Kraujospūdis yra jėga, kuria skystis arba kraujas spaudžia kraujagyslės sieneles. Yra sistolinis ir diastolinis spaudimas. Kuo jie skiriasi? Sistolinis kraujospūdis matuojamas kairiojo skilvelio sistolės metu, o diastolinis – prieš pat kraujo išmetimą iš širdies. Kas iš tikrųjų yra kraujospūdis, kokie veiksniai jį įtakoja? Koks yra normalus kraujospūdis ir kokie yra sistolinio bei diastolinio kraujospūdžio standartai?

Slėgis – kraujospūdžio charakteristikos

Arterinis slėgisyra jėga, kuria skystis spaudžiasi prie kraujagyslių sienelių. Verta žinoti, kas tai yra ir kas jai daro įtaką, ir taip suprasti, kas yra hipertenzija ir kaip su ja kovoti. Norint tiksliai suprasti, kas yra slėgis ir kas jį veikia, būtina peržiūrėti kai kuriuos kraujotakos sistemos anatomijos aspektus.

Arterijos mūsų kūne yra skirtingos struktūros, priklausomai nuo jų dydžio – didelėse kraujagyslėse, tokiose kaip aorta, yra daug elastingo jungiamojo audinio, todėl jos gana lanksčios. Nervų ar endokrininės sistemos įtaka šių kraujagyslių skersmeniui yra nedidelė.

Mažesnėse arterijose, savo ruožtu, yra daug lygiųjų raumenų ir autonominės nervų sistemos nervų galūnių, raumenų skaidulų susitraukimas ir atsipalaidavimas sukelia kraujagyslių skersmens pokyčius, o esant dideliam jų kiekiui kūne. , tai turi didelę įtaką slėgiui. Išplečiant ir susiaurinus šias arterijas, galima reguliuoti į visus organizmo organus pritekančio kraujo kiekį pagal esamus jų poreikius. Autonominė nervų sistema veikia kraujospūdį dviem būdais – dėl parasimpatinės dalies jis sumažėja, o dėl simpatinės – didėja.

Kraujospūdis – kas tai?

Širdies susitraukimas išstumia tam tikrą kiekį kraujo į aortą ir šiek tiek ištempia aortos sienelę. Padidėjęs kraujo tūris ir palyginti nedidelis kraujagyslių dydžio pokytis padidina slėgį. Jis plinta toliau arterijomis, vadovaudamasis kraujagyslių susisiekimo dėsniu, sukurdamas vadinamąją slėgio bangą.

Aortos sienelės tempimas leidžia laikytienergija iš širdies veiklos, kuri išsiskiria, kai dalis arterijos grįžta į ankstesnį dydį. Taip pat šis formos pokytis periferiškai perduodamas kraujagyslės eiga, o tai užtikrina, kad sienelė ir toliau veiktų viduje esantį kraują, t.y. oro efektas. Tokie arterijų skersmens pokyčiai užtikrina, kad kraujas yra nuolat stumiamas aplink periferiją, net ir širdies diastolės metu, išlaikant jos tekėjimą ir teigiamas kraujospūdžio reikšmes.

Slėgio banga ir kraujagyslių deformacija yra pulso banga ir ji atitinka sistolinį slėgį. Tai mes jaučiame matuodami pulsą. Pulsinės bangos sklidimo greitis priklauso nuo kraujagyslių elastingumo, todėl kietesnėse kraujagyslėse ji sklinda greičiau.

Arterijų sukietėjimas progresuoja su amžiumi, todėl su amžiumi kraujospūdis šiek tiek didėja, tačiau procesas vyksta labai lėtai ir bėgant metams kraujospūdžio normos nekinta. Sienelių sukietėjimas žymiai pagreitina aterosklerozę, todėl jis svarbus hipertenzijai išsivystyti. Sukietėjusių kraujagyslių skersmenį daug sunkiau reguliuoti nervų ar endokrininės sistemos.

Slėgis, kaip fizinis dydis, priklauso nuo kraujagyslių tėkmės greičio ir pasipriešinimo, pasipriešinimas savo ruožtu priklauso nuo slėgio skirtumo ir iš širdies išstumto kraujo kiekio (šis kraujo kiekis yra širdies galia), didžiausias pasipriešinimas pastebimas mažose arteriolėse, nes jos turi mažiausią šviesą ir, be to, galimybę ją reguliuoti. Srauto greitis yra kraujo kiekis, patenkantis į arterijas ir iš jų. Žinoma, srautas atitinka slėgio skirtumą – nuo ​​didesnio iki mažesnio ir pulsuoja – pagal širdies plakimą.

Sistolinis ir diastolinis kraujospūdis – kas tai?

Kraujospūdis visada apibūdinamas dviem reikšmėmisir:

  • sistolinis spaudimas- tai didžiausias kraujotakos sistemos slėgis. Jis matuojamas kairiojo skilvelio susitraukimo metu - didžiausias kraujo išmetimas
  • diastolinis spaudimas- registruojamas prieš pat kraujo išmetimą iš širdies ir yra mažiausias slėgis, kurį galima užregistruoti arterijose. Diastolės metu jis nenukrenta iki nulio, nes arterijų sienelės atsisako sukauptos energijos ir daro spaudimą viduje esančiam kraujui
Svarbu

Sistolinis ir diastolinis spaudimas – normos

Normaliomis sąlygomis išmatuotos kraujospūdžio reikšmės yra atitinkamai 120 ir 80 mmHg, kurias rašome 120/80, skirtumas tarp jų yra pulso slėgis ir siekia apie 40 mmHg, vidutinis arterinis spaudimas apskaičiuojamas pagal diastolinį pridedant prie 1/3 skirtumo tarp sistolinio irdiastolinis.

Slėgis – kuris turi įtakos teisingam slėgiui

Nei žemas kraujospūdis, nei aukštas kraujospūdis nėra naudingi sveikatai. Yra daug veiksnių, turinčių įtakos slėgio dydžiui. Tai ypač priklauso nuo to, kas paminėta: širdies tūrio ir kraujagyslių pasipriešinimo, todėl jiems didelę įtaką turi cirkuliuojančio kraujo kiekis ir širdies efektyvumas – jos darbo jėga, ritmo taisyklingumas, širdies struktūra. vožtuvai, ypač aortos.

1. Nervų sistema

Nervų sistemos įtaka kraujospūdžiui taip pat yra didelė, darydama įtaką širdies susitraukimų stiprumui ir kraujagyslių pasipriešinimui, todėl emocijų įtakoje ji kinta tiek, kad kai kuriems pacientams b altojo chalato efektas yra pastebėtas, t. y. kraujospūdžio padidėjimas gydytojo matavimo metu. Dėl šios priežasties, be kita ko, arterine hipertenzija sergantiems žmonėms labai svarbūs matavimai namuose. Nervų sistemos įtaka matoma ir naktį, kai dominuoja parasimpatinė nervų sistema ir slėgis nukrenta iki 20mmHg. Psichinė būklė ir streso bei sunkių situacijų įveikimas yra vienodai svarbūs. Dažnas nervingumas padidina nervų sistemos įtampą, suaktyvina jos simpatinę dalį ir padidina spaudimą.

2. Endokrininė sistema

Kraujagyslių pasipriešinimą, taigi netiesiogiai kraujospūdį, reguliuoja ir endokrininė sistema – pvz. skydliaukė, antinksčiai, prieskydinė liauka, hipofizė. Šių liaukų hormonai padidina kraujospūdį, ypač adrenaliną, o pvz., prostaglandinas E – mažina. Skausmo atveju aiškiai matoma nervų ir endokrininės sistemos įtaka. Šis jausmas padidina spaudimą, be kita ko, padidindamas adrenalino sekreciją ir simpatinės nervų sistemos tonusą. Kitas veiksnys yra mankšta, tačiau jos poveikis gali būti dvejopas. Statiškas sportas, tai yra svarmenų kilnojimas, laikinai padidina kraujospūdį, bet ir ilgam padidina kraujospūdį, o tai yra viena iš priežasčių, kodėl jie nėra sveiki širdies ir kraujagyslių sistemai. Dinaminės sporto šakos, tokios kaip bėgimas, važiavimas dviračiu, plaukimas, jei jos reguliariai praktikuojamos, mažina kraujospūdį ir turi teigiamą poveikį sveikatai.

3. Bloga mityba, nutukimas, rūkymas

Dieta taip pat turi įtakos kraujospūdžiui – ypač druska, alkoholis. Jie keičia cirkuliuojančio kraujo kiekį ir lygiųjų raumenų darbą kraujagyslių sienelėse. Kitas veiksnys yra nutukimas, dėl kurio padidėja kraujospūdis, nes riebalinis audinys turi didelį atsparumą. Kita vertus, rūkymas skatina arterijų sienelių standumą ir skatina nedidelio adrenalino išsiskyrimą.

Aukščiau paminėti veiksniai yra patys svarbiausi, tačiau dėl daugybės slėgio pasikeitimo priežasčių neįmanoma jų visų išvardyti. Dauguma jų veikia per nervų sistemą. Reguliariai geriama kava ar arbata turi nedidelį poveikį kraujospūdžiui, kaip ir atmosferos slėgis – dėl jo pokyčių gali pablogėti savijauta, tačiau tai veikia kitaip nei kraujospūdžio pokyčiai.

Kraujospūdžio pokyčiai taip pat fiksuojami keičiant padėtį, dėl gravitacijos jėgos. Stovint ar sėdint kraujas krenta link pėdų ir pastebimi pokyčiai, priklausomai nuo kūno ūgio. Dėl šios priežasties iš karto pakeitus padėtį, širdis šiek tiek pagreitėja, kad būtų užtikrintas kraujo tiekimas į vietas, kur jo yra mažiau.

Todėl kraujospūdį reikia matuoti trumpam pailsėjus, o kraujospūdžio matuoklio manžetė uždedama ant rankos tame pačiame lygyje kaip ir širdis, naudojant atitinkamą įrangą, kuri užtikrina patikimus ir kartojamus matavimus.

Žiūrėkite 6 nuotraukų galeriją

Kas yra veninis spaudimas?

Veninis spaudimasyra daug rečiau matuojamas parametras, jo įvertinimui reikia įvesti kateterį dešiniojo prieširdžio srityje, todėl tai yra invazinis tyrimas . Veninis slėgis yra daug mažesnis nei arterinis, yra apie 15-20 mmHg ir kartais gali nukristi iki 0, nes venos yra labai suglebusios ir neturi savo pompos. Veninis spaudimas dažniausiai matuojamas sunkiai sergantiems pacientams, patyrusiems šoką. Tai leidžia įvertinti ir planuoti IV skysčių skyrimą, nes geriausiai parodo paciento hidratacijos būseną.

Kategorija:

Kardiologija