Autoimuninis hepatitas (AZW) yra lėtinė uždegiminė kepenų parenchimos liga. Jei negydoma, tai sukelia kepenų sunaikinimą ir, atitinkamai, cirozę. Tuomet vienintelis gydymo ir paciento gyvybės gelbėjimo būdas – kepenų transplantacija. Kokios yra autoimuninio hepatito priežastys ir simptomai. Kaip gydoma AZW?

Autoimuninis hepatitas (Autoimuninis hepatitas ), sutrumpintaiAZW , yra lėtinė, uždegiminė liga kepenų parenchimo.

Tyrimų duomenimis, liga pasireiškia 0,1-1,9 atvejo 100 000 gyventojų, iš kurių didžioji dalis yra moterys, nes serga 4 kartus dažniau nei vyrai. Liga dažniausiai diagnozuojama paauglystėje ir nuo 40 iki 60 metų

Autoimuninis hepatitas – priežastys

Ligą sukelia imuninės sistemos ląstelių ataka prieš savo b altymus, esančius ant kepenų ląstelių. Tačiau atsakymas, kodėl taip yra, nežinomas. Mokslininkai spėja, kad šio proceso priežastis gali būti genetinis polinkis į vadinamąjį autoimuninė reakcija. Šią teoriją patvirtina tyrimai, kurie rodo, kad AZW sergantys pacientai dažnai kartu serga ir kitomis autoimuninėmis ligomis (tiroiditu, opiniu kolitu, reumatoidiniu artritu, diabetu, vitiligo, celiakija ir kt.).

Autoimuninis hepatitas – simptomai

Ligos eiga gali būti menka arba besimptomė, arba atvirkščiai – labai sunki. Deja, dažniausiai diagnozuojama oligosymptominė autoimuninio hepatito forma. Tuomet dominuojantis simptomas, o kartais ir vienintelis, yra nuovargis, kuris didėja per dieną ir apsunkina funkcionavimą. Tai nespecifinis simptomas, kuris gali būti įprasto nuovargio simptomas, todėl pacientas dažnai jį neįvertina. Kartais nuovargį gali lydėti tokie simptomai:

  • skausmai dešinėje hipochondrijoje
  • vidurių pūtimas
  • valgymo sutrikimai
  • odos niežėjimas

Moterys turėtų nerimauti dėl nereguliarių mėnesinių, padidėjusio kūno plaukuotumo ar sustiprėjusių spuogų. Tai simptomai, rodantys hormonų sutrikimą, kuris galilydėti ligą.

Esant simptominiam autoimuniniam hepatitui, atsiranda gelta ir simptomai, panašūs į ūminį virusinį hepatitą, t.y.:

  • pykinimas ir vėmimas
  • anoreksija
  • gniuždantis epigastrinis skausmas
  • nuovargis
  • sąnarių, raumenų skausmas
  • mažas karščiavimas

Autoimuninis hepatitas – diagnozė

Pirmiausia turėtumėte apklausti pacientą ir paklausti apie visus simptomus, buvusias infekcijas ar neseniai gydytus gydymo būdus. Tada gydytojas atlieka fizinį patikrinimą, kad įvertintų kepenų dydį, odos spalvą, splenomegaliją (blužnies padidėjimą), odos vorines venas arba ascitą ir periferinę edemą. Kepenų ultragarsas taip pat atliekamas kartu su portalo srauto matavimu (Dopleris). Taip pat gali prireikti endoskopinio stemplės varikozės įvertinimo.

Kraujo tyrimai yra svarbus diagnostinis elementas – vadinamasis kepenų tyrimai. Pacientams, sergantiems AZW, yra padidėjęs ALAT (alanino aminotransferazės) aktyvumas ir didelis gama globulinų (IgG) kiekis, o pacientų serume yra antitubulinių antikūnų (autoantikūnų buvimas kraujo serume yra vienas AS diagnozei būtinų elementų). Taip lengviau atlikti diferencinę diagnozę, kuri turėtų atsižvelgti į ligas su uždegiminiais kepenų pakitimais (įskaitant hepatitą C arba hepatitą B, Wilsono ligą ir PSC – pirminį sklerozuojantį cholangitą).

Galutinei diagnozei nustatyti atliekamas patomorfologinis kepenų tyrimas (kepenų biopsija), kurio dėka galima aptikti nekrozę ir periportalinius uždegiminius pakitimus bei įvairaus laipsnio organų fibrozę , kuri būdinga ligai

Autoimuninis hepatitas – gydymas

AD atveju taikomas imunosupresinis gydymas, kurį sudaro antikūnų ir imuninių ląstelių gamybos slopinimas įvairiais veiksniais, vadinamais imunosupresantais (dažniausiai tai vaistai). AZW atveju imunosupresantai yra kortikosteroidai (pvz., prednizolonas) ir azatioprinas (kombinuotas gydymas).

AZW yra lėtinė liga, tačiau paprastai būna remisijos laikotarpių. Nutraukti vaistus galima jų vartojimo laikotarpiu, jei biocheminio tyrimo rezultatai yra normalūs dvejus metus ir kepenų biopsija patvirtina ligos remisiją. Jo atkrytis ne visada pablogina savijautą, todėl pacientai turi būti prižiūrimi hepatologijos klinikos gydytojų.visam gyvenimui. Deja, yra AD atvejų, kurie yra labai greiti arba atsparūs gydymui. Tada kepenų persodinimas yra išgelbėjimas.

Pacientai, kuriems gydymas ciklosporinu buvo nesėkmingas, o kepenų cirozės atvejais reikia apsvarstyti kepenų transplantacijos poreikį.

AZW leidžia normaliai gyventi

Daugeliu atvejų liga nėra kliūtis asmeninių ir profesinių planų įgyvendinimui. Tam taip pat nereikia specialios dietos. Pakanka sveikai maitintis. Tačiau reikia būti atsargiems, kad nepadidėtų kepenų pažeidimas. Todėl reikėtų pasiskiepyti nuo hepatito A ir B bei visiškai atsisakyti alkoholio vartojimo. Taip pat turėtumėte išlaikyti savo kūno svorį normos ribose, kad išvengtumėte nealkoholinės suriebėjusios kepenų ligos, ir nepamirškite, kad jūsų kepenims kenkia ir vaistai. Žinoma, juos reikia vartoti esant reikalui, pvz., sergant aukštu kraujospūdžiu, koronarine širdies liga. Tačiau kiekvienas gydytojas turėtų informuoti pacientą, kad jis serga AZW, kad specialistas galėtų paskirti konkretų vaistą, kurį pažeistos kepenys geriau toleruoja. Tačiau vartojant nereceptinius vaistus (pvz., skausmą malšinančius vaistus) reikia pasitarti su gydytoju, nes net iš esmės saugus paracetamolis gali pakenkti kepenims.

Svarbu

Nėščia su AZW

Moterys, sergančios autoimuniniu hepatitu (ASD), gali pastoti ir pagimdyti sveiką kūdikį net vartodamos vaistus. Tačiau prieš apsisprendžiant tapti mama, reikėtų atidžiai įvertinti savo sveikatos būklę, kad ginekologas žinotų, kaip vesti nėštumą ir gimdymą. Farmakologinis gydymas yra modifikuotas kitoje būsenoje. Azatioprino vartojimas nutraukiamas ir steroidų atsisakoma. Neigiamo poveikio vaisiui nebuvo. Nėštumo metu imuninė tolerancija didėja, liga nurimsta, tačiau gimus vaikui reikėtų laukti ligos paūmėjimo. Todėl kartais manoma, kad steroidų dozę reikia padidinti iškart po gimdymo.

Kategorija:

Tyrimai