- Vizitas pas gydytoją – pasakos apie sveiką gyvenseną
- Gydymas – vaistas niekada neveiks, jei nebus gydomas
- Vizitas pas gydytoją – kas iš tiesų svarbu?
- Interneto gydytojas žino geriausiai?
- Vizitas pas gydytoją - pasikalbame, o gydytoja tyli
- Gydytojas-pacientas – kai nepavyksta bendrauti
Mes nesakome tiesos gydytojams ir nepaisome jų rekomendacijų. Tačiau jie taip pat ne visada yra nepriekaištingi. Paternalistinis (autoritetingas) požiūris į pacientą atgraso jį nuo sąžiningumo ir bendradarbiavimo. Kaip jį pakeisti?
Tikimės, kadgydytojasmus greitai išgydys, ir jis tikisi, kad laikysis jo rekomendacijų. Tačiaupacientoirgydytojolūkesčiai ne visada išsipildo, nes jie negali susikalbėti ir klysti tarpusavio santykiuose.
Vizitas pas gydytoją – pasakos apie sveiką gyvenseną
Mes sakome jiems gydytojams, kad parodytų save geresnėje šviesoje. Taigi sakome, kad maitinamės sveikai, nors valgome riebų, saldų, per daug. Tvirtiname, kad sportuojame nuolat, iš tiesų kartą per mėnesį einame į baseiną. Atrodo, kad tai toks nek altas melas, o vis dėlto mūsų gyvenimo būdu ir mityboje gydytojas gali rasti sveikatos problemų priežastį. Kad būtų geriau, mes arba nepripažįstame piktnaudžiaujantys alkoholiu ar rūkymu, arba sumažiname šias priklausomybes. O gydytojo klaidinimas gali nuliūdinti. Jei ginekologui pasakysime, kad nerūkome, jis išrašys hormoninius kontraceptikus, o rūkantiems jie padidina tromboembolijos riziką. Kartais sukčiavimas atrodo nereikšmingas. Pasitaiko, kad paklausti apie kūno svorį atimame kilogramus arba pateikiame jų apskaičiuotą skaičių, nes gėdijamės prisipažinti, kad nežinome, kiek sveriame. O kai kurių vaistų dozės priklauso nuo kūno svorio. Jei nesakysime tiesos, gydytojas paskirs per mažai arba per daug vaisto, todėl gydymas neduos jokio efekto. Tai gali net pakenkti.
Gydymas – vaistas niekada neveiks, jei nebus gydomas
Kas trečias lenkas, besigydantis lėtinį gydymą, nesilaiko gydytojų rekomendacijų ne tik dėl mitybos ir gyvenimo būdo (jie vaidina didelį vaidmenį gydant tam tikras ligas, pvz., diabetą, išeminę širdies ligą), bet ir dėl vaistų vartojimo. Gydymą nutraukiame pasijutus geriau, keičiame preparatų dozes ar vartojame nereguliariai. Žinoma, mes to nepripažįstame. Taigi gydytojas nežino, kad terapija neveiksminga, nes pacientas ją taiko ne taip, kaip susitarė. O narkotikus jis keičia be reikalo, dažnaistipresnis, galime toleruoti blogiau arba pridėti kitą konkretų.
Vizitas pas gydytoją – kas iš tiesų svarbu?
Mes kartais nutylime tam tikrus faktus, nes manome, kad jie neturi reikšmės. Vizito metu skundžiamės, pavyzdžiui, nuovargiu, mieguistumu, silpnumu, jau nekalbant apie tai, kad laikomės ribojančios lieknėjimo dietos. O gydytoja klausia, ar tai anemija, ar skydliaukės problemos. Juk ji nukreipia mus į tyrimus, kad būtų nustatyta teisinga diagnozė. Paprastai neinformuojame apie jokius jūsų vartojamus maisto papildus, skausmą malšinančius vaistus ir nereceptinius vaistus nuo uždegimo. Tuo tarpu kai kurie maisto papildai sąveikauja su gydytojo paskirtais vaistais, pvz., preparatai su jonažole gali sumažinti širdies ir kraujagyslių vaistų, antidepresantų, o turintys vitamino E – sustiprinti antikoaguliantų poveikį. Nereceptiniai skausmą malšinantys vaistai ir vaistai nuo uždegimo, jei vartojami dažnai arba piktnaudžiaujama, sąveikauja su kitais vaistais (pvz., acetilsalicilo rūgštis mažina geriamųjų vaistų nuo diabeto, diuretikų poveikį).
Interneto gydytojas žino geriausiai?
Daugiau nei 30 proc Lenkai nepasitiki gydytojais. Štai kodėl kai kurie iš mūsų nesiliauja apsilankę pas vieną specialistą. Patikrina, ar kitas nustatys tą pačią diagnozę. Mes turime teisę tai daryti, juk tai susiję su mūsų sveikata. Bėda ta, kad kai kuriuos pacientus vienu metu gydo du vienas apie kitą nieko nežinantys gydytojai. Taip elgdamiesi galite turėti rimtų pasekmių jūsų sveikatai, nes vartodami abiejų specialistų išrašytus vaistus galite pakenkti sau. Savarankiškas gydymas taip pat įrodo mūsų nepasitikėjimą gydytojais. Būna, kad pas gydytoją ateiname su paruošta diagnoze, paremta žiniomis iš interneto, ir tikimės, kad jis išrašys vaistus. Esame tikri dėl savo, nes mūsų „diagnozę“ patvirtina ligų aprašymai ir internautų pasisakymai. Taigi kritiškai vertiname gydytojo siūlomus sprendimus, jei jie skiriasi nuo pateiktų internete.
Vizitas pas gydytoją - pasikalbame, o gydytoja tyli
Mūsų nepasitikėjimas gydytojais neatsiranda iš nieko. Ateiname pas juos pagalbos, tad tikimės jų gerumo ir susidomėjimo, o būna, kad sulaukiame š alto ir nemalonaus priėmimo. Tada greičiausiai išeitume iš biuro, nes ten jaučiamės kaip įsibrovėliai. Mes liekame, nes mums reikia pagalbos, bet nebegalime būti sąžiningi. Šiaip šis sąžiningumas kartais būna nereikalingas, nes dažnai gydytojas nėra labai smalsus. Jis tik užduoda klausimą: "Kas tau/tu negerai?" Jis nepaklaus, kai pas jį ateisime, pvz.peršalus, ar pastaruoju metu buvo kokių nors kitų savijautos pokyčių, ar gydome pas kitus gydytojus (pvz., kardiologas, urologas), kurie vartoja mūsų vaistus. Pasitaiko, kad vizito metu internistas mūsų net nepaliečia. Neišmatuos spaudimo, neklausys nei širdies, nei plaučių, netirs pilvo. Geriau pas tokį gydytoją daugiau neiti. Taip pat įprasta, kad ginekologai pacientų krūtų neapžiūri. Ir turėtų tai padaryti, nes ne visos moterys atlieka savityrą ir nepamiršta reguliariai kartoti echoskopijos ir mamografijos. Taip pat retai kada konkrečios specialybės gydytojas susidomi bendra paciento sveikatos būkle. Jis mato tik tam tikrą ligą, o ne žmogų, kuris gali turėti daug kitų negalavimų ir vartoti įvairius vaistus.
Gydytojas-pacientas – kai nepavyksta bendrauti
Pasitaiko, kad išeiname iš kabineto nežinodami, kas negerai, kodėl reikia gerti paskirtus vaistus, kaip juos dozuoti. Įstatymas įpareigoja gydytoją teikti suprantamą informaciją apie diagnozę, siūlomus ir galimus diagnostikos bei gydymo metodus, gydymo rezultatus ir prognozes. Tai negali apriboti paciento teisės dalyvauti priimant sprendimus dėl savo sveikatos. Tiesą sakant, taip nėra. Išeiname iš kabineto jausdami netikrumą dėl savo sveikatos būklės, netikėdami teigiamu skiriamo gydymo poveikiu, nes esame neinformuoti. Mūsų medicinoje vis dar išlieka paternalistinis požiūris į pacientą. Gydytojas mano, kad pakanka, jei jis žino, ką daro. Šios žinios pacientui nereikalingos, o geras bendravimas (ligos istorija) vaidina svarbų vaidmenį diagnostikos ir gydymo procese. Jo dėka liga diagnozuojama greičiau, o gydymo poveikis geresnis. Kai gydytojas yra malonus, išsamiai informuoja, elgiasi subjektyviai, juo labiau pasitikime. Taip pat lengviau motyvuoti sistemingai vartoti vaistus, keisti gyvenimo būdą ir mitybą, atlikti paskirtus tyrimus. Kai nepavyksta bendrauti, gydytojas iš mūsų gauna melagingą ar menką informaciją, o mes jo neklausome. Tada vizitui skirtas laikas išnaudojamas netinkamai.
SvarbuKreipdamiesi į gydytoją laikykitės šių taisyklių
- Jei tikimės, kad jis bus mandagus, malonus, darykime tai patys.
- Papasakokime jam ne tik apie mūsų nuomone svarbius negalavimus, bet ir apie juos visus.
- Pateiksime patikimus atsakymus į gydytojo užduotus klausimus.
- Kai norime gauti išsamios informacijos apie savo sveikatą, tiesiog jos paprašykite. Vieniems to reikia, kitiems – ne. Daktarasdėl laiko stokos ar prastai įvertinus paciento poreikius, jis gali pasakyti per mažai arba per daug.
Atidžiai ruoškitės vizitui
- Prisiminkite, kuo sirgo ar serga jūsų artimieji. Polinkis sirgti kai kuriomis ligomis gali būti paveldimas, pvz., diabetas, krūties vėžys ar hipertenzija. Be to, nepamirškite psichikos ligų, kurios buvo jūsų šeimoje.
- Pasiimkite naujausių testų rezultatus. Gydytojas turės daugiau informacijos apie jus. Pagalvokite, dėl ko einate pas gydytoją. Turite omenyje savo sveikatos būklės patikrinimą, ar norite pranešti apie konkrečius negalavimus, ar paprašyti pagalbos, kaip mesti priklausomybę.
- Jei jūsų apsilankymo priežastis yra, pavyzdžiui, skrandžio skausmai, pasakykite ir apie kitus jus varginančius simptomus (pvz., padidėjusį troškulį). Nors ir atrodo nereikšmingi, jie gali būti svarbiu patarimu gydytojui.
- Nesidrovėkite. Gėdingi negalavimai, tokie kaip išangės niežėjimas, vėjai, sumažėjusi potencija, gydytojui yra normalūs. Papasakokite apie juos, nes jie gali būti ligos signalas.
- Pripažinkite, kad nesirūpinate savo sveikata.
- Informuokite apie vaistus, įskaitant nereceptinius vaistus ir maisto papildus.