Citokinų audra reiškia smarkią uždegiminę reakciją, kurios mūsų kūnas nebekontroliuoja. Įprastai, pavyzdžiui, uždegiminis atsakas į virusinę infekciją praeina savaime, tačiau kai kurių žmonių imuninės sistemos suaktyvėjimas yra toks stiprus, kad gali pažeisti daugelį organų ir galiausiai net mirti. Naujausi tyrimai parodė, kad citokinų audra yra viena iš pagrindinių COVID-19 sergančių žmonių mirties priežasčių.

Turinys:

  1. Citokinų audra – kas tai?
  2. Citokinų audra – susidarymo mechanizmas
  3. Citokinų audra – sukelia
  4. Citokinų audra – pasekmės
  5. Citokinų audra – simptomai
  6. Citokinų audra – gydymas
  7. Citokinų audra – COVID-19 ir kitos pandemijos

Citokinų audra – kas tai?

Citokinų audradar žinomahipercitokinemijaarba citokinų kaskada yra per didelis ir nekontroliuojamas imuninės sistemos atsakas, išskiriantis didžiulius kiekius priešuždegiminių medžiagų. medžiagų. Negydomos citokinų audros gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip sepsis, šokas, audinių pažeidimas ir daugelio organų nepakankamumas, o vėliau mirtis.

Citokinų audra priskiriama ne prie ligos, o kaip imuninių reakcijų kompleksas, kuris gali atsirasti sergant įvairiomis klinikinėmis sąlygomis, pvz., infekcinėmis ligomis.

Terminas „citokinų audra“ pirmą kartą buvo pavartotas 1993 m., apibūdinant transplantato prieš šeimininką ligos, kuri gali pasireikšti recipiento organizme po organo transplantacijos, poveikį. 2003 m. taip pat buvo įrodyta, kad citokinų audra gali būti susijusi su organizmo reakcija į virusų, bakterijų ar grybelių sukeltą infekciją.

Atrodo, kad terminas „citokinų audra“ pirmą kartą buvo vartojamas užsikrėtus paukščių gripo virusu H5N1 2005 m. Tada jis buvo pradėtas vis dažniau naudoti mokslinėje literatūroje.

Citokinų audra – susidarymo mechanizmas

Citokinų audra gali prasidėti, pavyzdžiui, užsikrėtus gripo virusu. Po infekcijos virusas endocitozės būdu patenka į viršutinių ir apatinių kvėpavimo takų epitelio ląsteles. Tada viruso genetinę medžiagą atpažįsta vadinamoji su patogenais susiję molekuliniai modeliai (sutrumpintai PAMP), kurie savo ruožtu gali inicijuoti sistemos atsakąimuninė sistema, įskaitant citokinų audrą.

Citokinų audros metu imuninės sistemos ląstelės greitai suaktyvėja. Greitas T limfocitų ir B limfocitų, monocitų, makrofagų, dendritinių ląstelių ir NK ląstelių dalijimasis ir jų perteklinė gamyba daugiau nei 150 skirtingų citokinų.

Citokinų audros ypatybė yra imuninės sistemos neigiamo grįžtamojo ryšio praradimas, kuris fiziologiškai slopina per didelę priešuždegiminių citokinų gamybą. Citokinų išsiskyrimas skatina kitų citokinų išsiskyrimą, kuris inicijuoja nesustabdomą grandininę reakciją. Susidaro tam tikras savaime besisukantis užburtas ratas.

Citokinai yra įvairi mažų molekulių grupė, kurią daugiausia išskiria imuninės sistemos ląstelės, kad galėtų bendrauti tarpusavyje. Svarbiausios citokinų funkcijos yra imuninių ląstelių dalijimosi ir diferenciacijos kontrolė bei uždegiminio atsako reguliavimas.

Citokinai apima tokius b altymus kaip:

  • Interferonai (IFN), kurie vaidina svarbų vaidmenį įgimtam imunitetui virusams ir kitiems mikrobams
  • Interleukinai (IL), kurie pirmiausia reguliuoja imuninių ląstelių diferenciaciją ir aktyvavimą. Jie gali būti priešuždegiminiai (suaktyvinti uždegiminį atsaką) arba priešuždegiminiai (slopinti uždegiminį atsaką)
  • Chemokinai veikia kaip medžiagos, kurios "pritraukia" imuninės sistemos ląsteles ir taip kontroliuoja jų judėjimą į uždegiminės reakcijos vietas
  • Kolonijas stimuliuojantys faktoriai (CSF) kontroliuoja hematopoezę, brandžių imuninių ląstelių gamybos iš kraujo kamieninių ląstelių procesą
  • Naviko nekrozės faktorius (TNF) yra bene labiausiai ištirtas priešuždegiminis citokinas, kuris vaidina pagrindinį vaidmenį citokinų audroje

Citokinų audra – sukelia

Veiksniai, sukeliantys citokinų audrą, yra susiję su daugybe infekcinių ir neužkrečiamųjų ligų. Infekciniai sukėlėjai:

  • A grupės streptokokai
  • citomegalovirusas
  • Epstein-Barr virusas
  • Ebolos virusas
  • gripo virusas
  • raupų virusas
  • koronavirusų, pvz., SARS-CoV, MERS-CoV

Neinfekciniai veiksniai apima:

  • transplantato prieš šeimininką liga
  • išsėtinė sklerozė
  • jaunatvinis idiopatinis artritas
  • pankreatitas
  • vėžys, pvz., limfoma
  • biologinės terapijos, pvz., rituksimabas
  • hemofagocitinis sindromas
  • makrofagų aktyvacijos sindromas

Viena didžiausių paslapčių, susijusių su citokinų audra, yrakodėl vieni žmonės atrodo ypač pažeidžiami, o kiti – atsparūs citokinų audrai. Tai tikriausiai susiję su genetiniu imuninio atsako kintamumu žmonių populiacijoje.

Citokinų audra – pasekmės

Citokinų audra yra svarbi pacientų, užsikrėtusių virusais, tokiais kaip Ebola, Marburgas, koronavirusai ir pandeminis gripas, mirties priežastis. Ūmus plaučių pažeidimas (ALI) yra dažna citokinų audros pasekmė plaučius paveikiančių virusų, tokių kaip SARS-CoV ir gripo virusai.

ALI būdingas ūminis uždegiminis atsakas iš plaučių audinio, po kurio seka lėtinė kolageno nusėdimo ir fibrozės fazė. Laikui bėgant ALI gali išsivystyti į sunkesnę formą, t. y. ūminį kvėpavimo distreso sindromą (ARDS).

Vietinė pneumonija gali išplisti per kraujotakos sistemą į likusį kūną, sukeldama sumaištį kituose organuose. Galiausiai galima pastebėti sunkų klinikinį sindromą sepsio forma.

Žmonėms, sergantiems sunkiu infekcijos sukeltu sepsiu, būdingi kraujo citokinų profiliai, kurie laikui bėgant keičiasi. Ūminio atsako citokinai yra TNF, interleukinas-1 ir 8, kurie atsiranda praėjus kelioms minutėms ar valandoms po užsikrėtimo, po kurio pastebimai padidėja interleukino-6 lygis. Priešuždegiminis interleukinas-10 pasirodo šiek tiek vėliau, kai organizmas bando kontroliuoti ūminį sisteminį uždegiminį atsaką.

Be plaučių infekcijų, citokinų audra yra sunkių virškinimo trakto, šlapimo takų, centrinės nervų sistemos, odos ir sąnarių infekcijų pasekmė.

Citokinų audra – simptomai

  • karščiavimas
  • nuovargis
  • apetito praradimas
  • raumenų ir sąnarių skausmas
  • pykinimas ir vėmimas
  • viduriavimas
  • kraujospūdžio sumažėjimas
  • pagreitintas širdies plakimas
  • traukuliai
  • galvos skausmas
  • kliedesiai ir haliucinacijos
  • įsipainiojimas
  • bėrimas

Kita vertus, laboratoriniais tyrimais randamas didelis kiekis:

  • azoto junginių kraujyje
  • D-dimeriai
  • aminotransferazas
  • feritinas
  • CRP b altymai
  • interleukinai-6
  • laktatdehidrogenazė
  • pailgėjęs protrombino laikas
  • sumažėjęs trombocitų skaičius

Citokinų audra – gydymas

Šiuo metu nėra vienos citokinų audros terapijos ir specialiai jai gydyti skirtų vaistų. Pagrindinis metodas gydant šį sindromą – sukelti imunosupresiją, t.y.imuninės sistemos reaktyvumo sumažėjimas. Šiuo tikslu tokie vaistai kaip:

  • kortikosteroidai
  • citokinų inhibitorių, pvz., tocilizumabo

Citokinų audra – COVID-19 ir kitos pandemijos

Besikaupę klinikiniai įrodymai rodo, kad SARS-CoV-2 viruso sukeltų sunkių COVID-19 pacientų pogrupiui gali pasireikšti citokinų audros sindromas.

Daugiacentris retrospektyvus tyrimas, kurį paskelbė Ruanas ir kt.. Analizuojant 150 patvirtintų COVID-19 atvejų, nustatyta, kad mirtingumas nuo COVID-19 gali būti dėl viruso suaktyvintos citokinų audros. Šių pacientų kraujyje buvo pastebėtas padidėjęs feritino ir interleukino-6 kiekis. Tai gali turėti svarbių pasekmių ligos gydymui, nes šiuo metu COVID-19 gydymas yra palaikomasis.

Todėl pacientams, sergantiems sunkia COVID-19, rekomenduojama pasitikrinti dėl citokinų audrų (pvz., matuojant feritiną), kad būtų nustatytas pacientų pogrupis, kuriems imunosupresinis gydymas būtų veiksmingas. Šis naujas gydymo metodas išbandomas Liublino Nepriklausomos valstybinės klinikinės ligoninės Nr. 1 Infekcinių ligų skyriuje.

Citokinų audra gali paaiškinti jaunų žmonių mirtingumą nuo COVID-19, nes panaši situacija buvo pastebėta 1918 m. per Ispanijos gripo pandemiją. Tuo metu daugiau nei pusė mirčių įvyko sveikiems asmenims nuo 18 iki 40 metų ir buvo sukeltos citokinų audros, sukėlusios ūminį kvėpavimo distreso sindromą.

Kita vertus, citokinų audros reiškinys paaiškina, kodėl vaikai patiria lengvesnę SARS-CoV-2 viruso infekciją. Jų imuninė sistema yra nepakankamai išvystyta ir ne taip smarkiai reaguoja į viruso buvimą.

  • Kaip užsikrečiama SARS CoV-2 koronavirusu? Nauji susitarimai!
  • Pagyvenusiems žmonėms pavojingas koronavirusas – kaip apsaugoti senjorus?
  • Kodėl koronavirusas žudo jaunus žmones?
  • Gydytojas parodo, kaip koronavirusas naikina jaunų žmonių plaučius
  • Koronavirusu užsikrėtusių žmonių mirtingumas
Apie autoriųKarolina Karabin, medicinos mokslų daktarė, molekulinė biologė, laboratorijos diagnostė, Cambridge Diagnostics PolskaPagal profesiją biologas, specializuojasi mikrobiologijoje ir laboratorinis diagnostikas, turintis daugiau nei 10 metų laboratorinio darbo patirtį. Molekulinės medicinos kolegijos absolventas ir Lenkijos žmogaus genetikos draugijos narys, laboratorijos mokslinių tyrimų stipendijų vadovas.Molekulinė diagnostika Varšuvos medicinos universiteto Hematologijos, onkologijos ir vidaus ligų skyriuje. Varšuvos medicinos universiteto 1-ajame medicinos fakultete apgynė medicinos biologijos krypties medicinos mokslų daktarės vardą. Daugelio mokslinių ir populiarių mokslo darbų laboratorinės diagnostikos, molekulinės biologijos ir mitybos srityse autorius. Kasdien, kaip laboratorinės diagnostikos srities specialistas, jis vadovauja Cambridge Diagnostics Polska esminiam skyriui ir bendradarbiauja su CD Dietary Clinic dietologų komanda. Praktinėmis žiniomis apie ligų diagnostiką ir dietoterapiją jis dalijasi su specialistais konferencijose, mokymuose, žurnaluose ir interneto svetainėse. Ją ypač domina šiuolaikinio gyvenimo būdo įtaka molekuliniams procesams organizme.

Skaityti daugiau šio autoriaus straipsnių

Kategorija:

Imuninė sistema