Patikrinkite, ar jūsų vaiko klausa blogesnė. Klausos fiziologijos ir patologijos institute atliktų tyrimų duomenimis, klausos problemų turi kas šeštas mokyklinio amžiaus vaikas. Tačiau problemų gali kilti anksčiau, net ir dėl banalių infekcijų. Gydytoja Anna Geremek-Samsonowicz, medicinos mokslų daktarė, audiologė specialistė, Kajetany klausos fiziologijos ir patologijos instituto Reabilitacijos klinikos vadovė kalba apie tai, kaip nepastebėti problemos.
Vis daugiau mažų vaikų kreipiasi į klausos priežiūros kliniką. Šios būklės priežastis aptariame su gydytoja otorinolaringologe, audiologe, Kajetany klausos fiziologijos ir patologijos instituto Reabilitacijos klinikos vadove Anna Geremek-Samsonowicz.
- Atsiranda vis daugiau pacientų su klausos negalia. Kodėl tai vyksta?
Gydytoja medicina Anna Geremek-Samsonowicz: Iš tiesų, turime vis daugiau mažųjų pacientų ir jie pas mus ateina anksčiau dėl to, kad pediatrai greičiau siunčia konsultacijai, bet ir patys tėvai, susirūpinę dėl vaiko elgesio , praneškite pas specialistą. Paaiškėjo, kad net banalios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos ir užsitęsę nekarščiuojantys katarai daro labai didelę įtaką vidurinei ausiai ir vaiko klausos veiklai. Vis dažniau kataro pasekmė yra eksudacinis otitas. Tai pakitimai vidurinėje ausyje, kurios gleivinė yra pastatyta kaip nosiaryklės ir nosies tarpo gleivinė. Mūsų ausis tik per labai mažą vamzdelį, vadinamą Eustachijaus vamzdeliu, jungiasi prie nosiaryklės, ir tai yra ausies „apsauginis vožtuvas“, kuris išlygina slėgį būgninėje ertmėje. Eustachijaus vamzdelio padėtis kinta paauglystėje – jis skirtingai išsidėsto nosiaryklės atžvilgiu vaikams ir skirtingai suaugusiems. Infekcijos vartai šiuo vamzdeliu į vidurinę ausį vaikui yra lengvesni. Kai mažylis turi eilinę slogą, jis nekarščiuoja, ta pati „sloga“ dažnai atsiranda ir į ausį. Gleivinė vidurinėje ausyje gamina gleivių sekretą, kuris joje pasilieka, sutirštėja ir išlieka, sukurdamas barjerą. Tai sukelia lėtinį otito eksudatą, bet labai dažnai sukelia klausos praradimą.
- Kaip lėtinis otitas pablogina klausą?
A. G.-S .: Jeividurinės ausies ertmė, kurioje yra kaulai, prisipildo tiršto sekreto, nustoja veikti membrana ir kaulai, klausos kaulai negali tinkamai judėti, vadinasi, sutrinka mechaninio garso laidumo procesas
- Ką daryti, jei prie dažnų infekcijų problemos pridedamas alerginis veiksnys?
A. G.-S .: Vis daugiau vaikų kenčia nuo alergijos ir jas nėra taip lengva diagnozuoti. Žinome, kad turime ne tik įkvėpimo ar maisto alergiją. Dažnai taip pat pradedame sirgti kryžminėmis alergijomis, kurios sukelia nebūdingus ir sunkiai interpretuojamus simptomus. Jei vaikui yra koks nors alerginis veiksnys, tada jo gleivinės jautrumas yra didesnis ir greičiau atsiranda sloga, eksudaciniai pakitimai
A. G.-S .: Gali pasireikšti tokiais pat simptomais kaip ir inhaliacinė alergija, t.y. alergiškiems maistui vaikams gali užsitęsti viršutinių kvėpavimo takų infekcijos, dažnai pasireiškiančios užsitęsusia sloga. Nėra taip, kad dėl tokio tipo alergijos atsiranda sloga, tačiau yra tam tikras gleivinės jautrumas su alergija maistui, dėl kurio lengviau susirgti. Bronchitą ar net plaučių uždegimą labiau siejame su alergija. Bet, kaip pastebime, šios ligos nebūtinai atsiranda, gali būti ir kataras, ir ausų uždegimas, dėl to pablogėja klausa.
A. G.-S .: Visada stengiamės gydytis farmakologiškai, ieškome priežasties, atkreipiame dėmesį į alerginį foną. Tikriname, ar nėra trečios tonzilės peraugimo – ji gali užkimšti Eustachijaus vamzdelio angą, nes tokia jos padėtis vaiko nosiaryklėje. Alerginius veiksnius taip pat stengiamės pašalinti laikantis dietų, diegti medikamentinį gydymą. Jei
nepavyksta ir taip, deja, nutinka daugeliu atvejų, tuomet turime nustatyti vadinamąjį. nusausinti. Procedūros metu per ausies būgnelio pjūvį po mikroskopu pašaliname tankų gleivinės turinį. Tuo pačiu nusprendžiame pašalinti tonzilę, kad padidėtų nosiaryklės erdvė. Ausies būgnelyje paliekame nedidelį plastikinį nutekėjimą. Kairysis „vožtuvas“, esantis tiesiai vidurinėje ausyje, turi gydomąjį ir profilaktinį poveikį. Gleivės iš ausies ertmės gali pasišalinti pačios per paliktą kanalizaciją. Tuo pačiu metu vyksta vadinamasis procesas geresnis pamušalo prisotinimas deguonimi, t.y. deguonis patenka per kanalizaciją, todėl pamušalas atsinaujina ir geriau apsigina. Drenažas trunka apie 6 mėnesius, t.ytada, kai membrana pradeda tinkamai judėti klausos procese, ji ją išstumia. Didesnė vaikų grupė gerai funkcionuoja po drenažo, tonzilių pašalinimo ar gomurinių tonzilių perpjovimo. Jei randame alerginį veiksnį, dažnai padeda dieta ar parama antihistamininiais vaistais. Tačiau yra ir grupė pacientų, kurie vis dar turi šią problemą. Kitas gydymas dažniausiai reikalingas vaikams, turintiems anatominį defektą, pvz., po gomurio skilimo.
Išmokykite vaiką tinkamai išsivalyti nosį
Vaiko nosies aspiratoriaus naudojimas suteikia tik laikiną efektą. – Ištraukiame tik tai, kas yra šnervėse, neaktyvinamos atitinkamos raumenų sistemos, neatsiveria etmoidinės ląstelės ir vaiko sinusai – aiškina gydytoja Anna Geremek-Samsonowicz. – Be to, mes nežinome, ar iš nosies traukiame gleives, ar gleivinės gabalėlį. Reikia išmokyti vaiką kuo greičiau išsivalyti nosį, tai sveikiausia. Šio mechanizmo metu, jei tai atliekama teisingai, t.y., kai uždengiama viena skylė, išvaloma kita ir atvirkščiai, gomurio raumenys išsidėsto skirtingai ir pvz. Eustachijaus vamzdelis išvalomas, todėl šis sekretas išpučiamas iš ausų.
A. G.-S .: Visada sakau, kad jei yra koks nors veiksnys, galintis turėti neigiamos įtakos klausai nėštumo metu ar perinataliniu laikotarpiu, tuomet verta stebėti kūdikį ir jo klausos raidą. Šių veiksnių yra labai daug: virusinės motinos ligos nėštumo metu, tokios kaip tymai, kiaulytė, raudonukė, gripas, citomegalija, taip pat toksoplazmozė, jos vartojimas nėštumo metu
tam tikrų vaistų, šeimos našta, net labai ilgos, perinatalinės, t.y. hipoksija, neišnešiotumas, mažas gimimo svoris, asfiksija, gelta. Vėliau vaiko gyvenime tai gali apimti aminoglikozidinių antibiotikų skyrimą, pvz., gentamicino, traumos, meningito, sepsio. Visa tai turėtų įjautrinti gydytoją, kad jis atkreiptų ypatingą dėmesį į vaiko klausos raidą. Man ne mažiau svarbūs ir tėvų pastebėjimai, kad nepaisant teisingos nėštumo eigos ir teigiamų vaiko atliktų atrankinių tyrimų rezultatų, vaikas įvairiose situacijose nereaguoja į garsus. Žinoma, tai gali būti susiję ir su amžiumi, nes tam tikrų klausos kompetencijų įgyjame vystymosi metu, tačiau toks tėvų stebėjimas yra be galo svarbus ir net gavus teigiamų rezultatų testą visada kartoju.
A.G.-S .: Vidurinės ausies sutrikimai daugeliu atvejų yra grįžtami farmakologiškai arba chirurgiškai. Kita vertus, jei dėl perinatalinių ar genetinių stresų turime klausos sutrikimų – dažniausiai tai yra jutimo nervų pažeidimai, t.y. vidinės ausies pažeidimai – jie dažniausiai yra negrįžtami. Galime greitai juos diagnozuoti, nustatyti klausos praradimo lygį ir pritaikyti atramą klausos aparatu, tinkamu klausos implantu bei reabilitacija. Čia negalima laukti, nes turime įeiti į natūralaus vaiko fiziologinės klausos vystymosi ritmą.
Svarbu
A. G.-S .: Klausos fiziologijos ir patologijos institute vykdomos patikros programos ir klausos sutrikimo ankstyvo nustatymo programos dėka vaikams diagnozuojame pirmuosius gyvenimo mėnesius, vėliau vadovaujame audiologiniais standartais. ir tie, kurie atitinka reikalavimus, dažniausiai turintys gilesnį klausos praradimą Iki 1 metų amžiaus mes implantuojame: naudojame kochlearinį ausies implantą. Jau dabar turime labai didelę grupę pacientų, kurie po šešių mėnesių reabilitacijos pradeda funkcionuoti kaip girdintys vaikai – išmoksta klausytis ir kalbėti savarankiškai, nereikalaujant logopedinės stimuliacijos.
A. G.-S .: Viskas, kas mums kelia nerimą – jei vaikas blogiau reaguoja į garsus, ne visada klauso komandų, jis žiūri į mus taip, lyg nesuprastų, ką mes sakome. Tėvai dažnai sako, kad kai vaikas sutelkia dėmesį į ką nors, jis jų neklauso. Tai reiškia, kad ši klausymosi dalis jam jau yra tam tikros pastangos. Dažnai pernelyg didelį mobilumą ar neteisingą elgesį tėvai interpretuoja kaip nemandagų, o tai atsiranda dėl klausos problemų. Kita vertus, maži vaikai, kurie dar nekalba, gali būti nervingi, neramūs, prasčiau miega ir valgo, gali trankyti ausis ar traukti. Jei kas nors trukdo tėvams, geriau išsiaiškinti, nei praleisti. Kuo anksčiau diagnozuosime klausos sutrikimą, tuo greičiau ir efektyviau galėsime padėti.
A. G.-S.:Pirma, pas pediatrą, kuris gali nukreipti juos pas otolaringologą ar audiologą. Atsiranda vis daugiau ENT klinikų, kurios gali visiškai diagnozuoti ir gydyti klausos sutrikimus.
A. G.-S .: Viskas. Pirmuoju gyvenimo periodu, kai vaikas nebendradarbiauja, daugiausia atliekami objektyvūs tyrimai: vidurinės ausies apžiūra, smegenų kamieno sužadintų potencialų tyrimas, otoemisija – priklausomai nuo to, kas būtina. Vyresni vaikai gali pasakyti, kaip ir kada girdi, todėl atliekame subjektyvius testus toninės audiometrijos, verbalinės audiometrijos forma ir galime dar labiau išplėsti šį diapazoną. Yra matavimų, leidžiančių įvertinti, kaip tiksliai jūsų kūdikis girdi. Taip pat dažnai patartina pasikonsultuoti su logopedu, pedagogu ar psichologu.
mėnesinis "Zdrowie"