Depresija, net jei ji trunka ilgai, nesukelia nuolatinių psichikos pokyčių. Tai nereiškia, kad į tai galima žiūrėti lengvabūdiškai. Mums tereikia ją išgydyti ir, svarbiausia, nustoti gėdytis, kad esame jos auka.
Depresijanegali būti matuojama kaip cukraus kiekis kraujyje. Gydytojas nuspręs, kad sergate, jei dvi savaites išlieka bent penki iš šių simptomų:
- prislėgta nuotaika
- abejingumas
- reikšmingas svorio kritimas arba svorio padidėjimas, nesusijęs su dieta
- nemigaarba per didelis mieguistumas
- susijaudinimas arba psichomotorinis lėtumas
- jausmasnuovargisarba energijos praradimas
- žema savigarba arba nepateisinamos k altės jausmas
- sumažėjęs mąstymo gebėjimas, susilpnėjusi koncentracija, nesugebėjimas priimti sprendimų
- pasikartojančios mintys apie mirtį, mintys apie savižudybę, bandymas nusižudyti.
Bet kuris iš aprašytų simptomų gali pasireikšti po trauminės patirties, pvz., netekus mylimo žmogaus. Taip pat pagimdžius vaiką, menopauzės metu ar intensyviame ir nuolat įtemptame gyvenime.
Kur gydyti depresiją?
Gydytojas sprendžia, kaip ir kur gydyti sergantį žmogų. Tai priklauso nuo sąlygų, kuriomis jis yra, ir nuo simptomų sunkumo. Jei simptomai yra nežymūs, be polinkio į savižudybę, o pacientas noriai bendradarbiauja su gydytoju ir turi paramą šeimoje, pakanka kartą per mėnesį apsilankyti psichiatrijos klinikoje. Jis gali pasiimti nedarbingumo lapelį, bet gali ir dirbti, jei jaučiasi galintis. Kai kuriems pacientams padeda psichoterapija.
Pacientas, sergantis didesne depresija, bet vis dar neturintis minčių apie savižudybę, gali būti nukreiptas į ligoninės dienos skyrių. Jis ten ateina darbo dienomis ir būna nuo ryto iki popietės. Jam tokia terapija naudinga, kaip ir kitiems nuolat ten esantiems pacientams. Jis grįžta namo po pamokų. Tai trunka kelias savaites, tada pacientas gydomas psichiatrijos klinikoje.
Jei pacientas dėl sunkių depresijos simptomų negali savarankiškai dirbti namuose ir darbe, jį reikia hospitalizuoti. Pats tikrai nesipraus ir nevalgys. Jis nemato prasmės gyvenime ir gali bandyti nusižudyti. Tokiems pacientams medicininė pagalba turi būti teikiama 24 valandas per parą. Rekomenduojamas gydymas ligoninėjenet ir tada, kai pacientas su jomis laisva valia nesutinka. Tai reglamentuoja Psichikos sveikatos įstatymas. Pacientai, kurių sveikata gerėja, gali pasinaudoti leidimais, kurių metu palaipsniui ruošiasi išeiti iš ligoninės.
Jie padeda kovoti su depresija
Antidepresantai pasirodė šeštajame dešimtmetyje, o kai kurie, pavyzdžiui, imipraminas, vis dar vartojami sunkiai depresijai gydyti.
Triciklius vaistus dauguma pacientų toleruoja gerai. Jie pagerina nuotaiką ir padidina aktyvumą. Tačiau kai kuriems žmonėms gali pasireikšti šalutinis poveikis, pvz., burnos džiūvimas, šlapinimosi ir išmatų sutrikimai, žemas kraujospūdis, kartais apetito padidėjimas ir svorio padidėjimas. Taip pat yra seksualinių sutrikimų, tokių kaip erekcija, ejakuliacija ir orgazmas. Šių vaistų perdozavimas gali būti pavojingas gyvybei. Pradiniame jų vartojimo etape neturėtumėte vairuoti automobilio. Naujos kartos vaistai turi daug mažiau šalutinių poveikių. 1980-ųjų pradžioje Fluoksetino įvedimas buvo didžiulė revoliucija gydant depresiją. Prozakas, kuriame yra šios medžiagos, padarė svaiginančią karjerą. Šiandien jau yra registruoti keli jo atitikmenys: bioksetinas, fluoksetinas, fluoksetinas, deprenonas, depreksetinas, seronilas. Fluoksetino atradimas paskatino antidepresantų grupės, vadinamos selektyviais serotonino reabsorbcijos inhibitoriais, sukūrimą. Penki šios grupės preparatai registruoti Lenkijoje. Jie veiksmingi gydant lengvą ar vidutinio sunkumo depresiją. Jie beveik neturi šalutinio poveikio. Jie leidžia vairuoti automobilį.