Padėkite kurti svetainę ir pasidalykite straipsniu su draugais!

Dažniausiai dėl papildomų svarų k altiname medžiagų apykaitą. Nes mums lengviau susitaikyti su svorio padidėjimu, kai galime mesti atsakomybę už tai, ko negalime valdyti. Laikas persigalvoti – galite pagreitinti medžiagų apykaitą!

Metabolizmas , kitaipmetabolizmas , apibrėžia visas ląstelėse vykstančias biochemines reakcijas, susijusias su maistinių medžiagų (angliavandenių, riebalų, b altymų) pasisavinimu , paverčiant jas energija ir išskiriant šalutinius produktus. Šiame procese dalyvauja vitaminai ir mineralai bei kitos su maistu gaunamos bioaktyvios medžiagos, taip pat fermentai ir hormonai, kuriuos išskiria, pavyzdžiui, hipofizė, skydliaukė, antinksčiai, kasa ir kiaušidės, o tai turi įtakos pokyčių greičiui. Dėl medžiagų apykaitos organizme gali vykti gyvybės procesai

Pagrindinė ir papildoma medžiagų apykaita

Yra pagrindinė ir papildoma medžiagų apykaita. Bazinis medžiagų apykaitos greitis (PPM) – tai energija, reikalinga palaikyti pagrindinę gyvenimo veiklą (pvz., palaikyti kūno temperatūrą, kvėpavimą, širdį, kepenis, smegenis, kraujotaką ir kt.), kai miegame (visiškai ramiai), kambario temperatūroje ir esant normaliai. lygiai. klimato sąlygos.

Tikslus PPM skaičiavimas nėra lengvas. Bet daroma prielaida, kad sveikos vidutinio amžiaus moters organizmas tam sunaudoja 0,8-0,9 kcal per valandą vienam kg kūno svorio. Pavyzdžiui, 40 metų mažo kūno moteriai, sveriančiai 60 kg, per dieną reikia 1152–1296 kcal.

Vyrai suvartoja 1 kcal, nes jų masė didesnė. Sveikiems žmonėms pagrindinė medžiagų apykaita išlieka tame pačiame lygyje. Papildoma medžiagų apykaita – tai energija, naudojama kasdienėje veikloje, pavyzdžiui, bėgiojant ar dirbant. Tai priklauso nuo lyties, amžiaus ir gyvenimo būdo.

Kaip pagreitinti medžiagų apykaitą? Žiūrėk! [TOWIDEO]

Nuo ko priklauso medžiagų apykaitos greitis?

Medžiagų apykaitos pokyčių greitis priklauso nuo daugelio faktorių – vieniems jų įtakos neturime, kitiems – taip. Kiekvienas žmogus turi savo medžiagų apykaitą, perduotą su genais, todėl negalime nei drastiškai pagreitinti, nei sulėtinti medžiagų apykaitos. Paprastai moterims procesai vyksta šiek tiek lėčiau nei pas vyrus. Priežastis? Jie sukonstruoti skirtingai – turi mažiau raumenų, bet daugiau kūno riebalų, o tai lėtina tempąmedžiagų apykaitos pokyčiai. Sparčiausia medžiagų apykaita stebima mažiems vaikams ir brendimo metu. Tada kūnui reikia daugiau energijos, kad jis visiškai vystytųsi. Po to medžiagų apykaita palaipsniui lėtėja, prisitaikydama prie mažesnių energijos poreikių. Todėl valgydami tiek, kiek anksčiau, priaugame svorio. Bet tai nereiškiasutrikimų , tai yra visų kūno funkcijų sulėtėjimo dėl fiziologinio senėjimo proceso rezultatas. Estrogenai turi didelę įtaką moterų medžiagų apykaitai – palaiko medžiagų apykaitos procesus, padeda racionaliai naudoti tiekiamą maistą ir energiją. Menopauzės metu estrogenų gamyba mažėja, todėl dauguma moterų pastebi reikšmingą kūno riebalų padidėjimą. Kuo mažiau estrogenų organizme, tuo lėtesni medžiagų apykaitos procesai ir mažesnis energijos poreikis

Iš kur atsiranda lėta medžiagų apykaita?

Metabolizmas nėra susijęs su stresu. Tada padidėja tam tikrų hormonų gamyba, įskaitant kortizolio, kuris skatina riebalų kaupimąsi, daugiausia pilvo srityje. Žiemą skydliaukė gamina mažiau medžiagų apykaitą reguliuojančių hormonų – tiroksino (T4) ir trijodtironino (T3). Sulėtėja medžiagų apykaita, o riebalai kaupiasi poodiniame audinyje, kad apsisaugotų nuo šalčio.Tačiau didžiausią įtaką medžiagų apykaitai turi mankšta ir dieta. Mankštos metu sudeginame daugiau energijos ir formuojame raumenis (jiems reikia daugiau kalorijų nei riebaliniam audiniui), o tai pagreitina transformaciją. Nereguliarus maistas, per mažai daržovių ir per daug riebalų – tai tik keletas mitybos klaidų, dėl kurių sulėtėja medžiagų apykaita.

Metabolizmo sutrikimai

Apskaičiuota, kad beveik 90 proc medžiagų apykaitos sutrikimų atsiranda dėl netinkamo gyvenimo būdo, o tik 10 proc. yra ligos pasekmė, pvz., hipotirozė (lėtėjimas) arba skydliaukės hiperfunkcija (pagreitėjimas), kiaušidžių, kasos ar kitų medžiagų apykaitą kontroliuojančių liaukų veiklos sutrikimai. Jei įpročių keitimas nepadeda, kreipkitės į gydytoją, kad jis išsiaiškintų, kas sukelia bėdą. Pagrindinės ligos gydymas kartu su tinkama mityba ir mankšta pagreitins medžiagų apykaitą.

Kaip padidinti medžiagų apykaitą?

  • Tinkinkite meniu pagal savo poreikius. Jei esate 20-40 metų, dirbate sėdimą darbą, jums reikia 1500-2000 kcal per dieną. Kai dirbate fiziškai, kalorijų skaičius padidėja iki 2800-3200 kcal. Vyrui: lengvas darbas yra 2300-3100 kcal, labai sunkus - 3600-4400 kcal. Jei įžengiate į menopauzę, sumažinkite savo dienos raciono kaloringumą 200-400 kcal. Galite valgyti tiek pat, bet turite daugiau judėti, kad išlaikytumėte pristatyto ir panaudoto balansąkalorijų sumažėjo iki nulio. Laikykitės savo normų, nes organizmas nesugebės sunaudoti viso „kuro“, o tai baigsis antsvoriu, nutukimu ir ligomis – diabetu, ateroskleroze, hipertenzija.
  • Valgykite mažai, bet reguliariai. Pageidautina 4-5 kartus per dieną, vėliau dėl tam tikro ritmiškumo organizmas pripranta prie cikliškos virškinimo sulčių gamybos. Tuomet susidaro „metabolinė atmintis“, kurios dėka valgant gaminasi didžiausias virškinimo fermentų kiekis. Maistas greitai virsta energija, nelieka virškinamajame trakte ir nesikaupia kaip riebalai. Nevalgyk!
  • Tinkamai paskirstykite energiją. Pusryčiai turi būti 30 proc. prie keturių ir 25 proc. valgant penkis kartus, pietums – 10 proc., pietums – 40 arba 30 proc. energijos priklausomai nuo valgymų skaičiaus, popietės arbatos – 15 proc., vakarienės – 20 proc. dienos kalorijų.
  • Neišeik be pusryčių. Jis turėtų suteikti energijos dienos pradžiai, todėl jame turėtų būti visos maistinės medžiagos. Priešingu atveju priversite savo kūną taupiai naudoti išteklius, sulėtinsite medžiagų apykaitą.
  • Laikykite formato santykį. Pagrindinis energijos š altinis turėtų būti sudėtingi angliavandeniai, kurie išsiskiria lėtai ir ilgam suteikia sotumo jausmą. Ribokite riebalų, ypač gyvulinių, riebalų kiekį, valgykite daug vaisių ir daržovių – jie suteikia vitaminų ir skaidulų, skatinančių medžiagų apykaitą.
  • Venkite „stebuklingų“ dietų. Visos dietos, kurių metu valgome per mažai, lėtina medžiagų apykaitą ir priverčia organizmą kaupti riebalus. Panašiai kaip ir vienalytės dietos, jos sutrikdo medžiagų apykaitą ir sukelia yo-yo efektą.
Svarbu

Dega per greitai

Dauguma žmonių skundžiasi lėta medžiagų apykaita. Tačiau yra ir pagreitėjusi medžiagų apykaita. Tai taikoma lieknams, net liekniems žmonėms, kurie turi apetitą, daug valgo ir negali priaugti svorio. Jei esate vienas iš jų, kreipkitės į gydytoją. Tai gali būti įvairių sveikatos būklių išraiška. Kai atsigausite, priaugsite svorio.

  • Statykite judant. Aerobinės treniruotės (pvz., dviratis, bėgiojimas, riedučiai) turėtų trukti mažiausiai pusvalandį. Visas kūno dalis verta mankštinti treniruoklių salėje 2-3 kartus per savaitę, prižiūrint treneriui. Raumenys yra ne tik graži figūra, bet ir greitesnė medžiagų apykaita.
  • Pasiekite aitriųjų čili pipirų. Jos švelniai greitina medžiagų apykaitą, todėl verta jais gardinti patiekalus. Tačiau nepersistenkite su kiekiu, nes jis gali dirginti skrandžio gleivinę. Imbieras taip pat turi teigiamą poveikį.
  • Gerkite daug, bent 2 litrus per dieną. Kai jūsų kūnas yra dehidratuotas, jis pradeda sulėtinti visą veiklą, įskaitant degimą. Gerai išgerti stiklinę prieš valgį ir užėjustreniruotės metu.
  • Apsilankykite pirtyje. Seanso metu neteksite apie 300 kcal (tiek pat prarasite nubėgdami 4 km)

„Zdrowie“ mėnesinis

Padėkite kurti svetainę ir pasidalykite straipsniu su draugais!

Kategorija:

Lieknėjimas