Seksualinis priekabiavimas prie vaikų sukelia didžiules kančias pačiam vaikui, tačiau dažnai tai yra ir jo, kaip suaugusio, psichinių problemų pagrindas. Seksualinį vaikų priekabiavimą įvykdo ir nepažįstami asmenys, ir visiški giminaičiai. Kaip atpažinti vaikų seksualinį priekabiavimą ir kokį poveikį jis turi? Kaip išvengti seksualinės prievartos prieš vaikus?

Seksualinis priekabiavimas prie vaikųlieka su suaugusiuoju, dažnai visam gyvenimui. Daugelis iš mūsų vaikystę prisimena kaip laimės šalį, kai jais rūpinasi tėvai ir nereikia priimti savarankiškų sprendimų. Norėtume sugrįžti į tuos laikus.Seksualinis priekabiavimas prie vaikųvis dėlto verčia jį patyrusiems kaip košmarą prisiminti, koks turėtų būti gražiausias jų gyvenimo laikotarpis. Sunku nuo to išsivaduoti – k altė, gėda, bet ir žala bei nuolatinė baimė apsunkina laimingą suaugusiojo gyvenimą.

Seksualinis vaikų priekabiavimas nėra susijęs tik su seksu

Pasikartojančios mintys, vaizdai ir emocinės būsenos (nerimas, depresija, depresija) veikia mūsų elgesį, vidinį gyvenimą ir kontaktus su kitais žmonėmis. Jei prisiminimai susiję su mūsų intymių ribų peržengimu, jie yra labai skausmingi.

Šiuolaikinė psichologija nagrinėja seksualinių ribų peržengimo problemą vaiko santykių su žmogumi, kuriuo pasitiki, požiūriu. Prievarta yra tada, kai suaugęs asmuo naudojasi vaiko pasitikėjimu, kad patenkintų savo seksualinius poreikius. Tai visai nebūtinai turi būti seksualinis aktas ar prievartavimas. Pakanka neadekvačios glostymo, trynimo į vaiką ar suaugusiųjų vartojamos kalbos apibūdinti seksualinę veiklą. Žodžiu, bet kokia tokia situacija, kai vaikas jaučiasi sutrikęs ir labai gėdijasi, vadinama seksualine prievarta prieš vaikus. Kai kurie iš jų yra kviečiami ar net verčiami lydėti suaugusiuosius žiūrėti pornografinių žurnalų ar filmų.

Remiantis policijos statistika, 2016 m. buvo pranešta apie 1 158 nusik altimus, padarytus santykiaujant su nepilnamečiu iki 15 metų.

Suaugę vaikų tvirkintojai visada veikia iš jėgos pozicijos. Jie nėra visiškaidomisi vaiko gerove ir traktuoja jį kaip objektą, kurio elgesys (pasiekiamas per prievartą) yra patenkinti ir patenkinti suaugusiojo poreikius. Ribas peržengia ir vaiką išduoda suaugęs žmogus, kuriuo pasitikėjo. Be to, jam nebuvo suteikta galimybė gintis ar apk altinti k altininką padarius nusikalstamą veiką. Jis dažnai jaučia, kad atsitiko kažkas blogo, bet negali to įvardyti. Juk ji nežino, kad tapo nusik altimo objektu. Paprastai jis paliekamas vienas, dažniausiai jaučiamas baimės, gėdos ir vienatvės jausmas.

Seksualinis vaikų priekabiavimas: kaip atpažinti?

1.Vaikas, patyręs prievartą, dažniausiai atsitraukia nuo savęs, nenori žaisti su kitais vaikais arba žaidžia taip, kad nukrypstama nuo raidos normų. Jis lieka nuošalus, tampa ašarojantis, liūdnas ir dažnai slegiantis. Į nerimą keliančius suaugusiųjų klausimus apie jų negalavimo priežastį ji negali vienareikšmiškai atsakyti. „Jis keičiasi akyse“, dažnai tampa pernelyg suaugęs.

2.Situacija, kai vaikas prašo apriboti bendravimą su ponu X ar dėde Y, turėtų patraukti dėmesį. Tačiau atminkite – tai ne visada įmanoma. Dažnai prieš vaiką smurtaujantis asmuo gyvena šeimoje, o kiti suaugusieji dažnai ją gina. Vaikai, kurie buvo perkelti, kad būtų išvengta tolesnio priekabiavimo, atsiriboja nuo jausmų tiek fiziškai, tiek emociškai. Jie tampa tarsi „nematomi“.

116111 - paskambinus šiuo nemokamu telefono numeriu, taip pat anonimiškai, seksualinę prievartą patyręs vaikas sulauks pagalbos

3.Kai kuriais atvejais jie provokuoja jų per anksti susijaudinusį seksualumą. Tvirtinamas vaikas gali imituoti seksualinius veiksmus (taip pat ir naudodamas žaislus), juos piešti, raginti bendraamžius panašiai elgtis, vyriškus ir moteriškus lytinius organus vadinti skirtingais daugeliui vaikų nežinomais epitetais, masturbuotis kitų žmonių draugijoje.

4.Seksualinę prievartą patyręs vaikas taip pat gali nekontroliuoti savo fiziologinių funkcijų, pvz., šlapintis naktį. Jis taip pat nelinkęs rengtis tarp bendraamžių ir būti apžiūrėtas gydytojo.

5.Vaikui ir paaugliui pasireiškia psichosomatiniai simptomai: pilvo skausmas, menstruacijų sutrikimai, pykinimas, vėmimas

6.Seksualinę prievartą patyręs vaikas turi miego ir valgymo sutrikimų – jis išsiskiria staigiu apetito padidėjimu arba, priešingai, atsisako bet ko valgyti.

Seksualinis priekabiavimas prie vaikų: kur kreiptis pagalbos?

Jeiįtariate, kad šalia jūsų esantis vaikas patiria seksualinę prievartą arba jūs pats esate smurtą patiriantis jaunas žmogus, čia rasite pagalbos ir patarimų, kaip elgtis toliau:

1. Nieko vaikų fondas- telefonas: 22 616 02 68, el. paštas: [email protected]

2. Vaikų ombudsmenas- skubios pagalbos telefonas: 22 696 55 00

3. Vaiko teisių apsaugos komitetas- tel.22 626 94 19

4. Nacionalinė pagalbos tarnyba smurto šeimoje aukoms „Mėlynoji linija“- 22 666 00 60

5. Informacija vaikams, patekusiems į sunkias gyvenimo situacijas- www.116111.pl, www.zlydotyk.pl

Daug informacijos apie pagalbą seksualinę prievartą patyrusiems vaikams rasite kampanijos „Blogas prisilietimas“ kūrėjų parengtame vadove, kurį paskelbėme šioje nuorodoje.

7.Seksualinę prievartą patyrę vaikai turi labai neigiamą įvaizdį apie save – jie mano, kad yra nepadorūs, išlepinti, neverti gero elgesio.

8.Ryšium su šiuo neigiamu savęs įvaizdžiu, vaikui pasireiškia save naikinantis elgesys, kuris gali įgauti labai rimtų formų – savęs žalojimo, bandymų nusižudyti, priklausomybės nuo alkoholio ar narkotikų ir net vaikų prostitucijos forma.

8.Tvirtinamas vaikas nori bet kokia kaina išvengti susitikimo su jį skriaudžiančiu asmeniu: nenori išeiti iš namų arba atsisako lankyti tetą ir dėdę, jam netrūksta priežasčių, kodėl nenori kad pasirodytų ten.

9.Seksualinę prievartą patyręs vaikas ne tik tampa liūdnas ir prislėgtas, bet ir praranda susidomėjimą dabartinėmis aistrom, atrodo, kad niekas jam nebeteikia džiaugsmo.

Tarp žmonių, kurie lytiškai santykiavo su jaunesniu nei 15 metų asmeniu 2016 m. buvo 611 vyrų ir 19 moterų.

10.Seksualinio priekabiavimo prie vaikų simptomus galima pastebėti ir vaiko elgesyje mokykloje – dėl patirtų išgyvenimų jis negali susikaupti, ne taip gerai sutaria su draugais, dažniausiai turi prastesnius pažymius nei anksčiau, ir ypač nemėgsta užsiėmimų su wf-u.

11.Seksualinę prievartą patyręs vaikas turi paslaptį, kurią kartais užsimena, bet bijo ją atskleisti. Jis nori įsitikinti, kad jei jis mums tai duos, jo kankintojas apie tai nesužinos. Deja, tik kartais nutinka taip, kad vaikas po pirmos seksualinės prievartos savo baisią paslaptį patiki suaugusiam ar bendraamžiui. Dažniausiai jis tai slepia metų metus, o peržengus sienas daroma žala išryškėja po ilgo laiko. Tada nėra lengva kompensuoti nepriežiūrą.

12. Taip pat ryškesni fiziniai ženklai, atsirandantys dėl seksualinio priekabiavimo: mėlynės, įbrėžimai, išskyros iš intymių organų, rodančios venerinę ligą ar alerginę reakciją, skausmas intymioje srityje

13.Vyresni seksualinę prievartą patyrę vaikai turi pinigų iš nežinomų š altinių.

Jums tai bus naudinga

Seksualinės prievartos prieš vaikus ir paauglius arba kraujomaišos atvejų aprašymus galima rasti senose skirtingų kultūrų knygose. Tada jie nebuvo tokie skandalingi kaip šiandien. Žmogaus, o ypač vaiko, psichologinė raida buvo suprantama skirtingai. Tik XX amžiuje, peržiūrint mūsų požiūrį į vaikystės svarbą formuojant žmogaus psichiką, pasikeitė požiūris į vaikų ir paauglių teisių apsaugą. Jei anksčiau daugiausia dėmesio buvo skiriama teisinėms sienų kirtimo pasekmėms, šiandien mus labiau domina seksualinės prievartos prieš vaikus įtaka jų asmenybės raidai paauglystėje, o vėliau ir suaugusiųjų gyvenimui.

Seksualinis priekabiavimas prie vaikų: kaip tai paprastai vyksta?

Seksualinis priekabiavimas prie vaikų – kaip tai vyksta? Nusik altimų ištakos aptariamos daugelyje klinikinės psichologijos srities darbų. Nepriklausomai nuo kultūros, suaugusiojo elgesys paprastai yra panašus.

Suaugęs asmuo gali papirkti vaiką įvairiomis dovanomis arba panaudoti grasinimus. Kartais išgirsta: „niekas tavimi nepatikės, tu jaudinsi tik savo tėvus, aš sėsiu į kalėjimą ir tu sulaužysi šeimą“. Jei vaiką skriaudžia vienas iš tėvų, jis kartais išsigąsta, kad jei atskleis paslaptį, jis atsidurs vaikų namuose.

Suaugęs žmogus naudoja savo emocines jėgas, o kartu įpareigoja vaiką saugoti paslaptį

Dauguma vaikų yra itin ištikimi savo tėvams ir kitiems šeimos nariams. Jie yra pasirengę ginti savo artimuosius, kad apsaugotų juos nuo blogio. Todėl jie mieliau patiria pažeminimą, prisiima atsakomybę ir tuo pačiu stengiasi užgniaužti nemalonius išgyvenimus, susijusius su priverstiniu seksualiniu kontaktu su kitu žmogumi. Vaikas gyvena su k altės jausmu, nors k altas turėtų jaustis ne vaikas, o suaugęs žmogus. Pasitaiko ir taip, kad vaikas slepia, kas nutiko, nes nesuvokia, kad padaryta veika yra nusik altimas – namuose apie tai niekada nekalba. Tuo tarpu šioje šeimoje nusik altimai prieš vaikus buvo vykdomi ištisas kartas.

Seksualinis vaikų priekabiavimas: kaip išvengti?

Ką galime padaryti, kad nutrauktume užburtą seksualinės prievartos prieš vaikus ratą irjaunystė? Mes, tai yra tėvai, pedagogai, mokytojai ir kiti suaugusieji, atsakingi ne tik už vaikų auklėjimą, bet ir už jų emocinę raidą. Pradėkime nuo teisės į asmeninį gyvenimą ir pagarbos suteikimo vaikui. Vaikai, kaip ir suaugusieji, turi žinoti, kad jų kūnas priklauso jiems ir tik jie patys gali nuspręsti savo privačią teritoriją. Šiuo klausimu turėtų būti aiškūs tiek vaikų globos įstaigos, tiek šeima, kuri už jas atsakinga kasdien.

Vaikas turi būti tikras, kad gali be baimės ir k altės ateiti pas tėvus su kiekvienu rūpesčiu ar su prašymu paaiškinti nesuprantamą situaciją. Tačiau jei jau buvo sužalota, reikia daryti viską, kad vėliau neatsirastų psichologinių problemų – nerimo, depresijos, fobijų. Tiek vaikai, tiek šeima turėtų turėti prieigą prie profesionalių gydymo centrų ir terapeutų, kurie specializuojasi gydant tokio tipo sužalojimus.

Seksualinių kliūčių peržengimas merginoms ir berniukams, tiek šeimoje, tiek už jos ribų, nėra privatus reikalas! Jei verčiate savo vaikus laikyti tai paslaptyje, tai neigiamai paveikia likusį jų gyvenimą. Kalbėdami su vaiku pabrėžkite, kad išlaikyti paslaptį ne visada yra gerai, pažymėkite skirtumą tarp paslapties, atsirandančios dėl noro surengti kam nors staigmeną, ir to, kas sukelia vaikui skausmą ir baimę.

Tęskite seksualumo temą su savo vaiku – priešingai nei mano tėvai, jauniausi anksti pradeda apie tai kalbėti su savo bendraamžiais, o pamatę nėščiąją mielai klausia savo motinos ir tėčio moteris gatvėje arba „saldainiai“ parduotuvėje, kurie, pasirodo, yra prezervatyvo įvynioklis.

Įsitikinkite, kad pokalbiai su vaiku vyksta pozityvioje atmosferoje – tokioje, kuri sukurs saugumo jausmą ir pasitikėjimą, kad jis gali kreiptis į jus bet kokia problema.

Iki 95 proc seksualinės prievartos prieš vaikus atvejus, k altininkai yra žmonės iš artimos aukos aplinkos – šeimos nariai ar kaimynai

Iki 95 proc seksualinės prievartos prieš vaikus atvejų, k altininkai yra žmonės iš artimos aukos aplinkos, t.y. vaiko pasitikėjimo. Jie dažnai būna šeimos nariai arba kaimynai. Specialistai atkreipia dėmesį, kad vaikams labai sunku atskleisti seksualinę prievartą net savo tėvams. Daugelis mažylių niekada negirdėjo, kad jie ne visada turi paklusti suaugusiajam. Vaikai taip pat bijo k altinimų, kad jie meluoja, o jei smurtautojas yra artimas giminaitis – šeimos ryšių nutraukimo pasekmių. Kai kuriuos vairuojagėda, nes jie nėra įpratę atvirai kalbėti apie savo seksualumą ir jausmą, kad yra k alti dėl to, kas jiems nutiko.

Š altinis: Biznes.newseria.pl

Seksualinės prievartos prieš vaikus pasekmės

Seksualinio priekabiavimo prie vaikų padariniai gali turėti įtakos visam jų suaugusiam gyvenimui. Šie efektai apima:

  • depresija;
  • polinkis pasitraukti iš socialinių kontaktų;
  • agresija;
  • fobijos;
  • nerimas;
  • prisiminimų selektyvumas;
  • potrauminio streso sutrikimo simptomai;
  • žema savigarba;
  • nuolatinė k altė;
  • stigmatizavimo jausmas – įsitikinimas, kad visi žino, kad tam tikras asmuo patyrė seksualinę prievartą ir mato tai tik tokiu kampu;
  • objektyvumo, o ne subjektyvumo jausmas;
  • sunkumai užmezgant emocinius santykius su kitais žmonėmis, sunkumai palaikant santykius;
  • vengiant fizinio artumo;
  • Suaugęs, seksualiai išnaudotas vaikystėje, gali kartoti tokį elgesį ir taip pat naudoti smurtą, įskaitant seksualinį smurtą, prieš vaikus.

Verta atminti, kad simptomų intensyvumas ir pobūdis priklauso nuo to, kiek laiko vaikas patyrė smurtą, kaip jis pasireiškė – ar buvo įsiskverbimas, ar buvo panaudota fizinė jėga, seksualinių kontaktų trukmė ir jų skaičius. . Taip pat svarbu, ar vaikas sulaukė paramos iš tėvų (kitų asmenų, ypač jei tėvas tvirkino). Tinkamai greita reakcija gali padėti ne tik vaikui, bet ir suaugusiam, kuris kada nors taps.

Verta žinoti

Seksualinis priekabiavimas prie vaikų – baudžiamasis kodeksas

Pats vaikas negali skųstis dėl nusik altimo, tuo didesnė atsakomybė tenka tėvams, globėjams, mokytojams, auklėtojams. Apie nusik altimą galime pranešti šeimos teismui, prokuratūrai ar policijai, taip pat galime kreiptis į socialinį darbuotoją, gydytoją, probacijos pareigūną ar psichologą.

Teisinis reglamentavimas dėl seksualinio vaikų išnaudojimo Lenkijoje yra toks:

1997 m. birželio 6 d. Baudžiamojo kodekso įstatymas (1997 m. Įstatymų leidinys, Nr. 88, 553 punktas)

Art. 197.

§ 1. Tas, kas jėga, neteisėtu grasinimu ar apgaule paskatino kitą asmenį lytiškai santykiauti, baudžiamas laisvės atėmimu nuo 2 iki 12 metų § 2. Jeigu k altininkas, tokiu būdu nurodyta 1 dalyje, padaro kitą asmenį kitokį seksualinį veiksmą arba tokio veiksmo atlikimas baudžiamas laisvės atėmimu nuo 6 mėnesių iki 8 metų. § 3. Jei k altininkas padaroišžaginimas: 1) kartu su kitu asmeniu, 2) prieš nepilnametį iki 15 metų, 3) prieš palikuonį, palikuonį, įvaikį, įtėvį, brolį ar seserį, baudžiamas laisvės atėmimu ne trumpesniam kaip 3 metų laikotarpiui. 4. Jei 1–3 dalyje nurodytos veikos k altininkas elgiasi ypač žiauriai, baudžiamas laisvės atėmimu ne trumpiau kaip 5 metams.

Art. 198.

Kas, pasinaudodamas kito asmens bejėgiškumu ar to asmens nesugebėjimu atpažinti poelgio prasmės ar nukreipti savo elgesį, priveda jį prie lytinių santykių ar kitokios lytinės veiklos ar tokios veiklos. veikla, baudžiama laisvės atėmimu nuo 6 mėnesių iki 8 metų.

Art. 199.

§ 1. Tas, kas piktnaudžiaudamas priklausomybės santykiais ar naudodamasis kritine padėtimi paskatino kitą asmenį lytiškai santykiauti arba pasiduoti kitam lytiniam aktui ar atlikti tokį veiksmą, baudžiamas: laisvės atėmimas iki 3 metų. 1 dalyje nurodyta veika padaryta nepilnamečio nenaudai, k altininkui skiriama laisvės atėmimo bausmė nuo 3 mėnesių iki 5 metų. § 3. 2 dalyje nurodyta bausmė skiriama tam, kas privertė nepilnametį lytiškai santykiauti ar atlikti kitokią seksualinę veiklą arba atlikti tokį veiksmą piktnaudžiaujant pasitikėjimu arba suteikiant jam materialinę ar asmeninę naudą ar pažadą.

Art. 205.

Patraukimas baudžiamojon atsakomybėn už nusik altimus, nurodytus str. 197 ar 199 str. 1 d., taip pat str. 198, jeigu šioje nuostatoje nurodyta nukentėjusiojo būklė nėra nuolatinių psichikos sutrikimų pasekmė, tai įvyksta nukentėjusiojo prašymu.

Art. 200.

§ 1. Tas, kas lytiškai santykiavo su nepilnamečiu iki 15 metų arba su tokiu asmeniu lytiškai santykiavo kitaip arba paskatino jį pasiduoti tokiai veiklai ar jai atlikti, baudžiamas laisvės atėmimu. laisvės atėmimas nuo 2 iki 12 metų.

§ 2. Ta pati bausmė taikoma kiekvienam, kuris, siekdamas patenkinti seksualinį pasitenkinimą, padovanojo nepilnametį jaunesnį nei 15 metų atlikti seksualinį veiksmą.

Art. 201.

Asmeniui, kuris lytiškai santykiauja su pirminiu, palikuoniu, įtėviu, įtėviu, broliu ar seserimi, baudžiama laisvės atėmimu nuo 3 mėnesių iki 5 metų.

Ekspertų patarimai

  • Ar psichologas gali padaryti išvadą, kad vaikas buvo skriaudžiamas?

Esu beveik pusantrų metų besitęsiančios skyrybų bylos viduryje. Vienas iš „vyrui“ pareikštų k altinimų – vaiko (dukra, trejų metų, tvirkinimas,10 metų sūnus). Deja, tik aš, jis ir vaikai buvome šių situacijų liudininkais. Žmonės, kurie taip pat žinojo apie jo elgesį su kitais, nepažįstamais žmonėmis, vaikais, staiga nieko neprisimena ir nieko nežino. Jis akivaizdžiai viską neigia ir k altina mane melagingais k altinimais.

Viena iš teismo ekspertų (psichologo ir pedagogo) išvadų aiškiai teigia, kad vaiko elgesys tėvo atžvilgiu rodo neteisingą tėvo elgesį su vaiku praeityje

Kadangi šie įvykiai vyko gana seniai (prieš pusantrų metų su vaikais išsikrausčiau iš namų), dukra nieko neprisimena, sūnus tikrai kažką prisimena, bet aš stengiausi ne pasikalbėti su juo apie tai. Tačiau bijau, kad to nepakanka, kad įrodyčiau savo k altę.

Ar yra kokių nors vaikų tyrimo metodų, kurie leistų suprasti, kad buvo vaikų tvirkinimas? Nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios primygtinai reikalavau kuo greičiau ištirti vaikus, tačiau teismas ir prokuratūra to nepaisė. Ar šiuo klausimu galima atlikti ir vaikų tėvo psichologinę ekspertizę? Aš prašau pagalbos.

Atsakymai Barbara Kosmala

Psichoterapijos ir asmeninio tobulėjimo klinikos „Empatia“ vadovė, psichologė, sertifikuota ir sertifikuota psichoterapeutė finansnia-empatia.pl

Sveiki, aš asmeniškai nesusidūriau su tokiais testais, tačiau žinių progresas ir testų standartizavimas kasmet gali keistis. Siūlau ieškoti ir susitikti su vaikų psichologais, kurie specializuojasi prievartos prieš vaikus bylose.

Arba galite pabandyti susisiekti su psichologais, kurie dirba pagalbos šeimai centre. Kartais pats interviu, tinkamai atliktas, priverčia prisiminti tam tikrą informaciją, kuri jau seniai buvo pamiršta. Yra tokia alternatyva, nors nežinau, ar jums tai įdomu. Pagarbiai

„Zdrowie“ mėnesinis

Kategorija:

Psichologija