Emociškai nestabili asmenybė – tai asmenybės sutrikimas, kuris oficialiai priskiriamas ligai. Yra du pagrindiniai tokios asmenybės tipai – impulsyvus tipas ir ribinis tipas. Kiekvienas iš jų turi skirtingus simptomus ir reikalauja skirtingo gydymo.

Emociškai nestabili asmenybėyra ligos darinys, kuriam būdingas psichiatrų apibūdinimas ir kuris atsidūrė Tarptautinėje ligų ir sveikatos problemų klasifikacijoje TLK-10 su simboliu F60. 3. Pagal diagnostikos kriterijus šis sutrikimas suskirstytas į du tipus su skirtingais simptomais.

Apskritai emociškai nestabili asmenybė yra sutrikimų grupė, kuriai būdingi bent trys iš šių simptomų:

  • polinkis veikti staiga, negalvojant apie pasekmes;
  • polinkis į ginčus ir ginčus su kitais, dažniausiai kai ginčo priežastis yra kritika ar nesėkmė;
  • polinkis į pykčio ir agresijos priepuolius, savo elgesio nekontroliavimas;
  • kantrybės stoka, greitas pradėtos veiklos atsisakymas dėl matomo efekto stokos;
  • emocinis nestabilumas, kaprizingumas (niekas nežino, ko tikėtis iš tokio žmogaus elgesio)

Emociškai nestabili asmenybė – priežastys

Dažniausiai pirmieji sutrikimo požymiai atsiranda vėlyvoje vaikystėje ar paauglystėje ir dažniausiai išlieka visą gyvenimą. Emociškai nestabilios asmenybės atsiradimo priežastys yra kelios.

  • šeimos įtaka- galbūt anksčiau patyrėte slaugytojo nepriežiūrą, praradote šeimos narį, praradote saugumo jausmą, galėjote patirti seksualinę prievartą arba prievartą.
  • biologinis veiksnys- sutrikimų atsiradimui įtakos gali turėti buvę smegenų ar galvos traumos ir netgi hormonų disbalansas (mažas serotonino kiekis).
  • genetinis faktorius- sutrikimai siejami su panašių sutrikimų atsiradimu paciento šeimos nariams
  • psichosocialinis veiksnys- pacientas yra dviprasmiškas vertindamas tikrovę, neleidžia atlikti netiesioginių vertinimų, o tai sukeliaemocinis nestabilumas.

Emociškai nestabili asmenybė – diagnozė

Norint diagnozuoti sutrikimus, būtina atlikti psichiatrinę apklausą su pacientu, o dažnai ir su jo artimaisiais. Pokalbis papildomas papildomais psichologiniais ir neurologiniais tyrimais. Nustatant diagnozę, svarbiausia atskirti asmenybės sutrikimus nuo kitų psichikos ar neurologinių ligų

Norint nustatyti tinkamą diagnozę ir pradėti gydymą, reikia detaliai aprašyti sutrikimą ir priskirti jį konkrečiam tipui – pagal TLK-10 klasifikaciją. Yra du emociškai nestabilios asmenybės tipai: impulsyvus tipas (F60.30) ir ribinis tipas (F60.31).

Emociškai nestabili asmenybė – impulsyvus tipas

Tai sutrikimas, būdingas veikimui akimirksniu, neapgalvotam, staigiam ir smurtiniam.

  • Tokios asmenybės žmonės nekontroliuoja savo elgesio ir impulsyviai reaguoja, pavyzdžiui, į kritiką. Pacientai labai greitai susinervina ir lengvai susierzina. Jie dažnai sprogsta iš pykčio. Susierzinę jie netgi gali reaguoti agresija.
  • Šio tipo asmenybėms būdinga neapgalvota reakcija. Impulsyvus žmogus nenumato savo elgesio pasekmių, negalvoja apie savo išsišokimų pasekmes. Greitai reaguoja neanalizuodamas.
  • Tokio žmogaus galvoje sukasi daug minčių, į kurias jis negali susikaupti. Yra nerimas. Sergantis žmogus yra emociškai nestabilus, jo nuotaika keičiasi.
  • Emociškai nestabilūs impulsyvaus tipo žmonės beveik nuolat jaučia tam tikrą įtampą. Viskas, ko jums reikia, yra stimulas sprogstamai reakcijai. Tokių žmonių elgesyje svarbiausia agresija, kuri jų atveju yra būdas paleisti perteklines emocijas. Sergantis žmogus dažnai pats ieško kivirčo priežasties, inicijuoja kivirčus, perša jį ant kitų, o kartais ir ant savęs. Jis verda neapykanta visiems aplinkiniams.
  • Toks žmogus negali priimti kritikos, bet taip pat negali būti kantrus. Jei ji greitai nepamato savo darbo rezultatų, ji nusivilia ir situacija ją erzina.

Emociškai nestabili asmenybė – ribinė asmenybė

Pasienio asmenybės sutrikimui būdingas didelis nestabilumas tarpasmeniniuose santykiuose ir nustatant savo tapatybę. Pacientas turi problemų dėl stiprių emocijų, kurios dažnai paaštrėja. Galima kalbėti apie tam tikrą asmenybės chaosą, o svarbiausia – perdėjimą, apibūdinantį kiekvieną jo veiksmą ir elgesį. Bet kokio tokio vyro elgesio k altininkas yra nusivylimas ir nuolatinis nusivylimasprieštaravimą, kurį jis jaučia. Norint diagnozuoti ribinį asmenybės sutrikimą, būtina rasti kai kuriuos iš šių simptomų.

  • Žmogus nėra tikras dėl savo tapatybės. Žema savigarba neleidžia jam apsibrėžti tikslų ir pageidavimų, jis turi problemų dėl seksualinės tapatybės, negali savęs vertinti. Jis nepastebi prieštaravimų, kuriuos atstovauja. Jis viską mato juodai arba b altai. Dažniausiai tai eina koja kojon su problemomis darbe – profesinė karjera labai trapi, nes greitai atgrasoma nuo atliekamų veiksmų.
  • Sergantis žmogus bijo apleisti ir vienatvės. Jis desperatiškai bando išsaugoti visus savo santykius, net ir emociniu šantažu (savižudybės ar suluošinimo grėsmė). Jo emocinis labilumas yra blogas norint palaikyti sveikus santykius su kitais. Santykiai yra trumpalaikiai, bet intensyvūs – dažniausiai pacientas juos mato ekstremaliomis spalvomis.
  • Ribinės asmenybės žmogus jaučia vidinę tuštumą, turi depresyvių nuotaikų. Jo gyvenime vyrauja nepasitenkinimas ir pyktis, jo gerovė. Jį daugiausia valdo neigiamos emocijos. Jis lengvai supyksta ir įsiuto, nevaldo šių protrūkių.
  • Sergantis žmogus įvairiose gyvenimo srityse elgiasi impulsyviai – gali greitai švaistyti pinigus, domisi rizikingu seksualiniu elgesiu, rizikingai vairuoja automobilį, dažnai vartoja psichoaktyvias medžiagas, žaloja save, kenčia alkio priepuolius. kurį jis gausiai tenkina ir pan.
  • Pasienio žmogus yra emociškai nestabilus, lengvai įsitraukia į ekstremalias emocijas, sunku nuspėti, kaip jis elgsis konkrečioje situacijoje, elgsis afektiškai. Jai būdingos nepastovios nuotaikos, taip pat ir santykiuose su kitais.
  • Pacientas turi paranojinių minčių, persekiojimų, kliedesių, panikos priepuolių. Ji nuolat patiria stresą, negali susidoroti su nerimu, daug kuo įtikinėja, mato grėsmę, kurios nėra. Jam sutrikusios pažintinės funkcijos. Toks žmogus negali pats nusiraminti, jaučiasi kitų nesuprastas ir bijo būti atstumtas.
  • Pasitaiko, kad ribinės asmenybės žmogus kenčia nuo superego sutrikimų. Jis save vertina griežtai, kelia aukštus savo elgesio standartus, siekia idealo, bet kartu jaučia ir nesėkmę šiuose siekiuose. Pažeisdamas griežtas taisykles, kurias jis nustatė sau, jaučiasi k altas.

Pasienio elgesys gali lydėti kitų psichikos sutrikimų, pvz., neurozės, psichozės, anoreksijos, bulimijos, depresijos, priklausomybių, bipolinio sutrikimo, atsiradimą.

Įdomu tai, kad ribinės emociškai nestabilios asmenybės dažniau diagnozuojamos moterims nei vyrams. Kuo sudėtingesnė asmenybė ir kuo daugiau sutrikimų, tuo ilgesnis ir ilgesnis gydymasišplėstinis.

Emociškai nestabili asmenybė – gydymas

Dažniausias asmenybės sutrikimų gydymo metodas yra ilgalaikė psichoterapija, pvz., psichodinaminė arba kognityvinė-elgesio terapija. Pradiniame gydymo etape svarbiausia įgyti paciento pasitikėjimą ir įtraukti jį į gydymo procesą. Tai suteikia jums galimybę pasveikti.

Farmakologinės medžiagos labai retai naudojamos asmenybės sutrikimams gydyti. Jei jie rekomenduojami, tada tik tuo atveju, jei pacientui reikia kontroliuoti tokius simptomus kaip depresija ar nerimas, kurie gali trukdyti gydymui ir turėti įtakos jo nesėkmei.

Farmakologiniai preparatai dažniau vartojami esant ribiniam asmenybės sutrikimui, tačiau dėl pacientų polinkio tapti priklausomiems nuo psichoaktyvių vaistų, raminamieji vaistai – ypač benzodiazepinų pagrindu – juos gydant dažniausiai praleidžiami. Dažniau pacientams skiriami SSRI, antipsichoziniai vaistai ar vadinamieji nuotaikos stabilizatoriai.

Ribinės asmenybės psichoterapijos atveju veiksmingiausia psichoterapijos forma yra Fonagy ir Bateman psichoanalitinė terapija bei Kernbergo terapija. Moksliniai tyrimai taip pat įrodė, kad Marsha Linehan dialektinė-elgesio terapija taip pat suteikia galimybę išgydyti sutrikimus.

Kategorija:

Psichiatrija