- Citostatikai: padalijimas
- Citostatiniai vaistai: dažniausiai naudojamų savybių savybės
- Citotoksiniai vaistai: šalutinis poveikis
Citotoksiniai vaistai (citostatikai, citostatikai) – tai vaistai, naudojami chemoterapijoje – sisteminio piktybinių navikų gydymo metodo. Citostatikai veiksmingai naikina vėžines ląsteles, tačiau turi daug šalutinių poveikių. Šie vaistai naikina greitai besidalijančias ląsteles, kurios sudaro mūsų kūno audinius, pvz., epidermį, žarnyno epitelį ir kaulų čiulpus.
Citotoksiniai vaistai( Citostatikai ,Citostatikai ) naudojami gydymui arba ilgalaikė ligos remisija esant dideliam jautrumui chemoterapijai neoplazmuose – tai vadinamoji. radikalus elgesys.
Be to, citostatikai naudojami gyvenimo trukmei pailginti ir (arba) negalavimams bei simptomams sumažinti, kai gydymo nauda viršija bendros būklės ir gyvenimo kokybės pablogėjimo riziką dėl neigiamo atskirų vaistų poveikio – tai yra taip vadinamas paliatyvus gydymas.
- Kaip veikia chemoterapija?
Siekiant sumažinti naviko atsparumo gydymui riziką, taikomi kelių vaistų chemoterapijos režimai su citostatikais – dažniausiai tai yra 2–3 vaistai, skiriami 21–28 dienų intervalu.
Citostatikai: padalijimas
Citostatiniai vaistai gali būti skirstomi pagal jų cheminę struktūrą ir veikimo mechanizmą bei ląstelių ciklo fazę, kurioje jie veikia.
Dėl cheminės struktūros ir veikimo mechanizmo išskiriami:
- alkilinantys vaistai
- antimetabolitai
- priešvėžiniai antibiotikai
- podofilotoksino dariniai
- augalų alkaloidai
- taksoidy
- kamptotecino dariniai
Citostatikai, atsižvelgiant į ląstelių ciklo fazę, kurioje jie veikia neoplastines ląsteles, gali būti suskirstyti į dvi grupes – nuo fazės priklausomus vaistus ir nuo fazės nepriklausomus vaistus.
- Nuo fazės priklausomi vaistai
Nuo fazės priklausomi vaistai yra aktyvūs tam tikroje ląstelės ciklo fazėje. Tai reiškia, kad vartojamas vaistas veikia tik grupę vėžinių ląstelių, kurios šiuo metu yra konkrečioje ląstelių ciklo fazėje.
Kadangi vėžio ląstelės tam tikru momentu dažniausiai būna skirtinguose ciklo etapuose,nuo vienos fazės priklausomo vaisto ribojamas tik proliferuojančių ląstelių dalis.
Pavyzdžiui, vaistai, turintys antimetabolinį aktyvumą, veikia ląstelių ciklo S fazėje, priešnavikiniai antibiotikai S, G2 ir M fazėje, o augalų alkaloidai ir taksoidai – M fazėje. Podofilotoksino dariniai ir kamptotecino dariniai, kita vertus, veikia ląstelės ciklo G2 fazėje.
- Nuo fazės nepriklausomi vaistai
Vaistai, nepriklausomi nuo ląstelių ciklo fazės, rodo tiesinį dozės ir poveikio ryšį, o tai reiškia, kad kuo didesnė naudojama citostatiko dozė, tuo didesnis sunaikintų naviko ląstelių procentas. Šių citostatikų grupei priklauso vaistai, turintys alkilinančio poveikio.
Citostatiniai vaistai: dažniausiai naudojamų savybių savybės
- ALKILATORS
Šių vaistų veikimo mechanizmo esmė – sukurti cheminius junginius su funkcinėmis molekulių grupėmis, būtinomis tinkamam vėžinės ląstelės funkcionavimui, tokiomis kaip DNR, RNR, fermentai ir b altyminės struktūros hormonai.
Vyksta alkilinant, dėl kurio pažeidžiami pagrindiniai vėžio ląstelės gyvybės procesai – daugiausia biologinis DNR aktyvumas.
Šie vaistai, nepaisant to, kad veikia nepriklausomai nuo ląstelės ciklo fazės, stipriausią aktyvumą rodo tuo laikotarpiu, kai ląstelė patenka į S fazę ir sintetina didelius kiekius DNR, RNR ir b altymų. Jų citostatinis poveikis ryškiausias prieš greitai besidalijančias ląsteles.
Šie vaistai naudojami tiek monoterapijai, tiek politerapijai gydant vėžį, pvz., leukemiją, limfinės sistemos vėžį ir organų navikus (įskaitant krūties vėžį, plaučių vėžį, sėklidžių vėžį, kiaušidžių vėžį).
- ANTIMETABOLITAS
Tai vaistai, kurie priklauso nuo ląstelių ciklo fazės, kurie pirmiausia yra aktyvūs S fazėje. Jų cheminė struktūra primena cheminius junginius, kuriuos vėžio ląstelės naudoja tinkamai funkcionuoti.
Dėl to, kad vėžinė ląstelė negali „atskirti“ antimetabolitų nuo jai reikalingų medžiagų, ji juos naudoja savo gyvavimo cikle. Dėl to susidaro nenormalios struktūros, kurios vėliau blokuoja vėžio ląstelių dalijimąsi.
Antimetabolitai duoda geriausius rezultatus gydant greitai augančius navikus. Pavyzdžiui, metotreksatas naudojamas gydyti, inter alia, leukemijos, limfomos, krūties vėžys, sarkomos, gestacinė trofoblastinė liga ir fluorouracilas – gydant krūties vėžį ir daugelio virškinimo trakto organų vėžį.
- Antibiotikai prieš vėžį
Narkotikų iš šios grupės veiksmųpriklauso nuo ląstelės ciklo fazės ir yra pagrįstas DNR struktūros sunaikinimu, laisvųjų radikalų susidarymu ir tiesioginiu vėžio ląstelių membranos pažeidimu.
Chemoterapijoje naudojami I ir II kartos antraciklinai ir aktinomicinai. Pirmos kartos antraciklino pavyzdys yra daunorubicinas, naudojamas ūminei limfoblastinei leukemijai ir ūminei mieloidinei leukemijai gydyti.
Antros kartos antraciklinai (aklarubicinas, epirubicinas, idarubicinas, mitoksantronas) naudojami ūminei mieloidinei ir limfoblastinei leukemijai gydyti. Be to, mitoksantronas naudojamas krūties ir prostatos vėžiui gydyti.
- SUBFILOTOKSINO DARINIAI
Šiai vaistų grupei priklauso etopozidas ir tenipozidas. Jų veikimas pagrįstas topoizomerazės II slopinimu, dėl kurio nutrūksta neoplastinės ląstelės genetinės medžiagos replikacijos procesas ir vėlesnė jos mirtis.
Etopozidas daugiausia naudojamas ūminei mieloidinei leukemijai, ne Hodžkino limfomoms, smulkių ir nesmulkialąsteliniam plaučių vėžiui, sėklidžių vėžiui, Hodžkino vėžiui ir Ewingo sarkomai gydyti.
Tenipozidas skiriamas sergant vaikų ūmine limfoblastine leukemija ir smulkialąsteliniu plaučių vėžiu.
- AUGALŲ ALKALOIDAI, TAKSOIDAI IR KAMPTOTECINŲ DARINIAI
Šie vaistai yra verpstės nuodai (vadinamieji mitotoksinai). Jie sutrikdo ląstelės branduolio dalijimąsi, o tai vyksta prieš visos ląstelės dalijimąsi, todėl vėžinė ląstelė miršta.
Augalų alkaloidų pavyzdys yra vinblastinas, naudojamas daugeliui hematologinių vėžio formų, sėklidžių vėžio, krūties vėžio, šlapimo pūslės vėžio, plaučių vėžio ir kitų gydyti, ir panašaus veikimo spektro vinkristinas.
Paklitakselis ir docetakselis priklauso taksoidų grupei. Jie vartojami pažengusiam metastazavusiam krūties vėžiui ir kiaušidžių vėžiui gydyti. Paskutinei kamptotecino darinių grupei priklauso t.y. irinotekanas ir topotekanas. Jie daugiausia naudojami gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžiui, skrandžio vėžiui, taip pat kiaušidžių vėžiui ir smulkialąsteliniam plaučių vėžiui gydyti.
Citotoksiniai vaistai: šalutinis poveikis
Chemoterapijos naudojimas yra susijęs su daugybe šalutinių poveikių, kuriuos sukelia organų ir sistemų, kuriose vyksta didžiausias ląstelių dalijimosi kiekis (virškinimo sistemos ir kvėpavimo sistemos gleivinės, kaulų čiulpai, lytinės liaukos, oda ir plaukai), bet ir žalą paciento audiniams ir organams, kurie pašalina šiuos vaistus.
Dažnas citotoksinių vaistų šalutinis poveikis yra kaulų čiulpų pažeidimassukelia leukopeniją, pasireiškiančią susilpnėjusiu imunitetu ir padidėjusia infekcijų rizika, trombocitopeniją, pasireiškiančią kraujavimu, ir anemiją.
Be to, chemoterapija gali pažeisti virškinamojo trakto gleivinę, kuri pasireiškia malabsorbcija ir viduriavimu, kepenų pažeidimu, sukeliančiu kepenų fibrozę ir cirozę, ir plaukų folikulų pažeidimu, dėl kurio gali slinkti.
Citostatinių vaistų vartojimas metų perspektyvoje padidina antrinio vėžio išsivystymo riziką
Negalima pamiršti vėžio gydymo šalutinio poveikio, pvz., inkstų pažeidimo, lytinių liaukų pažeidimo, pablogėjusio žaizdų gijimo ir blogo vaikų augimo.
Pavartojus citostatinius vaistus, ypač esant ūminėms leukemijoms ir kai kurioms limfomoms, atsiranda vadinamųjų. naviko lizės sindromas. Tai atsiranda dėl staigaus daugelio vėžio ląstelių irimo ir jam būdingi tokie sutrikimai kaip hiperkalemija, hiperfosfatemija, hipokalcemija, hiperurikemija ir inkstų nepakankamumas.
Šalutinis poveikis taip pat skirstomas pagal chemoterapijos ciklo laiką:
- ūmus (neatidėliotinas)
- pykinimas
- vėmimas
- alerginės reakcijos - anksti (4-6 sav.)
- kaulų čiulpų slopinimas
- virškinamojo trakto gleivinės uždegimas
- plaukų slinkimas - vėluoja (kelias ar kelias savaites)
- plaučių fibrozė
- inkstų pažeidimas
- kardiomiopatija
- neuropatijos - vėluojantis (toli, mėnesiai-metai)
- lytinių liaukų pažeidimas
- antrinis navikų atsiradimas