Nuolatiniai asmenybės pokyčiai gali būti traumuojančio ilgalaikio streso arba vienos situacijos rezultatas. Tada asmenybėje vykstantys pokyčiai nėra dėl mechaninių pažeidimų ar smegenų ligų. Jų š altinis – ekstremalūs išgyvenimai, kurie taip stipriai paveikia psichiką, kad sugrįžti į savijautą prieš juos patyrus yra sunku ir ilgalaikė ar net neįmanoma.

Psichikos ligos, lėtinio skausmo išgyvenimas ar išgyvenimas po katastrofos – stichinės nelaimės ar teroristinio išpuolio yra stresoriai, galintys visam laikui paveikti asmenybę. Šis poveikis yra dabartinio elgesio, jausmų, mąstymo ir santykių su kitais žmonėmis modelio pasikeitimas.

Nuolatinis asmenybės pokytis po psichinės ligos

Tokie asmenybės pokyčiai gali atsirasti dėl sunkių išgyvenimų, kuriuos sukelia sunki psichinė liga. Jų š altinis nėra ikipsichoziniai asmenybės sutrikimai ar nevisiško pasveikimo po psichikos ligos būsenos. Diagnozuojant juos reikia atskirti nuo liekamosios šizofrenijos ir nepilno pasveikimo po psichinės ligos simptomų. Asmuo, patyręs tokius asmenybės pokyčius, gali:

  • parodyti didelę priklausomybę nuo kitų ir pateikti reiklų požiūrį,
  • yra įsitikinęs, kad esate pažymėtas praeities liga. Tai veda į izoliaciją ir nesugebėjimą užmegzti artimų ir gerų santykių su kitais žmonėmis,
  • nuolat skundžiasi įvairiomis ligomis ir negalavimais, kuriuos gali lydėti hipochondriniai polinkiai ir įėjimas į sergančio žmogaus vaidmenį,
  • atsisakyti dabartinės veiklos, ją apriboti arba kalbėti apie kokių nors interesų ir laisvalaikio praleidimo įgūdžių stoką,
  • turi nestabilią ar disforišką nuotaiką, nesusijusią su psichikos ligomis,
  • praneškite apie problemas, susijusias su socialiniais (motinos, tėvo, draugo, dukters ir kt.) ir profesiniais (darbuotojo) vaidmenimis.

Nuolatiniai asmenybės pokyčiai dėl skausmo

Lėtinis skausmo sindromas (pvz., sergant lėtine liga ar vėžiu), negalia ar artimo žmogaus netektis taip pat gali sukelti nuolatinius asmenybės pokyčius. Lėtinis fizinis skausmas, susijęs su liga ar negalia, gali:

  • sukelti dirglumą,
  • sukelti susijaudinimąpsichomotorinė,
  • sumažinti arba visiškai atsisakyti savo interesų,
  • sumažink nuotaiką ir priversk tave verkti,
  • ir kartais net sukelti psichozines reakcijas.

Psichologinį skausmą po artimo žmogaus netekties sunku nustatyti, nes jis nejaučiamas konkrečioje kūno vietoje. Galima sakyti, kad „visas žmogus“ skauda. Nors skausmo š altinio nustatyti nepavyksta, jis sukelia specifinius somatinius simptomus (pvz., pykinimą, migreną, užsikimšimus / paralyžius organizme, trukdančius tinkamai funkcionuoti). Prie to galima pridėti psichologinių simptomų, panašių į tuos, kurie susiję su lėtiniu fiziniu skausmu.

Svarbu

Galima svarstyti apie nuolatinį asmenybės pasikeitimą, jei pokytis išlieka mažiausiai 2 metus po trauminio įvykio.

Nuolatinis asmenybės pokytis po katastrofos

Atsiranda patyrus didžiulį stresą, susijusį su, pavyzdžiui, ilgalaikiu dalyvavimu gyvybei pavojingose ​​situacijose (terorizmas), stichinėmis nelaimėmis (gaisras, potvynis), užsitęsusia nelaisve, susijusia su rizika gyvybei (pagrobimas), kankinimu ir likti koncentracijos stovykloje.

Tada patiriamas stresas turi būti toks stiprus, kad nesvarbu, koks buvo ankstesnis jį patyrusio asmens psichologinis pasipriešinimas. Pakanka išgyventi šią konkrečią patirtį, kad atsirastų negrįžtami psichikos pokyčiai.

Jie gali pasireikšti:

  • priešiškas ar nepasitikintis požiūris į pasaulį,
  • pasitraukimas iš socialinio gyvenimo,
  • nuolatinis tuštumos ar net beviltiškumo jausmas,
  • įtampa ir susierzinimas, kylantis dėl grasinimų ir susvetimėjimo.

Prieš tokio tipo asmenybės pokyčius gali pasireikšti potrauminio streso sutrikimas arba potrauminio streso sutrikimas, PTSD (Potrauminio streso sutrikimas).

Jums tai bus naudinga

PTSD arba potrauminio streso sutrikimas – tai uždelsta arba užsitęsusi reakcija į trumpalaikį ar ilgalaikį streso įvykį. Tokia patirtis turi būti ypač grėsminga arba katastrofiška. O jos sukeliami išgyvenimai yra labai sunkūs beveik kiekvienam žmogui. Tai, kad PTSS atsiras arba jo eiga bus sunkesnė, gali turėti įtakos, pvz., obsesinė-kompulsinė ir asteninė asmenybė, t. y. pasyvi arba priklausoma asmenybė, ir anksčiau patirtas nervų suirimas (neurotinė dekompensacija).

Kategorija:

Psichiatrija