Negyvas dantis yra terminas, naudojamas apibūdinti dantį, kuriame nėra gyvybiškai svarbios pulpos. Tokia situacija susidaro, kai dėl patologinių dirgiklių miršta gyvas danties audinys. Dantys, kuriems buvo atliktas šaknų kanalų gydymas, taip pat apibrėžiami kaip negyvi dantys. Kaip atpažinti, ar dantis negyvas ir ar toks dantis gali skaudėti?

Negyvas dantisyra tas dantis, kuriame dėl patologinių veiksnių, tokių kaip gilios ertmės ar mechaninės traumos, miršta jame esantys gyvi audiniai

Dantis pagamintas iš kietų emalio ir dentino audinių, kurie apsaugo viduje esančią pulpą. Pulpa yra gyvas audinys, kuriame gausu kraujagyslių, nervų ir įvairių tipų ląstelių, užpildantis danties kamerą ir kanalų sistemą. Jis jungiasi su likusiais kūno audiniais per viršūnines angas viršūnių viršuje.

Kai miršta viduje esantys gyvi audiniai, tai yra negyvas dantis. Pulpos mirtis yra susijusi su įvairių simptomų, kurie dažnai yra nemalonūs pacientui, atsiradimu.

Turinys:

  1. Kas gali sukelti danties „mirimą“?
  2. Kaip atpažinti negyvą dantį
  3. „Negyvų“ dantų gydymas
  4. Negyvų dantų spalvos pakitimas ir balinimas

Kas gali sukelti danties „mirimą“?

Pulpos nekrozės priežasčių yra daug. Dantų ėduonis neabejotinai yra pirmoji vieta ant podiumo. Tai atsiliepia ir pienui, ir nuolatiniams dantims. Bakterijos, atsakingos už ertmių susidarymą, gamina daug nuodingų medžiagų.

Pirmoje ertmės formavimosi fazėje, kai ji negili ir pulpa nuo burnos ertmės atskirta gana storu dentino sluoksniu, išsivysto pulpitas. Iš pradžių šis reiškinys yra grįžtamas. Gilėjant ertmei, pulpą dengiantis dentino sluoksnis susitraukia, o burnos ertmės bakterijos vis labiau neigiamai veikia pulpą. Uždegimas, kuris iki šiol buvo grįžtamas, pereina į negrįžtamą fazę, o tada pulpa miršta.

Kitas veiksnys, galintis sukelti pulpos mirtį, yra mechaninė trauma. Kritimas ar smūgis gali sutrikdyti kraujotaką danties pulpoje. Trūksta deguonies ir maistinių medžiagųląstelės miršta, todėl atsiranda pulpos nekrozė. Panaši situacija pasitaiko ir „išmušant“ dantį.

Burnos ertmės negyvus pulpos audinius kolonizuoja kenksmingos bakterijos, sukeliančios jų irimą. Ši būklė vadinama danties gangrena ir gali toliau plisti į gretimas anatomines struktūras. Tokiu būdu susidaro dantų pūliniai, kurie kelia realų pavojų sveikatai.

Dantų skausmas – ką daryti?

Kaip atpažinti negyvą dantį

Dažnainegyvas dantisgali likti nepastebėtas daugelį mėnesių ar net metų, tačiau anksčiau ar vėliau tai pasijus. Negyva pulpa danties viduje sukelia jo spalvos pasikeitimą. Dantis tampa tamsesnis ir išsiskiria iš kitų sveikų dantų. Dantis su negyva pulpa nereaguoja į jokius išorinius veiksnius. Aukšta ir žema temperatūra, elektriniai dirgikliai nesukelia paciento pojūčių. Šiuo reiškiniu odontologas pasinaudoja atlikdamas apžiūrą odontologo kabinete. Dažniausiai tikrinama reakcija į šalčio dirgiklius. Gydytojas ant „įtariamojo“, išdžiūvusio danties uždeda vatos gumulėlį, atšaldytą etilo chloridu. Jei dantis nereaguoja, tai gali reikšti, kad dantis negyvas (tačiau taip būna ne visada). Daugelis pacientų klausia, ar negyvas dantis neskauda? Na, iš pradžių skausmo gali ir nejausti, bet laikui bėgantnegyvas dantispradeda skaudėti. Rentgeno nuotrauka paprastai rodo gilų karieso pažeidimą, pasiekiantį pulpą.

„Negyvų“ dantų gydymas

Jei odontologas, apžiūrėjęs pacientą, diagnozuoja pulpos nekrozę, t.y. nusprendžia, kad dantis jau negyvas, reikia pradėti atitinkamą gydymą. Esant galimybei, patartina atlikti šaknų kanalų gydymą, kitaip dar vadinamą endodontiniu gydymu. Tai apima negyvų audinių pašalinimą iš danties vidaus, kruopštų cheminį ir mechaninį kanalų sistemos valymą, o po to tuščios vietos užpildymą specialiomis odontologinėmis medžiagomis. Pasibaigus šaknies kanalų gydymui, danties vainikėlis turi būti perstatytas taip, kad dantis galėtų atlikti savo funkciją. Suaugusiųjų šaknų kanalų gydymas iš Nacionalinės ligonių kasos lėšų kompensuojamas tik priekinėje dalyje, t.y. nuo šunų iki šunų. Už likusių dantų gydymą teks susimokėti patiems. Jei negalima atlikti endodontinio gydymo, dantis tinka šalinti, nes gali kilti pavojingų sveikatai komplikacijų.

Negyvų dantų spalvos pakitimas ir balinimas

Daugeliu pulpos nekrozės atvejų pakeičiama negyvo danties vainiko spalva. Situacijatai gali įvykti net kelis mėnesius ar net metus po šaknies kanalų gydymo. Net ir nedidelis danties spalvos pakitimas, ypač esantis priekiniuose dantyse, neatrodo labai patraukliai. Esant tokiai situacijai, galite pabandyti išbalinti negyvą dantį. Procedūrą kabinete atlieka odontologas. Balinimo procedūra susideda iš naujo danties atidarymo ir specialios balinimo priemonės įvedimo į danties vidų. Susidariusi ertmė kelioms dienoms uždaroma specialia tvarsliava. Po kelių dienų (priklausomai nuo gydytojų rekomendacijų) reikėtų atvykti dar vienam susitikimui. Ant jo bus įvertinta danties spalva, jei jis šiek tiek pašviesėjo, galima daryti išvadą, kad balinimas buvo efektyvus. Jei reikia, pakeiskite balinamąjį preparatą nauju ir palaukite dar kelias dienas. Reikėtų pažymėti, kad balinimas nėra nuolatinė procedūra ir laikui bėgantnegyvas dantisgali vėl pakeisti spalvą

Kitas negyvų dantų balinimo būdas – balinimas, kuris vyksta tik odontologo kabinete. Kaip ir ankstesniu atveju, dantis atidaromas ir į jo vidų įterpiama balinimo priemonė. Skirtumas tas, kad genėjimo priemonė balinamąjį preparatą aktyvuoja specialia lempa maždaug penkioms minutėms. Gavus atitinkamą rezultatą, atliekamas kietasis užpildymas.

Kategorija:

Odontologija ir ortodontija