Smurtas šeimoje – tai ne tik fizinė prievarta prieš šeimos narį, bet ir psichologinė, seksualinė bei ekonominė prievarta. Smurto šeimoje aukos dažniausiai yra moterys, kurios dažnai užkerta kelią gėdai ir išmoktam bejėgiškumui nutraukti toksiškus santykius. Koks yra smurto šeimoje mechanizmas ir kur aukos gali kreiptis pagalbos?

Smurtas šeimojeatsiranda, kai vyras, žmona ar kitas šeimos narys padaro fizinę ar psichinę žalą artimiesiems, su kuriais gyvena po vienu stogu. Smurto artimoje aplinkoje vykdytojas, naudodamasis savo pranašumu prieš auką, bando juos užvaldyti, įbauginti, žeminti ir priversti elgtis tam tikrais būdais. Jei pagalbą namuose patiriantis žmogus laiku nereaguos ir neišsivaduos iš partnerio tironijos, laikui bėgant nutraukti užburtą smurto ratą jam bus vis sunkiau. Mėnesiai, o kartais net metai pažeminimo pakeičia aukos suvokimą apie save – jis pamažu ima perimti savo įvaizdį, kurį įkalbinėja kankintojas. Tada vienintelis sprendimas – kreiptis į institucijas, kurios turi teisines priemones, kurios padėtų nubausti smurtautojus.

Nacionalinis telefono numeris, skirtas smurto šeimoje aukoms: 800 12 00 02

Smurtas šeimoje: kada tai įvyksta?

Galite kalbėti apie smurtą šeimoje, kai jis atitinka šias savybes:

  • yra tyčinis, o tai reiškia, kad k altininko veiksmai yra sąmoningi ir tyčiniai;
  • yra santykių tipas, kai viena šalis yra pavaldi kitai – k altininkas naudoja savo fizinį, psichinį, ekonominį ar socialinį pranašumą, kad dominuotų prieš auką;
  • yra santykiai, kuriuose k altininkas, imdamasis veiksmų arba neveikdamas, pažeidžia aukos teises ir asmenines teises;
  • sukelia fizinę ir psichinę žalą bei kančią smurtą patyrusiam asmeniui.

Taip pat skaitykite: Vaikų mušimas – smurto prieš mažiausius pasekmės

Smurto šeimoje formos ir jo pavyzdžiai

Yra 4 pagrindinės smurto šeimoje formos:

  1. Fizinis smurtas- k altininkas pažeidžia kito asmens kūno neliečiamybę. Jis ją muša, spardo, tempia, plaka, smaugia, stumdo, tramdo, tampo už plaukų, baksnoja ir pan.
  2. Psichologinis smurtas- k altininkas pažeidžia aukos asmeninį orumą. Tai labiausiai paplitusi smurto šeimoje forma ir apibrėžia plačiausią elgesio spektrą – nuo ​​kasdienės kritikos ir žeminimo iki griežtų pravardžių, grasinimų, bauginimų, šantažo (pvz., vaikų paėmimas, savižudybė), priekabiavimo, sekimo, draudimo (pvz., išeiti iš namų). , susisiekimas su šeima, draugais).
  3. Seksualinis smurtas- k altininkas pažeidžia aukos seksualinę sferą, ty verčia jį santykiauti jėga ar grasinimais, prievartauja ar skatina kitus seksualinius veiksmus prieš jos valią. Seksualinis smurtas taip pat apima kito asmens išvaizdos komentavimą, pasityčiojimą iš jo, jo seksualinės veiklos vertinimą ir pan.
  4. Ekonominis smurtas -k altininkas pažeidžia aukos turtą arba jo neprižiūri. Prie tokio pobūdžio smurto priskiriamas toks elgesys kaip vagystė, tyčinis svetimo turto sugadinimas, pinigų, dokumentų paėmimas, skolinimasis į bendrą sąskaitą be kito asmens žinios ar leidimo, verčiamas grąžinti skolas, bendro turto pardavimas be išankstinio susitarimo ir kt. . tėvų nepriežiūra į vaikus – nesugebėjimas užtikrinti jiems tinkamų gyvenimo sąlygų, maisto ir drabužių atėmimas, slaugos trūkumas sergant ligomis, psichinės ir materialinės paramos trūkumas

Lengviausias būdas įrodyti prieš teismą yra fizinio smurto panaudojimas šeimoje, sunkiausias – psichinis. Apie pastarąjį teisėsaugos institucijoms taip pat pranešama kur kas rečiau, nes dažnai aukos nesuvokia, kad kažkas joms kenkia psichiškai. Grasinimus, įžeidinėjimus ar priekabiavimą iš mylimo žmogaus jie traktuoja kaip kasdienio gyvenimo elementą, todėl trūksta tvirtos reakcijos.

Taip pat skaitykite: ACA sindromas (suaugę alkoholikų vaikai) - simptomai ir terapijos principai

Verta žinoti

Smurtą šeimoje dažniausiai k altina vyrai

Ponai daug dažniau smurtauja šeimoje nei moterys. Pagal 2016 metų policijos statistiką, Mėlynosios kortelės procedūrų, pradėtų (tik policijos, o ne visų įgaliotų subjektų) (procedūra pradedama, kai buvo patirtas smurtas artimoje aplinkoje) skaičius buvo 91 789. Tarp įtariamų smurtautojų buvo 68 321. vyrų ir 5461 moteris. Kalbant apie aukas, 66 930 iš jų yra moterys, 10 636 yra vyrai ir 14 223 yra nepilnamečiai1 .

Esu smurto šeimoje auka – ką turėčiau daryti?

Psichologinio ar fizinio smurto prieš šeimos narį vykdymas yra nusik altimas, už kurį baudžiama laisvės atėmimu iki 5 metų. Jei yra smurto šeimoje, auka turi būti kuo greičiaureaguoti:

  • skambinkite policijai- tarnybos privalo įsikišti įtarus smurtą artimoje aplinkoje. Jei nusik altėlis elgiasi agresyviai, policija gali jį suimti 48 valandoms.

Organizacijų, padedančių smurto artimoje aplinkoje aukoms sąrašą, rasite adresu: www.porozumienie.niebieskalinia.pl

  • rinkti smurto įrodymus- tuo tikslu turėtų būti atlikta teismo medicinos ekspertizė, kurią gali atlikti net eilinis šeimos gydytojas. Jis išduoda pažymą, kurioje turi būti aprašyta nukentėjusiojo sveikata, sužalojimų rūšys ir priežastys. Jei smurtas yra tęstinis, neturėtumėte slėpti jo fizinių pėdsakų ant kūno nuo artimųjų ir draugų – kuo daugiau žmonių apie tai sužinos, tuo daugiau liudininkų ir tuo didesnė tikimybė nubausti smurtautoją.
  • kreiptis į institucijas, teikiančias pagalbą smurto artimoje aplinkoje aukoms- jos turi profesionalią teisinę pagalbą, kuria nukentėjusysis gali kreiptis į teismą savo smurtautoją. Įstaigos darbuotojai padeda palaikyti ryšius su policija, prokuratūra, dalyvauja teisminiuose procesuose.

Taip pat skaitykite: Vaiko tvirkinimas – pasekmės ir prievartos nustatymas

Smurto šeimoje etapai

Smurto šeimoje aukos metų metus negali pripažinti savo kančių ir taip apsaugoti agresorių nuo baudžiamosios atsakomybės. Jų pasyvumas iš dalies paaiškinamas tuo, kad smurtautojas yra artimiausias žmogus, dažniausiai jų vyras ar partneris, todėl gėdijasi dėl aplinkos reakcijos į k altinimus smurtu. Jie taip pat visą laiką tikisi savo partnerio vidinio virsmo, nes jo agresija nėra nuolatinė ir yra persipynusi su ramybės ir net laimės periodais. Šie pakeitimai iliustruoja nuoseklias smurto šeimoje fazes:

  1. Įtampos kaupimosi fazė- partneris tampa irzlus, jį erzina vis daugiau dalykų, dažnai puola į partnerį žodžiu, inicijuoja kivirčus. Auka bet kokia kaina bando jį nuraminti ir pateisinti savo elgesį.
  2. Ūmaus smurto fazė- smurtautojas išlieja savo įtampą ir išprotėja, ardo buitinę techniką, fiziškai smurtauja, grasina aukai, ją baugina. Pakanka menkiausio pasiteisinimo, kad jis išmuštų iš pusiausvyros ir provokuotų, pvz., per vėlai patiekta vakarienė, vaiko iš mokyklos atneštas blogas pažymys. Patyręs smurtą auka yra šokiruota, jaučia baimę, tačiau po kurio laiko bando racionalizuoti partnerio elgesį, ieško savo agresijos protrūkių priežasčių.
  3. Medaus mėnesio fazė- k altininkas suvokia, kad peržengė ribas, pabundajį aplanko gailestis. Jis nori ištaisyti savo klaidas ir neatpažįstamai pasikeisti – yra geras, meilus, supratingas, perka partneriui dovanas, tikina savo jausmais ir pažada, kad daugiau niekada nepakels į ją rankos. Partnerė tiki jo transformacija, ji vėl laiminga ir įsimylėjusi.

Ciklas kartojasi – po partnerio ramybės periodo vėl didėja įtampa, dėl ko kyla tolesni muštynės ir fizinis smurtas. Tačiau medaus mėnesio viltis neleidžia aukai pranešti apie nusik altėlį teisėsaugai.

Taip pat skaitykite: Smurtas paauglių santykiuose

Verta žinoti

Išmoktas bejėgiškumo sindromas

Moterims, kurios ilgą laiką palaiko santykius, kuriuose pasitaiko smurto šeimoje, dažnai pasireiškia išmokto bejėgiškumo sindromo simptomai. Tai reiškia, kad reikia priimti savo poziciją ir priprasti prie smurto. Auka suvokia, kad prarado situacijos kontrolę ir susitelkia tik į agresyvaus partnerio elgesio padarinių sumažinimą. Tai psichologinis veiksnys, skatinantis ją išlikti toksiškuose santykiuose.

Š altiniai:

1. Prieiga prie duomenų svetainėje: http://statystyka.policja.pl/st/wybrane-statystyka/przemoc-w-rodzinie/50863,Przemoc-w-rodzinie.html

Kategorija:

Psichologija