių išvadų. Jie atliko tyrimą su grupe žmonių, uždengtų šiluminėmis antklodėmis patalpoje, kurioje temperatūra palaipsniui mažėjo nuo 26 °C iki 12 °C.

Tyrimo dalyvių energijos sąnaudos padidėjo vidutiniškai 48%. Be to, žmonėms, kurie pradėjo drebėti nuo šalčio, raumenų aktyvumas padidėjo 88 proc. Tuo pačiu metu buvo tiriamas irisino – hormono, atsakingo už rudojo riebalinio audinio vystymąsi – lygis. Kai kūnas atvėso, jo lygis žymiai padidėjo.

Laimei, š altis nėra vienintelis rudųjų adipocitų gamybos stimuliatorius, todėl jums nereikia rinktis krioterapijos, kad palaikytumėte svorio metimo pastangas. Irisino sekrecija taip pat buvo išbandyta fizinio krūvio metu.

Hormono kiekis buvo panašus į tą, kuris susidaro organizmui vėsstant. Paprasta išvada – fizinis aktyvumas ne tik pagerina raumenų sveikatą, bet ir b altus riebalus paverčia rudais.

Bostono Joslino diabeto tyrimų centro mokslininkų grupė, vadovaujama Kristin Stanford, taip pat tyrė pratimų poveikį rudajam riebaliniam audiniui. Tyrimų su pelėmis, taip pat su grupe vyrų, kurie reguliariai užsiima fizine veikla, rezultatai yra daug žadantys.

Vyrai reguliariai važinėjo 12 savaičiųdviratį, o pelės 11 dienų bėgo ant besisukančio rato. Tiek žmonėms, tiek pelėms buvo pastebėtas rudojo riebalinio audinio kiekio padidėjimas ir padidėjęs jo metabolinis aktyvumas.

Gyvūnų atveju naujai susidaręs riebalinis audinys buvo persodintas į pelių, kurios nebuvo fiziškai aktyvios, organizmus. Šios pelės padidino gliukozės toleranciją, padidino jautrumą insulinui ir sumažino kūno svorį bei riebalų masę. Teigiamas metabolinis poveikis tęsėsi nuo dviejų iki trijų mėnesių.

Mokslininkai nustatė, kad…

… tėvo genai lemia b altojo riebalinio audinio vystymąsi. Iš karto, veikiant motinos genams, išsivysto rudasis riebalinis audinys. Atradimą padarė prof. Jan-Wilhelm Kornfeld iš Syddansk Universitet (Danija) su mokslininkais iš Max Planck instituto Kelne (Vokietija) ir Medial universiteto Vienoje (Austrija).

Verta žinoti

Kas yra smėlio spalvos riebalinis audinys

Iki tam tikro momento buvo manoma, kad rudos ir b altos riebalų ląstelės yra kilusios iš to paties tipo kamieninių ląstelių. Tačiau ši tezė pasirodė neteisinga. Tačiau buvo nustatyta, kad, priklausomai nuo poreikių, pirmtakų ląstelė gali transformuotis į rudųjų riebalų ląstelę arba griaučių raumenų ląstelę. Taigi rudoji riebalų ląstelė tam tikra prasme yra labai panaši į raumenų ląstelę (daug mitochondrijų, greitas energijos suvartojimas). Tokioje situacijoje atrodė logiška, kad subrendusios b altosios riebalų ląstelės negali virsti rudomis riebalų ląstelėmis. Tačiau Saverio Cinti iš Ankonos universiteto Italijoje, tyrinėdamas žiurkes, pripratusias prie žemos aplinkos temperatūros, parodė, kad b altasis riebalinis audinys gali virsti rudu per transdiferenciaciją. Riebalų ląstelių skaičius nepasikeitė, o naujai susidariusios rudos ląstelės šiek tiek skyrėsi nuo „klasikinės“ morfologijos – iš pradžių susidariusios iš pirmtakų ląstelės. Jie buvo pavadintismėlio spalvos riebaliniu audiniuir nustatė tą patį funkcionalumą kaip rudasis riebalinis audinys. Šie rezultatai rodo, kad rudojo riebalinio audinio formavimasis gali būti skatinamas net ir suaugus.

Rudos riebalų ląstelės kaip vaistas nuo nutukimo?

Joslino mokslininkų tyrimai rodo, kad rudasis riebalinis audinys yra svarbus medžiagų apykaitos organas, kurio buvimas gali padėti gydyti su nutukimu susijusias ligas – atsparumą insulinui, diabetą ir metabolinį sindromą. Taip pat buvo nustatyta, kad rudųjų riebalų ląstelių transplantacija padidino interleukino-6 (IL-6) ekspresiją. AnksčiauTyrimai parodė, kad IL-6 padidina energijos sąnaudas ir teigiamai veikia svorio metimą. Nežinoma, ar tą patį poveikį galima pasiekti persodinus rudųjų riebalų ląsteles žmonėms, tačiau yra didelė tikimybė, kad šie adipocitai gali būti naudojami nutukimui ir diabetui gydyti.

Nepriklausomų mokslininkų grupių tyrimų rezultatai rodo, kad rudojo riebalinio audinio kiekio padidėjimas organizme teigiamai veikia medžiagų apykaitą ir svorio mažėjimą.

Daugybė tyrimų rodo, kad kuo didesnis kūno svoris, tuo mažesnis rudojo riebalinio audinio kiekis ir aktyvumas organizme. Žmonėms, sergantiems 2 tipo cukriniu diabetu, taip pat būdingas mažesnis šio audinio kiekis, palyginti su sveikais žmonėmis. Nepriklausomų mokslininkų grupių tyrimų rezultatai rodo, kad rudojo riebalinio audinio kiekio padidėjimas organizme teigiamai veikia medžiagų apykaitą ir svorio mažėjimą. Rudųjų riebalų ląstelių gamyba suaugusio žmogaus organizme įmanoma reguliariai fiziškai aktyvinant. Prieš pradėdami gydymą nuo nutukimo, kuris praėjo klinikinius tyrimus, stenkitės padidinti savo kūno „gerųjų“ riebalų kiekį. Pasirūpinkite kasdieniu pratimų kiekiu ir padėsite sau kovoti su antsvoriu ir negalavimais, atsirandančiais dėl per didelio kūno svorio.

Kategorija:

Lieknėjimas