Dugno tyrimas suteikia informacijos ne tik apie mūsų akių būklę, bet ir daug pasako apie viso organizmo veiklą. Ankstyvas akies dugno pakitimų nustatymas leidžia stebėti ligų, tokių kaip diabetas, aterosklerozė ar hipertenzija, vystymąsi.

Dugno tyrimasleidžia diagnozuoti daugelį ligų, taip pat stebėti akių dugno pokyčius, atsiradusius dėl sisteminių ligų, tokių kaip hipertenzija ar diabetas, progresavimo. Ankstyvas pakitimų nustatymas gali užkirsti kelią sunkiai gydomoms ligos formoms.

Jas užsako ir oftalmologai, ir kitų specialybių gydytojai (diabetologai, kardiologai, internistai), kad įvertintų paciento sveikatos būklę arba patikrintų, ar terapija atlikta gerai. Tyrimas visiškai neskausmingas.

Kada reikia atlikti akių dugno tyrimą?

Esant sisteminėms ligoms, pagrindinės dugno tyrimo indikacijos yra visos kraujagyslių ligos, ty arterinė hipertenzija, diabetas, aterosklerozė ir neurologinės ligos, pvz., insultas, įtarus akispūdį. Akių ligų atveju tyrimo indikacijos yra regėjimo lauko (centrinio ar periferinio) defektai, staigus regėjimo aštrumo sumažėjimas ir spalvų matymo sutrikimai

Be to, kiekvienas, matydamas keistus vaizdus, ​​pvz., vingiuotas linijas, matydamas įvairaus dydžio objektus viena akimi mažesne ir didesne kita, regėjimo stokos jausmas vienoje pusėje, intensyvių šviesos blyksnių ar juodų taškų matymas. akių dugno tyrimo indikacija

Specialistai taip pat rekomenduoja šį tyrimą atlikti kas 3 metus iki 40 metų amžiaus, kas dvejus metus nuo 40 iki 50 metų ir kartą per metus sulaukus 50 metų. Jei šeimoje yra buvę glaukomos atvejų, ją reikia tirti sulaukus 35 metų, esant trumparegystės didesnei nei 3,5 dioptrijai, verta ištirti akies dugną, ypač tinklainės apimtį, kad būtų galima ištirti polinkis į tinklainės atsiskyrimą.

Dugno tyrimas: pasiruošimas tyrimui

Testo atlikimas nereikalauja jokio specialaus pasiruošimo. Kad akių dugnas būtų gerai matomas - vyzdys plečiamas atropino lašais (juos negalima vartoti žmonėms, sergantiems glaukoma). Todėl verta ten vykti su lydinčiu asmeniu, nes po kelių valandų regėjimas pablogėja, ypač iš arti. Taip pat draudžiama vairuotiautomobilis. Naudinga su savimi turėti akinius nuo saulės, nes įlašinus vyzdį plečiančių lašų, ​​atsiranda laikinas jautrumas šviesai. Prieš apžiūrėdamas akių dugną, oftalmologas atlieka pokalbį. Jis, be kita ko, klausia apie amžių, profesiją (tinklainės atsiskyrimo galimybę fizinio krūvio metu), vartojamus vaistus, mitybą, buvusias ligas, taip pat lėtinius ir esamus negalavimus. Kiekvienas, kuriam sunku prisiminti vartojamų vaistų pavadinimus, turėtų parengti jų sąrašą. Gydytojui svarbi informacija ir tai, kuo sergame ir ar nesame alergiški kokiems nors preparatams. Sergantieji glaukoma turi atsinešti vadinamąją glaukomos knyga ar bet kokie ankstesni tyrimai, ypač regėjimo lauko, regos nervo tyrimas. Esant uždaro kampo glaukomai – tyrimas bus atliekamas nenusileidus, nes dėl jų gali pavojingai padidėti akispūdis. Turėtumėte pranešti savo gydytojui, jei kas nors iš jūsų artimųjų serga glaukoma.

Trys būdai ištirti dugną

Po pokalbio su pacientu ir pokalbio gydytojas lašina akių lašus, kad išplėstų vyzdžius. Dabar reikia laukti ketvirtį valandos ar daugiau, kad vyzdžiai gerai išsiplės. Dėl to oftalmologas galės pamatyti didesnį akies dugno plotą. Apžiūra atliekama tamsioje patalpoje. Specialistas turi 3 metodus.

  • Ji dažniausiai apžiūri dugną akies speneliu – oftalmoskopu. Naudodamas fotoaparatą, gydytojas spinduliuoja šviesos spindulį į paciento akį. Jis praeina pro lęšį ir stiklakūnį ir apšviečia akies dugną. Dugno vaizdas leidžia įvertinti tinklainės, kraujagyslių ir optinio disko būklę. Testas taip pat leidžia diagnozuoti geltonosios dėmės ligas (AMD) ir uveal ligas. Gydytojas taip pat gali matyti pokyčius, rodančius aterosklerozę, diabetą ir hipertenziją.
  • Akies dugną taip pat galima ištirti netiesiogine oftalmoskopija naudojant didelio galingumo fokusavimo lęšį. Nukreipdamas šviesą į vyzdį, gydytojas iš tam tikro atstumo stebi apverstą ir padidintą dugno vaizdą (padidinimas priklauso nuo lęšiuko galios), kuris susidaro lęšiuko plokštumoje, laikomo prieš paciento akį.
  • Naujausias akių dugno būklės įvertinimo prietaisas yra Non-Midriatic dugno kamera. Šis metodas daugeliui pacientų nereikalauja vyzdžių išsiplėtimo. Remdamasis didelės raiškos spalvotu akių dugno vaizdu, oftalmologas gali diagnozuoti daugybę ligų. Testo sąlyga – vyzdžio plotis ne mažesnis kaip 2,5 mm. Taip pat atkreipkite dėmesį, kad dugno vaizde matoma tinklainės centrinės dalies dalis be tinklainės ar stiklakūnio perimetro. Todėl jie daugiausia naudojami tyrimamsperžiūra.
Svarbu

Iš kraujagyslių pakitimų ties dugne taip pat galima spręsti apie inkstų, smegenų ir širdies kraujagyslių būklę.

Angiografija – akių dugno kraujagyslių tyrimas

Kartais oftalmologas skiria papildomus tyrimus, pavyzdžiui, akių dugno kraujagyslių kontrastinį tyrimą, t. y. fluoresceino angiografiją. Į alkūnkaulio veną suleidus fluoresceino natrio tirpalo, fotoaparatu nufotografuojama dugno vaizdų serija. Suteikus kontrastą, galima tiksliau įvertinti cirkuliaciją tinklainėje. Jis atskleidžia patologinius pokyčius, pvz., neoplastinius, uždegimus, edemą, spūstis, kraujo krešulius ir hemangiomas. Testas trunka apie valandą.

Dėl kontrasto kai kuriuos žmones pykina, todėl geriau į tyrimą ateiti nevalgius. Taip pat yra alergijos galimybė vartojamam kontrastiniam preparatui, todėl pasakykite gydytojui, jei esate alergiškas.

Dugno tyrimas padeda diagnozuoti:

  • tinklainės ligos (atskyrimas, tinklainės kraujavimas, geltonosios dėmės ligos)
  • uve liga (uždegimas, vėžys)
  • regos nervo ligos (pvz., uždegimas)
  • hipertenzija
  • diabetas
  • aterosklerozė
  • hematopoetinės sistemos ligos (leukemija, anemija, kraujavimo sutrikimai)
  • intrakranijinio slėgio padidėjimas, pvz., esant smegenų augliui

„Zdrowie“ mėnesinis

Kategorija:

Tyrimai