Tanatofobija yra mirties baimė. Nors daugelis žmonių bijo palikti šį pasaulį, ši baimė dažniausiai netrukdo kasdieniam funkcionavimui, netgi gali priversti gyventi sąmoningiau. Tačiau kartais mirties baimė tampa tanatofobija – ji tampa per stipri ir reikalauja pagalbos.

Turinys:

  1. Tanatofobija: priežastys
  2. Tanatofobija: simptomai
  3. Tanantofobija: gydymas

Tantofobijayra žodis, kuris buvo sukurtas sujungus du graikiškus žodžius – „thanatos“, reiškiantį mirtį, ir „phobis“, reiškiantį baimę. Daugelis visų kultūrų žmonių bijo mirties baimės. Juk nors kai kurie žmonės turi skirtingas religijas, iš tikrųjų nežinoma, kas nutinka mirusiam žmogui. Sunku suprasti, kad vieną dieną kas nors gali pažiūrėti mėgstamą serialą, pavalgyti vakarienę, eiti miegoti, o kitą dieną dingti. „Kažkas čia buvo ir buvo / ir staiga dingo / ir jo atkakliai nebėra“, kaip rašė Wisława Szymborska.

Gyvename pasaulyje, kuriame, paradoksalu, mirties baimė dažnai pasireiškia šios temos vengimu. „Nieko nesakyk apie ligas“, „Nenoriu apie tai galvoti, negadink man nuotaikos“, – sako kai kurie. Ir nors toks požiūris reiškia atsisakymą galvoti apie neatsiejamą gyvenimo dalį, jis neturi kelti nerimo. Priešingu atveju nuolatinis mąstymas apie mirtį tampa kliūtimi kasdieniam funkcionavimui.

Freudas tikėjo, kad tanatofobija kyla dėl baimių, nesaugumo jausmo, kurį žmogus patyrė vaikystėje.

Tanatofobija: priežastys

Tanatofobijagali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Verta pridurti, kad kiekvienas iš toliau išvardytų veiksnių tam tikru gyvenimo etapu iš tikrųjų gali būti taikomas kiekvienam, tačiau tik tada, kai jis tampa pernelyg intensyvus, turėtų nerimauti.

1. Nežinomybės baimė

Baimė pokyčių, to, ko mes nežinome, lydi žmogų visą gyvenimą, tačiau vienas didžiausių nežinomųjų yra mirtis. Be to, niekada nežinai, kada tai įvyks, ir jokiu būdu negalima sužinoti jos paslapties prieš paliekant šį pasaulį, niekas nepraneš istorijos tokios, kokia ji buvo.

2. Amžinojo gyvenimo baimė

Ši tanatofobijos priežastis kelia nerimą tikintiesiems. Ant vienoKita vertus, mintis apie amžinąjį gyvenimą jiems gali būti viltis, kad juk žmogaus egzistencija po mirties nesibaigia, bet iš kitos – kaip ji atrodys? Nuodėmės baimė, nenusipelnusi išganymo, gali lemti džiaugsmo stoką žemiškame gyvenime.

Paradoksalu, bet ateistai gali patirti daugiau gyvenimo džiaugsmo, manydami, kad reikia padaryti tik vieną dalyką.

Gedėjimas dėl artimųjų: 4 nevilties fazės

Kas atsitiks su lavonu ligoninėje?

Vėžio simptomai prieš mirtį: kaip mirti nuo vėžio?

3. Baimė kentėti

Kartais baimė asocijuojasi ne tik su pačia mirties akimirka, bet ir su prieš ją buvusia galima kančia bei atsidūrimu beviltiškoje situacijoje – kai vienintelė „išeitis“ iš šios kančios yra mirtis, nieko daugiau. galima pasikliauti. Baimė dėl pavojingų ligų netgi turi atskirą pavadinimą – nosofobija.

4. Baimė išsiskirti su artimaisiais

Neišvengiama mirties pasekmė yra ta, kad jūs paliekate savo artimuosius. Ypač tvarkingi žmonės gali bijoti, kaip jie išsivers be kasdienės pagalbos. Tanatofobijos š altinis gali būti ir baimė palikti neišspręstas problemas, skolas, kurios gali pridaryti rūpesčių artimiesiems. Toks nerimas ypač paplitęs tarp jaunų tėvų – pvz., sunkiai sergantis žmogus bijo, kaip pasisuks tolesnis jos mažylio gyvenimas, kuris turės būti auklėjamas be mamos/tėčio.

5. Vaiko mirties baimė

Galite bijoti, kaip šeima susidoros su mūsų išvykimu, bet taip pat ir artimųjų, ypač vaikų, mirtimi, susijusia su nek altumu ir neapsaugojimu. Laimingas jaunas tėvas gali bijoti, kad jo vaikas mirs, jis negalės mėgautis gyvenimu.

Verta žinoti

Mirties baimė būdinga 6–7 metų vaikams. Tačiau jis yra laisvas nuo lydinčių suaugusiųjų baimių, susijusių su įsitikinimais, galimos pomirtinės bausmės už nuodėmes. Vaikas bijo neįsivaizduojamos nebūties būsenos ir negali iki galo suprasti, kas ją gali sukelti.

Net mažesni vaikai – iki maždaug 14 mėnesių amžiaus – negali suprasti, kad jei jų pagrindinis globėjas kuriam laikui išvyks, jie sugrįš. Jiems šis išvykimas prilygsta mamos ir tėčio mirčiai, paliekant juos amžiams. Tai vadinama atsiskyrimo nerimas.

Tanatofobija: simptomai

Kada mirties baimė pradeda įgyti tanatofobijos formą? Atsiradus laidotuvių aikštelės vaizdui, katafalkams, žvakėms, vainikams, būtinybei dalyvauti laidotuvėse, apsilankius kapinėse ar net netyčia pamačiustelevizijoje laida apie, pavyzdžiui, lavono balzamavimą ar teismo medicinos medicinos eksperto darbą, sukelia tokias reakcijas:

  • dusulys;
  • širdies plakimas;
  • hiperhidrozė;
  • greitas kvėpavimas;
  • sunku supakuoti, panika.

Tanatofobija taip pat pasireiškia:

  • bet kokia kaina vengiant aukščiau paminėtų vietų;
  • slepiate savo baimes nuo aplinkos;
  • nuolatinis mąstymas apie mirtį, net ir be kontakto su aukščiau minėtais veiksniais ir dėl to kylančiais kasdienio veikimo sunkumais;
  • akimirksniu susiejanti informaciją apie artimo ar kitų pažįstamų ligą su neišvengiama, fobiško žmogaus nuomone, mirtimi.

Tanatofobija: gydymas

Mirties bijantys žmonės dažniausiai vengia apie tai kalbėti su kitais žmonėmis, tačiau norint susigrąžinti gyvenimo džiaugsmą, verta ieškoti pagalbos patiems. Apsilankymas pas psichiatrą ar psichoterapeutą bus naudingas. Psichiatras diagnozuoja problemą, o psichoterapeutas atlieka gydymą. Nereikia bijoti apsilankyti ir papasakoti apie savo problemą – juk prieš ištinkant baimę sukeliančią mirtį verta pabandyti mėgautis gyvenimu.

Kategorija:

Psichologija