Pasikartojanti depresija (dar žinoma kaip unipolinis sutrikimas) yra depresijos rūšis, kai depresinės nuotaikos simptomai atsiranda ir išnyksta pakaitomis, laikinai remisija. Su kiekvienu depresijos epizodo pasikartojimu didėja kito depresijos epizodo rizika, o jos eiga dar sunkesnė. Sužinokite, kaip gydyti pasikartojančią depresiją.

Pasikartojanti depresijayra viena iš depresinių sutrikimų formų. Iš vadinamųjų didžioji depresija (vienas epizodas, pasireiškiantis tam tikram asmeniui pirmą kartą gyvenime) skiriasi savo nevienalyte eiga – geros savijautos periodai susikerta su prastos nuotaikos epizodais, kurių kiekvienas turi sunkesnių simptomų.

Vienas didžiausių pasikartojančios depresijos pavojų yra padidėjusi savižudybių rizika pacientams, sergantiems šia ligos forma. Remiantis skaičiavimais, 20 % žmonių, kenčiančių nuo pasikartojančios depresijos, nusižudo patys.

Pasikartojanti depresija – simptomai

Pasikartojančios depresijos simptomai reikšmingai nesiskiria nuo didžiosios depresijos epizodo simptomų. Jų skirtumas atsiranda dėl didesnio ar mažesnio intensyvumo: pacientas keletą mėnesių gali jaustis siaubingai, tačiau dėl gydymo jo savijauta gali pagerėti. Tačiau tokia būsena trunka tik kurį laiką, nes vėl atsiranda depresijos simptomai ir jie grįžta dvigubai stipresni. Su kiekvienu tolesniu simptomų pasireiškimu jie tampa sunkesni ir pacientui sunkiau pakeliami. Šio tipo depresija sergančio žmogaus gyvenimas pradeda priminti sinusinę bangą – geros ar vidutinės savijautos periodai persipina su depresijos epizodais.

Deja, depresijos pasikartojimo rizika didėja su kiekvienu epizodu. Pirmojo, vienintelio gyvenimo epizodo atveju tai yra 50 proc., o tai reiškia, kad tik pusei pacientų liga pasiekia galutinę remisiją ir niekada nebegrįš. Jei yra antras epizodas, antrojo epizodo tikimybė jau yra 70%, o kai kalbama apie trečią epizodą, 90% pacientų vėl turės susidurti su depresija.

Pasikartojanti depresija – diagnozė

Pasikartojančios depresijos diagnozė gali būti nustatyta, jei pacientas:

  • savo gyvenime patyrė bent 2 depresijos epizodus
  • nepatyrė manijos simptomų (manijos, hipomanijos) anksčiau
  • nepatyrė euforijos, ekstazės būsenų(depresijos epizodai buvo susimaišę su vidutinės gerovės laikotarpiais)

Jei pacientas patiria bent vieną manijos epizodą, gydytojas turi diagnozuoti bipolinį sutrikimą (BD), o ne pasikartojančią depresiją.

Verta žinoti

Vienpolis ir dvipolis afektinis sutrikimas

Pasikartojanti depresija dar vadinama unipoliniu sutrikimu, nes nuotaikos pokyčiai yra nukreipti tik į vieną polių (depresija). Savo ruožtu, bipolinis sutrikimas yra depresijos ir manijos epizodų kaitaliojimas (pakylėta nuotaika), todėl terminas „bipolinis“

Pasikartojančios depresijos gydymas

Pasikartojančios depresijos atveju labai sunku pasiekti visišką ligos remisiją. Gydymas antidepresantais paprastai nėra pakankamai veiksmingas, kad būtų išvengta kito epizodo. Tam tikru mastu visiško pasveikimo tikimybė padidėja, jei pacientas antidepresantus vartojo ilgiau nei 6 mėnesius (paprastai tai yra minimali gydymo trukmė). Tačiau gydytojas turėtų nuspręsti dėl bendro gydymo laiko.

Pasikartojanti depresija – rizikos grupės

Vyresni nei 50 metų žmonės dažniausiai susirgs pasikartojančia depresija. Su kiekvienu gyvenimo dešimtmečiu depresijos epizodo pasikartojimo rizika didėja. Moterys šia liga serga dažniau. Pasikartojančios depresijos išsivystymą lemia ir genetiniai veiksniai – esant pirmos eilės giminystės ryšiui su sergančiu žmogumi, tikimybė susirgti depresija jų palikuonims siekia apie 15-30%. Kitas veiksnys, suaktyvinantis ligą, gali būti stresą sukeliantis įvykis – pvz., artimo žmogaus mirtis, nelaimingas atsitikimas, liga, atleidimas iš darbo.

Kategorija:

Psichiatrija