- Transplantato prieš šeimininką liga (GVHD) – priežastys
- Transplantato prieš šeimininką ligos simptomai
- Transplantato prieš šeimininką ligos (GVHD) gydymas
- Transplantato prieš šeimininką liga (GVHD) – prognozė
Transplantato prieš šeimininką liga (GVHD) yra rimčiausia hematopoetinės sistemos ląstelių transplantacijos komplikacija – dažniausiai kaulų čiulpų –, kuri, negydoma, gali net sukelti paciento mirtį. Kokios yra transplantato prieš šeimininką ligos priežastys ir simptomai? Kaip vyksta gydymas?
Transplantacija prieš šeimininką(GVHD – transplantato prieš šeimininką liga) yra liga, tiksliau, organizmo reakcija, pasireiškianti asmeniui, kuriam buvo atlikta transplantacija ( iš kito donoro) kraujodaros sistemos ląstelės, pvz., kaulų čiulpai arba kamieninės ląstelės.
Transplantacijos metu recipientas gauna kraują iš nežinomo donoro kartu su T limfocitais (b altaisiais kraujo kūneliais). Transplantato prieš šeimininką liga atsiranda, kai T ląstelės atpažįsta recipiento organizmą kaip svetimą ir pradeda jį pulti, sunaikindamos. Deja, T limfocitų buvimas transplantacijoje yra labai svarbus, nes sumažina transplantato atmetimo riziką, todėl jų negalima pašalinti, kad būtų išvengta ligos vystymosi.
Reakcija transplantato prieš recipientą dažniausiai pasireiškia leukemija sergantiems pacientams, kuriems buvo persodinti kaulų čiulpai, o organai, kurie paprastai atakuoja T ląsteles, yra oda, burnos gleivinė, virškinimo traktas, akys ir plaučiai.
VERTA ŽINOTI>>Kaulų čiulpų transplantacija. Kaip tapti kaulų čiulpų donoru?
Yra trys ligos formos – lengva, vidutinio sunkumo ir sunki, sukelianti negalią. Taip pat skiriasi ūminė transplantato prieš šeimininką liga, pasireiškianti maždaug iki 100 dienų po transplantacijos (aGVHD), ir lėtinė transplantato prieš šeimininką liga, kuri atsiranda vėliau po transplantacijos (cGVHD). Ligos priežastys nėra tiksliai žinomos, tačiau apie ją žinoma daug rizikos veiksnių. Didžiausias iš jų yra žmogaus leukocitų antigeno nesuderinamumas tarp recipiento ir donoro. Sumažėjęs recipiento imunitetas, kuris anksčiau buvo susilpnėjęs dėl pagrindinės ligos, infekcijų ir spinduliuotės ar chemoterapijos, taip pat yra nereikšmingas. Amžiaus ir lyties skirtumai tarp recipiento ir donoro taip pat yra rizikos veiksniai (ypač kai donoras yra moteris, o recipientas yra vyras). Ligos simptomai dažniausiai pasireiškia per pirmuosius trejus metus po transplantacijos – paprastai nuo 3 iki 14 mėnesių po transplantacijos Tai simptomai, kurių pakanka GVHD diagnozei nustatyti (pagal JAV nacionalinio sveikatos instituto darbo grupę). PATIKRINTI>> Lengvos GVH ligos simptomai gali būti gydomi lokaliai. Tada ant odos naudojami steroidiniai tepalai, o jei pažeista burnos membrana – skalavimas ir steroidiniai geliai. Pacientams, sergantiems vidutinio sunkumo liga, į veną leidžiami gliukokortikosteroidai (dažniausiai prednizonas), kad susilpnėtų donoro T ląstelių aktyvumas. Esant sunkiai formai, reikalingas imunosupresinis gydymas. Naudojamas įprastas gydymo ciklosporinu ir prednizonu derinys. Tačiau didelės vaistų dozės gali smarkiai susilpninti imunitetą, o tai gali sukelti infekcijas ir infekcijas, todėl būtina ir antibakterinė bei priešgrybelinė profilaktika. 10 metų išgyvenamumas siekia 80 % pacientų, sergančių lengva forma ir tik 5 proc. su sunkia GVHD forma.Transplantato prieš šeimininką liga (GVHD) – priežastys
Transplantato prieš šeimininką ligos simptomai
Transplantato prieš šeimininką ligos (GVHD) gydymas
Transplantato prieš šeimininką liga (GVHD) – prognozė