Angiologas – gydytojas, užsiimantis kraujo ir limfagyslių ligų profilaktika, gydymu ir diagnostika. Angiologija yra labai siaura ir reta specializacija, todėl pacientai, sergantys venų ar arterijų ligomis, dažnai siunčiami pas kraujagyslių chirurgą, o ne pas angiologą.

Angiologijayra ant kelių kitų specializacijų ribos, todėlangiologasdažniausiai bendradarbiauja su kraujagyslių chirurgu, flebologu, diabetologu, imunologu, ginekologas (esant venų tromboembolijai nėščioms moterims) arba neurologas. Viskas priklauso nuo to, kurie indai buvo užpulti ligos eigoje. Gydytojas angiologas turi daug žinių apie kraujo ir limfagyslių ligas, todėl gali tinkamai nukreipti konservatyvų gydymą arba nukreipti pas kitą specialistą, siekiant išplėsti diagnozę ir imtis tinkamo, taip pat chirurginio, gydymo.

Angiologas – kada patartina apsilankyti pas angiologą?

Pas angiologus dažniausiai kreipiasi pacientai, kuriems pasireiškia tokie simptomai kaip

  • kojų mėšlungis ir deginimo pojūtis
  • kojų ir kulkšnių patinimas
  • jausmas vadinamas sunkios kojos, ypač vakare po ilgos darbo dienos (daugiausia stovint ar sėdint)
  • vorai,
  • venų varikozė
  • dažnas dilgčiojimas, galūnių tirpimas
  • jutimo trūkumas galūnėse

Tai gali būti pirmieji kraujotakos sutrikimų simptomai, ypač jei yra audinių sutrikimų, t. y. ant odos, pvz., aplink kulkšnis, atsiranda vis daugiau rudų ar mėlynų pakitimų, rodančių uždegimą arba varikozinių venų įtrūkimus. Šios sritys laikui bėgant gali sukietėti arba išopėti.

Pas angiologą taip pat kreipiasi žmonės su skausmu, dažniausiai jaučiamu už krūtinkaulio, užsitęsusio kosulio, pasikartojančio dusulio, galinčio reikšti plaučių emboliją

Angiologija – kokias ligas diagnozuoja gydytojas angiologas?

Angiologas užsiima kraujo ir limfagyslių ligų, tokių kaip:

  • voratinklinės venos (venulektazijos, angiektazijos, telangiektazijos) ir venų varikozė
  • aterosklerozė (įskaitant, be kita ko, apatinių galūnių aterosklerozę, miego arterijos arteriosklerozę) ir uždegiminės kraujotakos sistemos ligos
  • pėdos sindromasdiabetu
  • plaučių embolija
  • arterijų susiaurėjimo ir okliuzijos, galinčios sukelti insultą, gydymas
  • aneurizmos (įskaitant lėtines, plyšus, uždegimines krūtinės, pilvo ir visceralines aortas)
  • ūminės ir lėtinės venų ligos (įskaitant venų tromboemboliją, apatinių galūnių venų varikozes, giliųjų venų nepakankamumą)
  • kraujagyslių sistemos navikai
  • limfedema
  • suspaudimo sindromai
  • ūminė galūnių išemija
  • Raynaud sindromas

Angiologas – kaip atrodo vizitas pas angiologą?

Gydytojas angiologas atliks išsamų paciento apklausą, peržiūrės iki šiol atliktų tyrimų rezultatus, apžiūrės pacientą, ypač jei yra įtarimas dėl ligos, kurios simptomai matomi plika akimi, pvz., lėtinės veninės opos. Kita vertus, jei problemos su kraujagyslėmis yra ankstyvosiose stadijose, jie gali nuspręsti dėl farmakologinio ir konservatyvaus gydymo, kurį dažniausiai sudaro gyvenimo būdo keitimas. Profilaktika – tai ne per intensyvus, bet sistemingas fizinis aktyvumas, ypač įtraukiantis galūnių raumenis, avėti tinkamą avalynę (pageidautina 2-3 cm kulnais) ir dėvėti drabužius (ne per ankštus), vengti per ilgai stovėti ar sėdėti, ypač sukryžiuoti kojas, nenaudoti per karštų vonių. Taip pat svarbu tinkamai subalansuota mityba, kurioje gausu vaisių ir daržovių, užkirsti kelią nutukimui ir mesti rūkyti.

Angiologas – kokius tyrimus nurodo angiologas?

Priklausomai nuo ligos, angiologas gali nukreipti jus atlikti specifinius tyrimus, kad paneigtų arba patvirtintų pradinę diagnozę. Dažniausiai atliekami angiologiniai tyrimai – miego arterijų, slankstelinių arterijų, apatinių ir viršutinių galūnių doplerinis ultragarsas, apatinių ir viršutinių galūnių venų doplerografija, visceralinių arterijų doplerografija. Doplerio tyrimas yra neinvazinis ir labai padeda diagnozuoti daugelį ligų. Jis duoda atsakymą į klausimą, ar teisinga kraujotaka – kur lėčiau, kur greičiau, ar eina atgal, o tai gali rodyti, pavyzdžiui, vožtuvo regurgitaciją. Be to, Doplerio ultragarsu gaunamas tiriamų arterijų ir venų talpos ir skerspjūvio vaizdas, todėl galima nustatyti galimą aterosklerozės sukeltą arterijų susiaurėjimą, venų tromboembolijos ar kitų kraujagyslių ligų riziką. pilvas, kaklas, rankos ir kojos. Kiti angiologijoje naudojami tyrimai apima kompiuterinė tomografija, angioskopija, venografija arba limfografija.

Angiologija – angiologijoje taikomi gydymo metodai. Angiologas, flebologas ir kraujagyslių chirurgas

Nustačius diagnozę, angiologas gali nuspręsti naudoti neinvazinį arbaminimaliai invaziniai gydymo metodai. Paprastai juos sudaro sergančių kraujagyslių uždarymas lazeriu arba skleroterapija. Tačiau jei kraujagyslių liga yra tolimesnėje stadijoje, dažniausiai angiologas siunčia pacientą pas kraujagyslių chirurgą. Jis gali nuspręsti atlikti labiau invazines procedūras (pvz., baliono angioplastiką, stento implantavimą, stento transplantato implantavimą, aterektomiją) arba operaciją (pvz., arterijų rekonstrukciją ir atkūrimą, šuntavimą, chirurginį limfedemos gydymą).

Kategorija:

Paciento rinkinys