Padėkite kurti svetainę ir pasidalykite straipsniu su draugais!

PATIKRINTAS TURINYSAutorius: lek. Katarzyna Banaszczyk

Nors galvos odos psoriazė ir pleiskanos turi vieną bendrą bruožą, tai yra pleiskanojanti oda, tai yra dvi visiškai skirtingos ligos. Kas yra psoriazė ir kas yra pleiskanos? Kuo skiriasi šios dvi sąlygos?

Psoriaze gali sirgti iki 3–5 % gyventojų, o labiausiai paplitęs klinikinis šios ligos potipis yra vadinamoji psoriazė vulgaris. Svarbiausias skirtumas, skiriantis pleiskanas nuogalvos odos psoriazėsyra uždegiminių pokyčių – t.y. eriteminių – nebuvimas. Esantgalvos odos psoriazei , matomos rausvos papulės, pasidengusios žvynais, o pleiskanų atveju ant odos matosi balkšvos, plonalūpės, laisvos apnašos.

Psoriazė – kas tai per liga? Kokios yra psoriazės priežastys?

Žvynelinė yra liga, kuri pažeidžia ne tik odą. Tai lėtinė uždegiminė liga, kuri taip pat gali pažeisti sąnarius ir padidinti širdies ir kraujagyslių bei kitų organizmo sistemų ligų riziką.

Kokios yra psoriazės priežastys? Nepaisant daugybės mokslinių tyrimų, vis dar neįmanoma tiksliai atsakyti į šį klausimą. Šios odos ligos atsiradimui konkrečiam pacientui įtakos turi imunologiniai, genetiniai ir aplinkos veiksniai, įskaitant:

  • rūkymas,
  • stresas,
  • virusinės ir bakterinės infekcijos,
  • UV spinduliuotė,
  • alkoholio vartojimas.

Šie veiksniai sukelia imuninės sistemos sutrikimus ir dėl to nenormalų epidermio ląstelių (tiksliau, keratinocitų) dalijimąsi, o tai galiausiai lemia būdingų odos pažeidimų atsiradimą eriteminių pažeidimų, padengtų žvynais, pavidalu.

Išsiveržimai gali atsirasti bet kur, tačiau dažniausiai jie yra šalia:

  • plaukuota galvos oda,
  • užpakalio įtrūkimas,
  • prailgina alkūnes ir kelius.

Galvos odos psoriazė – ligos simptomai

Verta žinoti, kad psoriazei būdingi odos pažeidimai gali atsirasti tik galvos odoje arba lydėti išsiveržimų, esančių kitose kūno vietose. Dažniausiai pasitaikančios sritys yra pakaušio sritis, ausys ir plaukų linija, t. y. vieta, kurbeplaukė oda tampa galvos oda.

Plaukuotai odai būdingi eriteminiai išsiveržimai (t. y. plika akimi matomas paraudimas) ir papuliniai pažeidimai (t. y. pakitimai virš odos lygio), pasidengę sidabriniais žvyneliais. Šiuos pokyčius gali lydėti lupimasis, alopecija ir stiprus niežulys, atsirandantis dėl odos uždegimo.

Galvos pleiskanos – kas tai?

Pleiskanos yra platus terminas, apimantis bet kokią smulkią pleiskanojančią galvos odą. Galvos odos pleiskanos paprastai skirstomos į:

  • sausos pleiskanos – joms būdingas nedidelis riebalų išsiskyrimas,
  • riebios pleiskanos – jas lydi sunki seborėja.

Esant sausoms galvos odos pleiskanoms, matome balkšvų, smulkių, laisvų žvynų. Tačiau riebios pleiskanos atrodo kiek kitaip. Tokiu atveju ant galvos odos, ypač aplink viršugalvį, matomos gelsvos, riebios apnašos, turinčios mažesnį polinkį pleiskanoti, palyginti su sausomis pleiskanomis.

Svarbus skirtumas, skiriantis pleiskanas nuo psoriazės, yra dažniausia pažeidimų vieta – pleiskanų atveju tai paprastai yra smilkiniai ir viršugalvis, o ne plaukų linija ir apvali sritis, kaip sergant psoriaze.

Pleiskanos – priežastys

Pleiskanos nuo psoriazės skiriasi ir etiologija, t.y. atsiradimo priežastimis. Pleiskanų atveju galvos odos pleiskanojimas dažniausiai atsiranda dėl į mieles panašaus grybelio Malassezia veikimo. Šie grybai dirgina odą ir pagreitina epidermio ląstelių atsinaujinimą, kuris pasireiškia smulkiu pleiskanojimu.

Veiksniai, lemiantys pleiskanų atsiradimą:

  • hormoniniai ir medžiagų apykaitos sutrikimai,
  • dieta, kurioje mažai magnio, seleno, cinko ir kalcio,
  • geležies trūkumas.

Tyrimai taip pat rodo, kad pleiskanų atsiradimui taip pat gali turėti didelės įtakos Propionibacterium anaerobinių bakterijų trūkumas ir aerobinių Staphylococcus bakterijų perteklius.

Be to, pleiskanų pokyčių intensyvėjimas vyksta rudens-žiemos laikotarpiu, o sergant žvyneline tokia tendencija nepastebėta

Pleiskanos ir galvos odos psoriazė – gydymo skirtumai

Šiame straipsnyje aptariamos sveikatos būklės skiriasi ir gydymo požiūriu. Galvos odos pleiskanų gydymui paprastai naudojami šie:

  • priešgrybeliniai preparatai – tokie kaip ketokonazolas, imidazolas, ciklopiroksas, šių junginių yra daugelyje vaistinėse paprastai parduodamų šampūnų,
  • preparatai su šveičiamuoju poveikiu – įskaitant rūgštįpieno rūgštis arba salicilo rūgštis, kuri ne tik pašalina pleiskanojančius pažeidimus, bet ir mažina sebumo išsiskyrimą, o tai ypač naudinga gydant riebias pleiskanas,
  • preparatai, slopinantys epidermio ląstelių dalijimąsi (t. y. antiproliferaciniai) – pavyzdžiui, ichtiolis arba oktopiroksas.

Psoriazė – koks jos gydymas?

galvos odos psoriazėsatveju turime tiek vietinį, tiek sisteminį (geriamąjį) gydymą, o konkretaus gydymo metodo pasirinkimas pirmiausia priklauso nuo simptomų sunkumo. ligos. Dažniausiai naudojami vietiniai preparatai:

  • šveičiamieji (keratolitiniai) preparatai – čia naudojame tokias medžiagas kaip pleiskanų gydymui, t.y. salicilo ir pieno rūgšties,
  • vietinio poveikio steroidai – jie veikia kaip niežulį mažinantys vaistai, taip pat mažina uždegimą. Tokių medžiagų pavyzdžiai yra mometazonas (tiekiamas skysto ir emulsijos pavidalu), hidrokortizonas (papildomai galimas losjono pavidalu) ir betametazonas (tiekiamas gelio arba skystis),
  • vitamino D analogų – pavyzdžiui, kalcipotriolio, kuris dažnai derinamas su vietiniais steroidais. Kalcipotriolis turi priešuždegiminį poveikį, taip pat mažina epidermio ląstelių dauginimąsi,
  • kalcineurino inhibitoriai – tai medžiagos, turinčios priešuždegiminių savybių ir modifikuojančios imuninę sistemą – tokio junginio pavyzdys yra takrolimuzas.

Taip pat verta paminėti, kadgalvos odos psoriazeitaikoma fototerapija, t. y. terapija naudojant šviesą (ultravioletinius spindulius).

Psoriazė ir sisteminės ligos

Turėtumėte žinoti, kad, skirtingai nei pleiskanos,galvos odos psoriazėpadidina kitų lėtinių ligų atsiradimo riziką. Moksliniai tyrimai rodo, kad psoriazė padidina tikimybę susirgti:

  • širdies ir kraujagyslių ligos, tokios kaip išeminė širdies liga, taigi ir miokardo infarktas,
  • metabolinis sindromas – susidedantis iš nenormalių kraujo lipidų (įskaitant cholesterolį), nutukimo, diabeto ir hipertenzijos,
  • lėtinė inkstų liga,
  • Krono liga ir opinis kolitas – ligos, priklausančios uždegiminėms žarnyno ligoms.

Psoriazė yra sisteminė liga, kuri yra daug sudėtingesnė nei pleiskanos. Štai kodėl psoriaze sergantiems žmonėms reikalingas holistinis požiūris ir labai dažnai įvairių specialistų priežiūra.

Be to, gali išsivystyti psoriazėsąnarių pažeidimas, kuris nepastebimas pleiskanų atveju. Bendras dalyvavimas gali sukelti didelių judėjimo apribojimų ir žymiai pabloginti pacientų gyvenimo kokybę.

Pleiskanos ar žvynelinė – ką daryti? Pas kurį gydytoją kreiptis?

Apibendrinant, jei mūsų galvos odoje yra kažkas daugiau nei smulkus pleiskanojimas, t.y. eriteminiai pakitimai ar papulės, t. y. pakitimai virš odos lygio, tikrai verta eiti į dermatologo konsultaciją.

Jei po vaistinėse parduodamų tipinių preparatų nuo pleiskanų išlieka nedideli pleiskanų pakitimai, tai taip pat indikacija dermatologo konsultacijai. Verta žinoti, kad registruojantis pas gydytoją dermatologą pagal Nacionalinę ligonių kasą reikalingas siuntimas, kurį galima gauti iš savo šeimos gydytojo. Štai kodėl pirmiausia turėtume kreiptis į jį su savo odos problemomis.

Zondas

Padėkite kurti svetainę ir pasidalykite straipsniu su draugais!

Kategorija:

Dermatologija