Ilgesys atsiranda tada, kai jaučiame mylimo žmogaus trūkumą šalia, tai taip pat gali rūpėti visai ne žmonėms, o situacijoms, vietoms. Juk tėvynės ilgesys mus užvaldo, kai esame tremtyje ar vaikystėje namuose. Perskaitykite, kaip prisijaukinti ir susidoroti su ilgesiu? Ir kodėl mes vis tiek to pasiilgome?
Ilgesys– visi tai patiriame tam tikromis aplinkybėmis. Pasitaiko, kad būdami toli pasiilgstame mylimo žmogaus, praeities įvykio, prarastų santykių ar namų. Ilgesys dažnai derinamas su priklausymo, priėmimo ir saugumo poreikiu. Trūksta – tai patirtis, kai trūksta ko nors ar kažko svarbaus pasiilgusio žmogaus požiūriu. Šį deficitą dažnai lydi liūdesio, nerimo jausmas, kartais irzlumas ar prasta koncentracija. Tokie psichofizinės būklės pokyčiai šioje situacijoje yra natūralūs. Ilgesys, nors ir dažnai nemalonus, yra neatsiejama žmogaus patirties dalis.
Turinys:
- Kodėl pasiilgome?
- Kada ilgesys turėtų varginti?
- Kaip susidoroti su ilgesiu?
Kodėl pasiilgome?
Ilgesys yra vienas iš signalų apie poreikius. Mums svarbu tai, ko pasiilgome. Nepaisant ją lydinčių neigiamų jausmų, verta pažvelgti į tai, ko pasiilgome. Raginu užduoti sau kelis klausimus: Kas yra ilgesys (pvz., namų?)? Kodėl namas yra svarbus? Ką man duoda namai? Kokius poreikius jis tenkina? Ką man reiškia namai? Ar atsiskyrimo nuo namų sukeliamą trūkumo jausmą galima patenkinti kitu konstruktyviu būdu?
Kartais, bandydami susidoroti su ilgesiu, mes jį išstumiame, bandydami paskandinti per daug darbo ar darbo. Taip, pasitaiko situacijų, kai ši strategija yra vienintelė, kuria galima pasinaudoti, tačiau kartais verta paieškoti pasirengimo pažvelgti į savo ilgesį ar susidurti su juo. Bandymas sąmoningai tai patirti gali pasirodyti labai lavinantis. Susidūrimas su savo ilgesiu ir visomis jo nemaloniomis pasekmėmis moko mus, kad galime su jais susidoroti, įgalindami save.
Esmė yra ne stengtis nejausti ilgesio, o visapusiškai jį patirti mokantis apie save iš šios patirties ir plečiant savo perspektyvą. Gali pasirodyti, kad tai, ką iš pradžių vadiname namų ilgesiu, yra pvz.nežinomybės baimė, pokyčių baimė ir tt Kai kas sako, kad geriau turėti ko pasiilgti, nei neturėti. Jei su kuo nors užmezgame artimus santykius, kurie suteikia saugumo jausmą, nenustebkite, kad jam kuriam laikui dingus, jaučiame trūkumą ir nerimą.
Ilgesio dėka mums lengviau įvertinti tai, kas svarbuKartais tik išsiskyrimas leidžia suvokti, kiek daug mums reiškia ilgesio objektas. Būtent ji pabrėžia arba priverčia mus suvokti, kokį vaidmenį mūsų gyvenime atlieka šie konkretūs santykiai ar vieta.
Vakcina nuo trūkumo jausmoIlgesio patirtis yra prisitaikymo prie besikeičiančių sąlygų elementas. Leisdamas pajusti ilgesį sau, jį dirbdamas gali parodyti, kas, be ilgesio objekto, gali užpildyti deficitą. Pavyzdžiui, nepaisydami diskomforto išeidami iš šeimos namų, turime galimybę atrasti, kaip kituose santykiuose galime sukurti artumo, saugumo jausmą ir pan. Dažnai tai yra nemalonus mokymas, reikalaujantis peržengti komforto zoną, bet kaip pasekmė turi stiprinamąjį poveikį. Patirdami ilgesį, kuris laikui bėgant natūraliai praras savo intensyvumą, mes ugdome ir stipriname gebėjimą atlaikyti tokį nusivylimą. Kai vėl iškyla poreikis tai patirti, ilgesio baimė greičiausiai turės mažiau įtakos priimamiems sprendimams.
Taip pat skaitykite: Vienatvė turi daug veidų. Kaip kovoti su vienatve?
Kada ilgesys turėtų varginti?
Ilgesys, kurio intensyvumas ir trukmė dezorganizuoja gyvenimą , turėtų būti priežastis į jį pažvelgti. Jei atskyrimo metu negalime normaliai funkcionuoti, verta pasikonsultuoti su specialistu. Žinoma, kiekvienas žmogus turi individualių prisitaikymo gebėjimų ir naujose aplinkybėse atsiduria skirtingu tempu, tačiau jei slogi nuotaika trunka ilgiau, o mūsų elgesys, emocijos ir/ar mintys apsunkina kasdienį funkcionavimą, verta pasikonsultuoti su psichologu. Neigiamas psichologinis išsiskyrimo poveikis, ypač ilgalaikis išsiskyrimas, savo simptomais gali priminti depresiją, todėl raginu pasirūpinti savo komfortu ir rūpintis savo sveikata, jei diskomfortas, susijęs su ilgesiu, pradeda būti stipresnis nei kūno. prisitaikymo gebėjimai.
Pavydas , ypač gyvenimo partnerio ilgesio kontekste, yra dažnas jausmas. Natūralu, kad dėl išsiskyrimo tam tikru mastu jaučiamas pavydas. Tačiau jei bandome susitvarkyti su ilgesiu ir jį lydinčiu pavydu, „naudojame“ perdėtą kontrolę.mylimo žmogaus, objektyviai nepagrįsti priekaištai, santykiams tai nepasitarnaus. Verta, jei pavyksta šiek tiek atvėsti, pasidomėti, kas yra pavydas. Galbūt bijome prarasti mylimą žmogų, jo kontrolės. Jei taip yra, verta pagalvoti, koks yra šios kontrolės tikslas ir ar vietoj jo galima naudoti kitokią, konstruktyvesnę strategiją.
Žinoma, kartais lengviau priekaištauti sakant: "Kodėl neatsiliepiate į telefoną!? Tikrai su kuo nors!" arba „Aš čia dėl tavęs nerimauju!“, paremtas savo baimėmis ar idėjomis. Tačiau žinutė, tiesiogiai pagrįsta tuo, ką jaučia pasiilgęs pavydus žmogus, gali būti lengviau priimamas ir mažiau trikdys bendravimą. Esant tokiai situacijai, raginu bandyti susieti savo emocijas ir faktus, pvz.: „Kai ilgai nekalbi, pradedu bijoti, kad kažkas atsitiko. Man rūpi tavo saugumas“. arba „Tu man svarbus, todėl kartais, kai nieko nesakai, pradedu pavydėti.“
Gedulasir visi jį lydintys aspektai taip pat sukelia ilgesio jausmą. Tikroji ilgesio dinamika yra tokia, kad palaipsniui lydintys neigiami jausmai turėtų išnykti ir išnykti. Jei vis dėlto, nepaisant bėgant laikui, mūsų ilgesio būdas ir intensyvumas nesikeičia ar nurimsta, verta pasinaudoti psichologo pagalba. Gedulą lydintis ilgesys yra intensyvus ir dažnai niekada neišnyksta, tačiau bėgant laikui jis vis rečiau paveikia kasdienybę, emocijas ir mintis, tampa ne pagrindiniu, o kasdienio gyvenimo epizodu.
Taip pat verta atsiminti, kad nėra prasmės k altinti partnerį dėl savo jausmų, dėl ilgesio. Ne šis žmogus yra atsakingas už tai, kaip ir ar mes susitvarkome su savo ilgesiu. Jis gali mus palaikyti, skambinti, rašyti el. paštu, bet tik nuo mūsų priklauso, kaip atsidursime naujoje situacijoje.
Kaip susidoroti su ilgesiu?
Rasti sau papildomos veiklos , kuri kiek nuslopintų neigiamus ilgesio padarinius, nėra pats konstruktyviausias būdas su juo kovoti, tačiau sunku paneigti jo efektyvumą. Strategija atitraukti dėmesį ir skirti laiko nuo papildomos veiklos, siekiant „paspartinti“ jos eigą, yra veiksmingas metodas, tačiau nelabai vystantis.
Naujos technologijosLengva prieiga prie interneto, telefonų ir visų rūšių momentinių pranešimų yra veiksmingas būdas palaikyti ryšį. Tiesa, tiesioginės sąveikos trūkumas, pvz., prisilietimas, vis tiek palieka tam tikrą tuštumą, tačiau vien galimybė palaikyti ryšį bendravimo lygmeniu padeda sumažinti įtampą.emocinis, susijęs su ilgesiu.
Prasmės suteikimas įvykiams, kurie sukėlė ilgesį . Jei, pavyzdžiui, pasiilgsime vaiko, išėjusio į mokslus, bus lengva ginčytis taip: natūralu, kad tam tikro amžiaus vaikas tampa savarankiškas, svarbus išsilavinimas ir pan. Prasmės radimas ilgesio situacijoje leidžia mums ištverti atsiskyrimo diskomfortą.
Verta ieškoti teigiamų pastiprinimų naujoje situacijojeIlgesys dažniausiai asocijuojasi su kokiais nors pokyčiais, o pokyčiai dažnai reiškia naujas galimybes. Raginu pažvelgti į tai, ką gero duoda šis pokytis, nepaisant atskirties jausmo. Gali pasirodyti, kad vaiko išvykimas į kitą miestą ar šalį asocijuojasi su papildomu laisvu laiku, kurį galima panaudoti, pavyzdžiui, seniai atidėtoms aistroms siekti. Galbūt vieta, kurioje esame, suteikia naujų galimybių: pamatyti naujas vietas, išbandyti naujus patiekalus. Bandymas nukreipti savo dėmesį į tai, ką atneša geri pokyčiai, gali veiksmingai sumažinti emocinę įtampą, atsirandančią dėl ilgesio.
Ilgesys įvairiais gyvenimo momentais lydi kiekvieną žmogų. Jo išgyvenimas yra susijęs su diskomfortu ir nėra abejingas psichofizinės pusiausvyros jausmui. Tačiau jei ilgesys tampa pagrindiniu kasdienio gyvenimo motyvu, dominuojančiu tolesnėse gyvenimo sferose, verta pasikonsultuoti su psichologu.
Verta žinotiDr. Anna Braniecka iš Socialinių ir humanitarinių mokslų universiteto 2010 m., vykdydama savo daktaro disertaciją "Teigiamo ir neigiamo poveikio ir gyvenimo kokybės bendras stimuliavimas. Nauda iš nostalgijos" atliko tyrimo projektą, kurio metu Dalyvavo 447 20-34 metų amžiaus žmonės. Paaiškėjo, kad ilgesys turi ne tik neigiamas puses – jo išgyvenimas gali apsaugoti nuo sveikatos pablogėjimo, padėti geriau prisitaikyti prie naujos situacijos, suprasti save ir aplinką1 .
Š altiniai:
1. Prieiga prie informacijos apie tyrimą svetainėje: https://www.swps.pl/centrum-prasowe/archiwum-centrum-prasowego/278-badanie/12003-z-nostalgii-mozna-czerpac-korzysci [of 2018-02-01].