Agorafobija yra nepateisinama, liguista atviros erdvės baimė. Agorafobija sergantys žmonės negali patys išeiti iš namų, slegianti pati mintis. Kokios yra agorafobijos priežastys ir simptomai? Koks yra gydymas?

Agorafobijayra neurozinis sutrikimas, kurio esmė yra nepateisinama, liguista atviros erdvės baimė ir kt. Baimę kelia ir didelės uždaros patalpos, kuriose yra daug žmonių, pvz., prekybos centrai, geležinkelio stotys. Agorafobai taip pat vengia keliauti traukiniu, vairuoti automobilį ir net važinėti dviračiu vieni. Pacientai vengia visų situacijų ir vietų, bijodami, kad iš jų išlipti gali būti sunku/gėdinga. Be to, jie bijo, kad jei jiems kas nors nutiks, niekas iš minios to nepastebės. Štai kodėl jie neišeina iš namų be lydinčio asmens, kuris yra „saugumo garantas“ viešose vietose.

Agorafobija – priežastys

Tiksliai nežinoma, kas sukelia agorafobiją. Galbūt jo raidai įtakos turi traumuojantys išgyvenimai, situacija, kai pasiklystama minioje. Tai taip pat gali būti susiję su agorafobo asmenybe.

Agorafobija – simptomai

Agorafobija sergančiam žmogui, kuris yra atviroje erdvėje, viešoje vietoje,

  • pakyla kraujospūdis
  • priverčia širdį plakti greičiau
  • viduriavimas, atsiranda pollakiurija
  • „minkštos“ kojos
  • kvėpavimas tampa greitas ir gilus, dėl kurio atsiranda hiperventiliacija, dėl kurios gali išsivystyti laktatacidozė ir panikos priepuolis. Tada gali pasireikšti širdies priepuoliui būdingi simptomai – krūtinės skausmas, dusulys

Sustiprėję somatiniai nerimo simptomai sveikam žmogui nepavojingi. Tačiau žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis (ypač širdies ir kraujagyslių ligomis), jos gali net kelti pavojų gyvybei.

PATIKRINTI>>PANIKOS priepuoliai – ką daryti, kad išvengtumėte panikos priepuolių

Svarbu žinoti, kad agorafobija gali egzistuoti kartu su obsesiniu kompulsiniu sutrikimu, nerimo neuroze, socialine fobija, bipoliniu sutrikimu ar epilepsija.

Agorafobija – gydymas

Fobijų atveju farmakologinės medžiagos atlieka pagalbinį vaidmenį. Patartina naudoti kognityvinę elgesio terapijądaugiausia sisteminio desensibilizacijos, ty laipsniško desensibilizacijos, technika. Nusistatoma dirgiklių hierarchija – nuo ​​silpniausio iki stipriausio, o terapija pradedama pakartotinai veikiant pacientą silpniausiam iš jų. Mūsų smegenys gali priprasti prie visko, įskaitant baimę. Taigi laikui bėgant jis silpnėja. Tuo pačiu metu naudojamas konkurencinis stimulas – atsipalaidavimas.

Agorafobijos atveju pacientas pirmiausia išeina į terasą 1-2 minutėms. Jis išsigandęs, bet psichoterapeutas įveda jį į atsipalaidavimo būseną. Kai ligonis nurimsta, grįžta į kambarį ir vėl išeina, bet ilgesniam laikui. Daug kartų kartojant pratimą sumažėja nerimas, o buvimas terasoje asocijuojasi su atsipalaidavimu. Tada galite pabandyti išeiti į gatvę. Prieš pradedant tokią terapiją paaiškinama ligos esmė ir išmokstama atsipalaidavimo technikų.

Žiūrėkite 10 nuotraukų galeriją

Kategorija:

Psichiatrija