Kurį laiką jūsų partneris pasitraukė iš šeimyninio gyvenimo, nepaisydamas dabartinių pareigų ir pomėgių. Jis turi š altą požiūrį į tave, yra apatiškas, abejingas arba nuolat susierzinęs ir agresyvus… Kaip jį pasiekti ir įtikinti apsilankyti pas psichoterapeutą? Ar yra tikimybė, kad viskas grįš į savo vėžes?

Vyrams dažnai sunku pripažinti savo silpnumą, o dar sunkiau – kreiptis pagalbos į psichoterapeutą. Jie stengiasi maskuoti savo problemas, joms prieštarauja, tačiau artimas žmogus anksčiau ar vėliau pastebi, kad su partneriu kažkas negerai. Gali būti daug priežasčių pakeisti jo elgesį, pvz., depresija, neurozė, priklausomybė nuo elgesio, pvz., azartinių lošimų, priklausomybė nuo sekso ir vis dažniau priklausomybė nuo tinklo (priklausomybė nuo interneto) arba priklausomybė nuo fono (priklausomybė nuo mobiliojo telefono).

Tai meta šešėlį visoms gyvenimo sferoms – ne tik santykiams su artimaisiais, bet ir socialiniams kontaktams bei darbui. Dažnai vienintelė išeitis yra specialisto pagalba. Susitikimai vyksta neutralioje vietoje. Paprastai jau pirmojo, konsultacinio seanso metu susitariama dėl terapinių seansų smulkmenų – jų dažnumo ir trukmės. Tačiau kaip priversti partnerį kreiptis į psichologą, jei jis tam griežtai prieštarauja? Kodėl vyrai paprastai nenori pradėti gydymo?

Vyrų pasibjaurėjimo psichoterapijai priežastys

Atsakymą pateikia tyrimai, atlikti su žmonėmis, turinčiais A elgesio modelį (jie, be kita ko, pasižymi dideliu ambicingumu; vadinamoji režisieriaus asmenybė), patyrusius infarktą. Paaiškėjo, kad sveikatai palankus elgesys (pacientams po infarkto – gyvenimo būdo keitimas, sąžiningas vaistų vartojimas) vyrų atveju labiau nei moterų siejamas su reikšmingu savigarbos sumažėjimu.

Tas pats yra su psichoterapija. Vien apsilankymas pas psichologą turi tokį poveikį. Vyrai mano, kad jiems nereikia pagalbos, nes tu padedi silpniesiems, o ne stipriems. Prie to pridedama pokyčių baimė, nes dabartinė situacija, nors ir gali būti skausminga, jiems gerai žinoma.

Taip pat gali būti reikšminga baimė atskleisti savo mokymus ir psichologo profesijos stigmatizavimas arba absoliučiai neteisėtas jos tapatinimas su psichiatru. Daug kas priklauso ir nuo vyro amžiaus. Apie 40 metų vyrams padaugėja vadinamųjų galios jausmasgyvenimas, tai yra valia ir įtaka jūsų gyvenimui. Po keturiasdešimties jis pradeda mažėti. Taigi statistiškai, pavyzdžiui, priklausomybių atveju, maždaug penkiasdešimties metų vyrą lengviau įtikinti gydytis. Sunkiausia tau nuo 30 iki 40 metų, kai jis jaučiasi esantis savo sugebėjimų viršūnėje.

Prieš psichoterapiją: problemos suvokimas

Dažniausiai būtent artimieji greičiau pastebi, kad žmogui, turinčiam problemų, reikia pagalbos. Tačiau prieš pradėdami vartoti, jie pritaiko savo elgesį prie paciento elgesio ir patenka į kopriklausomybę. Nes nuo nepagydomai sergančio žmogaus gali tapti priklausomas bet kokiu būdu – ar tai būtų priklausomybė, depresija ar Alzheimerio liga.

Paprastai pačiam pacientui sunku pastebėti, kad jam kažkas negerai. Tik psichikos sutrikimui pažengus į priekį, atsiranda asmeninis išgyvenimas – sergantis žmogus patiria dvasines kančias. Tai gali būti nerimo, pykčio, nevilties priepuoliai. Antra, yra stebėtojo diskomfortas, t.y. mylimo žmogaus kančios, kurios mato, pavyzdžiui, sumažėjusį gyvenimo potraukį arba padidėjusį partnerio susierzinimą. Tačiau jis pats dažnai neatsižvelgia į šio žmogaus reakciją ir bet koks bandymas jam padėti baigiasi fiasko.

Svarbu

Paprastai pačiam pacientui sunku pastebėti, kad jam kažkas negerai. Tik tada, kai psichikos sutrikimas pažengęs, atsiranda asmeninis išgyvenimas – sergantis žmogus patiria dvasines kančias.

Žiūrėkite 10 nuotraukų galeriją

Atsparių žmonių psichoterapija: pokyčių pradžia

Kai negalite įtikinti savo partnerio kreiptis į psichologą, verta apsilankyti pas jį savarankiškai. Tokios Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijos dėl ko-priklausomų asmenų. Kodėl? Idėja yra ištaisyti netinkamus būdus reaguoti į jūsų mylimo žmogaus elgesį. Tad jei partnerė visomis priemonėmis – gerumu, pykčiu, šaukimu, maldavimu – bandė pasiekti vyrą ir įtikinti jį terapijai, o ji jaučiasi bejėgė, vadinasi, šie metodai buvo neveiksmingi. Tad mokykimės naujų – su specialisto pagalba. Tada – galbūt veidrodiniame vaizde – partneris pamatys, kad turi problemų ir norės ką nors su ja daryti. Tačiau kol nesiimsime jokio žingsnio, toksiška padėtis nepasikeis.

Kartais yra veiksminga įspėti partnerį apie pasekmes, jei nesiimsite gydymo. Jie jam turėtų būti apsunkinantys ir įmanomi asmeniui, kuriam rūpi jo gydymas. Tada yra tikimybė, kad jis sutiks su terapija. Tačiau tai gali neveikti sergant depresija. Vyrams tai dažniausiai siejama su kai kuriais gyvenimo praradimais, pvz., atleidimu iš darbo, sunkia liga. Dažnai ir anksčiaudepresija tampa pažengusi, vyrams didėja agresija, jie taip pat reguliuoja savo įtampą stimuliatoriais ar priklausomybę sukeliančiu elgesiu. Tuomet taip pat verta pasikonsultuoti su psichologu, kaip elgtis su partneriu. Bandymas priversti jį apsilankyti pas terapeutą gali baigtis nesėkme, nes sunku pasiekti asmenį, esantį biure kaip svečią.

Net jei partneris ateina „dėl ramybės“, geras specialistas gali tuo pasinaudoti. Reiškia, yra priežastis, kodėl jis atsirado – net jei ne dėl savęs, tai dėl mylimo žmogaus. Ir jei jis yra, galite pabandyti su juo dirbti.

Psichoterapija labai atspariems: intervencija į krizę

Sergantis žmogus nesugeba pats išspręsti savo problemų. Jei situacija pablogėja, o partneris vis tiek atsisako pradėti gydymą, galima atlikti krizinę intervenciją. Šis metodas susideda iš paciento aplinkos artimųjų (dažniausiai nuo 3 iki 5) paruošimo pokalbiui, kurio metu jis susiduria su savo elgesio pasekmėmis ir turi būti gydomas. Svarbu, kad tai būtų žmonės, kuriems rūpi šio vyro gėris – kurie jį myli, gerbia, turi gerus prisiminimus su juo, pvz., artimiausia draugė, jį (vis dar mylinti) žmona, vaikai ar kažkas iš žmonių grupės. bendradarbiai. Tačiau tai negali būti niekas, kurio jis nemėgsta ar negerbia.

Susitikimo su sergančiuoju metu šie žmonės pasakoja apie jo funkcionavimą anksčiau ir dabar bei apie savo jausmus jam. Juose taip pat nurodomos jo negydymo pasekmės, tačiau jos turi būti tikros, kad būtų įvykdytos. Krizių intervencija yra veiksminga maždaug pusei pacientų. Jeigu, nepaisant tokios pagalbos, gydymo nepradeda, pavyzdžiui, priklausomas žmogus (nes šiuo atveju stiprus ligos neigimo mechanizmas), tuomet terapija turėtų likti šalia jos, nes keičiasi esamoje šeimoje. sistema yra būtina. Tada psichoterapija padeda išsivaduoti iš užburto kopriklausomybės rato ir pradėti jausti gyvenimo džiaugsmą nepaisant sunkios situacijos. Dažnai paaiškėja, kad toks modeliavimas pagal savo pavyzdį yra pirmasis partnerio žingsnis link terapijos pradžios. Tačiau verta pasiruošti, kad tai gali užtrukti, nes maždaug tol, kol pakliūni į įvairias bėdas, tol ir iš jų ilgam išsisuki.

Jums tai bus naudinga

Saugokitės minčių apie savižudybę

Remiantis statistika, daugiau moterų nei vyrų nori nusižudyti, tačiau vyrai yra veiksmingesni… jeilabai intravertas. Įspėjamasis signalas turėtų būti jo neigiamas požiūris į save, pasaulį ir ateitį (vadinamoji depresinė triada). Tai ženklas, kad reikia kuo greičiau kreiptis pagalbos, pavyzdžiui, į pirminės sveikatos priežiūros gydytoją, nes šiuos įsitikinimus įtakoja pažinimo iškraipymai (loginio mąstymo klaidos), kurie, be kita ko, yra susiję su sumažėjus serotonino, dopamino ir norepinefrino – už nuotaiką atsakingų neuromediatorių – kiekiui.

„Zdrowie“ mėnesinis

Kategorija:

Psichologija